Tradicijų kūrėjas ir puoselėtojas – akordeonų kvintetas „Concertino“

2008 Nr. 5–6 (364–365), Irina Achramavičiūtė

30 metų kūrybinio kelio vingiai

Šiemet pirmasis profesionalus Lietuvos akordeonų kvintetas „Concertino“ švenčia brandų 30 metų kūrybinės veiklos jubiliejų. Akordeono legenda vadinamas ansamblis šalies akordeono meno istorijoje užima vieną svariausių vietų – kvintetas suformavo lietuvišką ansamblinio grojimo akordeonu tradiciją bei tapo akordeono kamerinės muzikos žanro pradininku.

 

„Be entuziazmo mene nieko negalima sukurti“ (R. Schumann)

1974-ieji... Jau 15 metų Lietuvos valstybinėje konservatorijoje Liaudies instrumentų katedroje veikia akordeono klasė. Vienas devintosios laidos absolventų – jaunas ryžtingas talentingas akordeonistas Ričardas Sviackevičius. Po studijų – pedagoginis darbas muzikos mokyklose, vėliau Vilniaus aukštesniojoje muzikos mokykloje... Tačiau jau studijų metais gimusi svajonė įkurti profesionalų akordeonų ansamblį vis labiau užvaldo veiklaus akordeonisto mintis.

Pirmasis bandymas suburti mokytojų akordeonų orkestrą žlugo. Tuo metu Lietuvos akordeono kultūra buvo dar tik vystymosi stadijoje – nebuvo pakankamai susiformavusi grojimo akordeonu Lietuvoje bazė, trūko instrumentų ir akordeonistų, norėjusių groti tokiame orkestre. Tačiau pirmoji nesėkmė nepalaužė jaunojo entuziasto.

Tuo metu vadinamosiose socializmo šalyse garsėjo du profesionalūs ansambliai – Nikolajaus Rizolio bajanų kvartetas iš Kijevo bei Lecho Puchnowskio akordeonų kvintetas iš Lenkijos. „Šie kolektyvai man buvo kaip pavyzdys. Aš visuomet rinkau informaciją apie juos – plokšteles, kitus įrašus“, – sako prof. Ričardas Sviackevičius. 1978 metų žiemą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje koncertavo Lenkijos akordeonų kvintetas. Sužavėtas jo profesionalumo ir efektingo kūrinių atlikimo Ričardas Sviackevičius nusprendė ir Lietuvoje suburti tokios sudėties akordeonų ansamblį. Netrukus jis nuvažiavo į Varšuvą pasikonsultuoti su Lechu Puchnowskiu dėl pirmosios programos savo akordeonų kvintetui. Gavęs naudingų patarimų ir tris Lenkijos kvinteto repertuaro kūrinius – J. S. Bacho Ariją D-dur, J. Strausso „Amžinąjį judėjimą“ bei F. Farkaso „Penkis antikinius šokius“, Ričardas Sviackevičius pradėjo organizuoti pirmąsias repeticijas.

Ansamblio narius Ričardas Sviackevičius rinkosi iš Lietuvos valstybinės konservatorijos studentų – pirmieji buvo Stasys Strička, Rūta Daubarytė, Antanas Palionis, Liudmila Šulgina ir ansamblio iniciatorius. Vėliau dėl įvairių priežasčių kvinteto sudėtis keitėsi – ansamblyje grojo Vita Knizikevičiūtė, Anatolijus Malevanis, Valentina Lukaševič ir kiti. „Concertino“ nariai savo ansamblio kūrybinio kelio pradžią datuoja 1978 metais. Būtent tų metų rudenį į kvinteto sudėtį įsiliejo konservatorijos dėstytojos Zitos Abromavičiūtės ketvirto kurso studentė Ilma Plungaitė, kuri tapo pirmuoju ansamblio akordeonu ir groja jame iki šiol.

Svarbiausiu naujai susikūrusio ansamblio tikslu tapo pirmosios programos suformavimas ir pirmųjų koncertų organizavimas, siekiant propaguoti savo mėgstamą instrumentą ir rūpintis jauna akordeono muzikos kultūra. „Norėjome parodyti ir įrodyti visiems, kad akordeonu galima atlikti ne tik polkas ir valsus, kad juo galima groti ne tik vestuvėse ar kaimo kapelose, bet ir rimčiausią muziką koncertų salėse“, – pasakoja prof. Ričardas Sviackevičius. Iš tikrųjų visame pasaulyje buvo nemažai akordeonistų ir bajanistų, kurie grodavo prestižiniuose festivaliuose, konkursuose, kartu garsindami savo šalis ir instrumentą. Lietuvoje tuo metu akordeono situacija buvo kitokia, tačiau būtent akordeonistai Ričardas Sviackevičius ir Eduardas Gabnys, baigę konservatoriją, iškart užsibrėžė tikslą ją pakeisti – pakelti akordeono meną į aukštesnę pakopą ir įrodyti, kad šiuo instrumentu galima groti didelėse prestižinėse koncertų salėse.
 

Pirmieji žingsniai

Pradžioje akordeonistai repetuodavo IV vaikų muzikos mokykloje, kur dirbo kelios ansamblio atlikėjos, bei J. Tallat Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos patalpose, kur dėstė kvinteto vadovas. Kadangi visi kvinteto nariai buvo pedagogai, nuo 1979 metų Vilniaus mokytojų namų direktorius Duanas Timukas kolektyvui suteikė galimybę repetuoti mokytojų namuose. Taip akordeonų kvintetas tapo Vilniaus mokytojų namų ansambliu.

Parengę pirmąją programą, kvinteto nariai pradėjo koncertinę veiklą. Pirmasis ansamblio koncertas įvyko 1979 metų gruodžio mėnesį IV vaikų muzikos mokykloje. Vilniaus miesto kultūros skyriaus ir Muzikų draugijos palaikomas akordeonų kvintetas per metus surengdavo apie 20 koncertų įvairiose Vilniaus bei Vilniaus rajono muzikos mokyklose, kultūros namuose, Vilniaus mokytojų namuose ir kitur, dalyvaudavo Vilniaus kultūros valdybos rengiamosiose apžiūrose, visuomet laimėdamas pirmąsias vietas. 1980 metais ansamblis grojo Lietuvos mokslų akademijos Mokslininkų rūmuose (dabar Verkių rūmai), o metais vėliau – Lietuvos meno darbuotojų rūmų Raudonojoje salėje. Tai vieni įsimintiniausių pirmųjų kūrybinio kelio metų koncertų: akordeonistų entuziazmas, muzikalumas bei nepriekaištingas ansambliškumas buvo palankiai įvertintas reiklios auditorijos.

Nuo 1981 metų akordeonistai pradėjo plėsti savo koncertų geografiją – koncertuodavo įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, taip pat Sovietų Sąjungos respublikose, ir galiausiai išvyko į pirmąją užsienio kelionę – į Vokietiją. Nors ji buvo labiau pažintinio pobūdžio, akordeonų kvintetas pagrojo kelis koncertus Erfurte, Berlyne, Leipcige bei kituose Vokietijos miestuose. 1983 metais ansamblis kartu su solistais kanklininke Lina Naikeliene bei birbynininku Antanu Jonušu koncertavo Leningrade, M. Glinkos kapelos salėje, kuri buvo laikoma viena prestižiškiausių tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Kadangi joje paprastai skambėdavo tik nusipelniusių solistų, ansamblių, orkestrų klasikiniais instrumentais atliekama muzika, dar mažai žinomo jaunųjų akordeonistų pasirodymas šioje garbingoje salėje tapo išskirtiniu reiškiniu ir bylojo apie visuotinį Lietuvos ansamblio pripažinimą bei jų talento įvertinimą.
 

Profesionalumo link

Naują profesionalumo pakopą ansamblio kūrybinėje biografijoje žymi 1984 metai. Kijeve festivalio „Auksinis ruduo“ metu akordeonistai susipažino su garsaus Ukrainos bajanų kvarteto vadovu prof. Nikolajumi Rizoliu. Užsimezgė nuoširdi ilgametė draugystė. Ieškodamas naujų kūrybinių sprendimų bei siekdamas meninio tobulumo, akordeonų kvintetas netrukus išvyko stažuotis į Kijevo konservatoriją pas šį ansamblinio grojimo meistrą bei daugelio transkripcijų akordeonui ir bajanui autorių Ivaną Jaškevičių. Jų paskaitos praturtino atlikėjų meninį skonį, patobulino grojimo įgūdžius, suteikė kūrinių instrumentuotės žinių, reikalingų jaunajam ansambliui.

Akordeono muzikos skambėjimas Lietuvos valstybinėje filharmonijoje tuo metu buvo neįprastas reiškinys. Todėl Ričardas Sviackevičius pradėjo tartis su filharmonijos vadovybe dėl akordeono ir liaudies muzikos koncertų. „1984 metais Ričardas, kažkada buvęs kuklus, drovus studenčiokas, atidaro filharmonijos meno vadovo duris ir sak Norėčiau pasikalbėti!“, – pasakoja prof. Rimvydas Žigaitis. Buvo nutarta reguliariai organizuoti koncertus, vadinamus „Liaudies instrumentų ir akordeono muzikos popietėmis“. „Taip mes pasiekėme užsibrėžtą tikslą – akordeonas suskambėjo prestižinėje Lietuvos filharmonijos salėje“, – džiaugiasi prof. Ričardas Sviackevičius.

Vieni geriausių septynerių metų repertuaro kūriniai – E. Balsio valsas iš kino filmo „Kanonada“, J. Strausso „Amžinas judėjimas“, A. Joyce‘o senovinis rusų valsas „Rudens sapnas“ ir A. Šalajevo polka „Linksmasis laikrodis“ – buvo įamžinti pirmojoje ansamblio garso plokštelėje, kurią 1985 metais įrašė firma „Melodija“. Netrukus buvo išleista plokštelė „Melodijos birbynei“, kurioje akordeonų kvintetas jautriai akompanuoja solistui Antanui Jonušui.

1985 metais Lietuvos TSR kultūros ministerija Vilniaus mokytojų namų akordeonų kvintetui suteikė liaudies kolektyvo vardą. Reikėjo sugalvoti ansambliui išskirtinį pavadinimą, kuris ryškiau apibrėžtų jo individualumą. Po ilgų svarstymų ir diskusijų buvo išrinktas skambus žodis „Concertino“. „Kadangi koncertina – giminingas akordeonui instrumentas, nutarėme taip ir pasivadinti“, – pasakoja ansamblio vadovas.
 

Pirmieji laurai. Tarptautinis įvertinimas

Akordeonų kvintetas, pirmasis iš Lietuvos akordeonų ansamblių, dalyvavo užsienio tarptautiniame akordeono muzikos konkurse. 1986 metais „Concertino“ išvyko į Vokietiją ir svečio teisėmis pasirodė akordeonistų festivalyje-konkurse „Fotglando muzikos dienos“, surengtame Klingentalio mieste. Tarptautinę festivalio-konkurso publiką bei komisijos narius sužavėjo Lietuvos ansamblio muzikalumas ir subtili emocinė raiška: „Akordeonų kvintetas „Concertino“ mėgstamas klausytojų. Pagrindiniai ansamblio pasiekimai leidžia jį priskirti prie aukščiausio įvertinimo nusipelniusių kolektyvų“, – rašė spaudoje šio konkurso vertinimo komisijos pirmininkas dr. Hansas Luckas. Už puikų pasirodymą festivalio koncerte „Concertino“ buvo apdovanotas tarptautinio konkurso diplomu. Po šio koncerto lietuvių akordeonų kvintetu labai susidomėjo Vokietijos publika – netrukus buvo išleistos ansamblio repertuaro natos bei įrašyta plokštelė.

Klingentalio festivalyje-konkurse akordeonistai savo programą griežė „Weltmeister“ firmos instrumentais. „Weltmeister“ akordeonų gamyklos, taip pat įsikūrusios Klingentalio mieste, vadovybė, susižavėjusi „Concertino“ profesionalumu bei tuo, kad Lietuvos akordeonų ansamblis groja jų gamybos instrumentais, nusprendė specialiai kvintetui pagaminti „Kantor“ modelio akordeonus. Vėliau iš tos pačios firmos savininko akordeonistai dovanų gavo naują bosinį akordeoną, stiprintuvą ir kolonėles.

Po kelionės į Klingentalį tarp „Concertino“ ir Vokietijos akordeonistų užsimezgė tvirti ryšiai, kuriuos kvintetas palaiko iki šiol. Vokietijoje akordeono muzika nuo pat akordeono atsiradimo XIX amžiaus pirmoje pusėje buvo labai populiari – dabar šioje šalyje yra apie 2000 akordeonų orkestrų, daug akordeonistų bendrijų bei klubų. Lietuvos kvintetas dažnai bendradarbiauja su Vokietijos akordeonų orkestrais. Kadangi kvinteto įkūrėjas dar vadovauja ir Vilniaus mokytojų akordeonų orkestrui „Consona“ bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų akordeonų orkestrui, jis dalijasi su Vokietijos orkestrais savo didele patirtimi, kviečia juos atvykti į Lietuvą bei pats yra kviečiamas kartu su „Consona“ ar „Concertino“ į Vokietiją.

Tais pačiais 1986 metais „Concertino“ nariai buvo vieni iš Pirmojo Vilniaus tarptautinio akordeono muzikos festivalio organizatorių. Nuo to laiko akordeonų kvintetas yra nuolatinis šio festivalio dalyvis, o Ričardas Sviackevičius – organizacinės komisijos pirmininkas.

Pirmą kartą tarptautinio akordeonistų konkurso laureatu „Concertino“ tapo 1990 metais, iškovodamas Didįjį prizą (Grand Prix) tarptautiniame konkurse Kastelfidardo mieste (Italija), nuo senų laikų garsėjančiame aukšta akordeono kultūra. Šis laimėjimas atvėrė ansambliui naujas perspektyvas, skatino ir toliau tobulinti savo grojimą bei dalyvauti kitame tarptautiniame akordeonistų konkurse, kuris 1992 metais įvyko Austrijoje, Insbruko mieste. Čia „Concertino“ vėl lydėjo sėkmė – akordeonistai laimėjo pirmąją vietą bei buvo apdovanoti diplomu „Už ypatingą profesionalumą“.
 

Klasikinės muzikos meistrai

„Concertino“ repertuaras gana ryškiai išsiskiria iš visų Lietuvos ansamblių. Per visą savo gyvavimo laiką kvintetas daugiausiai atlikdavo klasikinio pobūdžio lietuvių bei užsienio kompozitorių kūrinius. „Mes turime savo grojimo stilių – atliekame daug klasikos, esame įsitikinę, kad ji yra būtina mūsų akordeonistų repertuarui. Manau, kad būtent klasikiniai kūriniai ir formuoja mūsų ansamblio veidą“, – sako prof. Ričardas Sviackevičius.

Pirmaisiais savo veiklos metais kvintetui iškilo repertuaro formavimo problema. Kadangi tokiai instrumentų sudėčiai – akordeonų kvintetui – parašytų kūrinių Lietuvoje nebuvo, jauniesiems atlikėjams teko patiems aranžuoti kitiems instrumentams parašytą muziką. Ansamblio muzikantai aranžuodavo fortepijonui, vargonams, simfoniniam orkestrui, balsui su fortepijonu ir kitoms instrumentų sudėtims sukurtus kūrinius, tačiau dažniausiai – kamerinio orkestro partitūras. „Kadangi kamerinio orkestro ir akordeonų kvinteto partijų skaičius yra vienodas, nereikėdavo specialiai daryti kūrinio aranžuotės, – pasakoja prof. Ričardas Sviackevičius. – Tai būdavo paprasčiausias ir greičiausias būdas pasiekti rezultatą – įtraukti į ansamblio repertuarą naują kūrinį“. Daugiausia transkripcijų padarė kvinteto primarijus Ilma Plungaitė. „Savo repertuaro formavimą pradėjome būtent nuo klasikinių kūrinių, nes tokio stiliaus muzika mums yra labai artima – studijuodami konservatorijoje, grojome nemažai būtent klasikinės muzikos, todėl jos atlikimo specifika mums buvo sava“, – teigia Ilma Plungaitė.

Šiuolaikinės muzikos kūriniai „Concertino“ repertuare atsirado ansambliui pradėjus daugiau koncertuoti užsienio šalyse. Bendraudami su akordeonistais ir bajanistais įvairiuose tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose, klausydamiesi žymių atlikėjų koncertų, „Concertino“ muzikantai išgirdo nemažai įdomios šiuolaikinės muzikos. Aktyvi ansamblio koncertinė veikla paskatino ir lietuvių kompozitorius kurti šiuolaikinę muziką akordeonui. V. Bagdonas, J. Tamulionis, T. Makačinas ir kiti kompozitoriai tarsi „atrado“ naują instrumentą, turintį didžiules garsines galimybes, leidžiantį įgyvendinti įdomius kūrybinius sumanymus. V. Bagdono preliudas, fuga ir tokata – tai pirmieji originalūs lietuviški kūriniai „Concertino“ repertuare. Jie buvo skirti specialiai atlikti 1986 metų Klingentalio festivalio-konkurso „Fotglando muzikos dienos“ atidarymo koncerte. Savo kūrinius akordeonų kvintetui dedikavo ir kiti kompozitoriai: J. Tamulionis specialiai ansambliui sukūrė „Lambada concertante“, o T. Makačinas – Kvintetą akordeonams.

Dalį „Concertino“ repertuaro sudaro ir pramoginė muzika. Tai V. Novikovo, J. Peškovo, B. Gorbulskio, G. Gershwino, E. Derbenko, D. Ellingtono bei kitų kompozitorių kūriniai, kurie paprastai skamba akordeonų kvinteto koncertinių programų pabaigoje. „Mūsų koncertai yra įvairiapusiški kūrinių stiliaus atžvilgiu. Norėdami palaikyti kontaktą su auditorija, koncertuose negrojame vien klasikinių ar šiuolaikinių kūrinių. Savo programą paprastai užbaigiame lengvesnio žanro bei stiliaus muzika, nes to laukia klausytojai,“ – sako Ilma Plungaitė.
 

„Concertino“ vadovas – Lietuvos akordeono meno simbolis

2001 metais pirmojo Lietuvos akordeonų kvinteto muzikantai dalyvavo XII Maskvos tarptautiniame festivalyje „Bajanas ir bajanistai“. Šis tradicinis renginys plačiai žinomas visame pasaulyje. Festivalio organizatoriai 1993 metais įsteigė specialųjį prizą, vadinamą „Sidabriniu disku“. Šiuo prizu maskviečiai už nuopelnus bajano ir akordeono menui apdovanojo žymiausius pasaulio bajanistus bei akordeonistus, o 2001-aisiais jis buvo įteiktas „Concertino“ įsteigėjui ir vadovui prof. Ričardui Sviackevičiui. Jo nuopelnai akordeono menui prilygsta tokių žymių pasaulio muzikų kaip Friedrichas Lipsas, Viačeslavas Semionovas, Alfredas Mirekas, Morgenas Ellegaardas bei kitų pasiekimams. Ričardas Sviackevičius yra Lietuvos akordeonistų asociacijos prezidentas bei Akordeono sekcijos vadovas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Baltijos šalių akordeono muzikos tarybos pirmininkas, Tarptautinės akordeonistų konfederacijos (CIA) prie UNESCO narys, Vilniaus tarptautinių akordeono muzikos festivalių, Lietuvos akordeonistų konkursų organizatorius, tarptautinių konkursų vertinimo komisijų narys, Vilniaus mokytojų bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų akordeonų orkestrų vadovas, pirmojo Lietuvos akordeonų kvinteto įkūrėjas ir atlikėjas. Talentingo pedagogo nuopelnai ypač ryškūs ansamblinėje akordeono muzikoje: „Concertino“ pavyzdžiu susikūrė du akordeonų kvintetai –1996 metais „Cantus“ bei 1997 metais „Modus“. Šie studentų kolektyvai yra prof. Ričardo Sviackevičiaus ansamblio klasės ugdytiniai.

 

Plati koncertinė geografija

Kiekvienais metais „Concertino“ vis dažniau kviečiamas dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose renginiuose Suomijoje, Italijoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Anglijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir kitur. Per 30 gyvavimo metų kvintetas surengė per 1000 koncertų, įrašė apie 150 kūrinių Lietuvos bei kitų šalių radijo bei televizijos įrašų studijose, išleido tris plokšteles, dvi audiokasetes, vaizdo kasetę bei dvi kompaktines plokšteles, taip pat yra išleista keletas kvinteto repertuaro kūrinių rinkinių.

Ansamblis aktyviai bendradarbiauja su įvairiais solistais: birbynininku Kastyčiu Mikiška, dainininkėmis Zita Martinavičiūte bei Natalija Katiliene, marimbininku Sauliumi Augliu bei kitais. Visada ištikimas griežtam klasikiniam grojimo stiliui bei repertuarui, siekdamas pakelti akordeono statusą Lietuvoje ir prilyginti jį kitiems akademiniams muzikos instrumentams, „Concertino“ iniciavo akordeono muzikos koncertus bažnyčiose.

 

Šventinis koncertas

Jau 30 metų akordeonų kvinteto „Concertino“ muzikavimas džiugina klausytojus. „Pilna koncertų salė – ką tai reiškia?.. Kad mes iš tikrųjų jus mylime! Dėkojame jums už didelį indėlį į dvasinę Lietuvos kultūrą. Linkime ir norime, kad ilgus metus dar dalintumėte mums gerą nuotaiką ir savo šilumą!“ – balandžio 6 dieną jubiliejiniame koncerte Vilniaus rotušėje sveikinimo ir padėkos žodžius ansamblio nariams kalbėjo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja seimo narė dr. Jadvyga Zinkevičiūtė. Nuoširdžius sveikinimus „ansamblio bajorui“ ir keturioms jo kolegėms – Ilmai Plungaitei, Reginai Pancekauskienei, Žanai Gumenajai ir Rasai Mikiškienei – tarė Muzikų sąjungos prezidentas prof. Rimvydas Žigaitis, ilgus metus rūpinęsis koncertiniu ansamblio gyvenimu, Vilniaus savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjo pavaduotojas Zigmantas Mikšys, pažįstantis prof. Sviackevičių nuo studijų laikų, Vilniaus mokytojų namų direktorė Zita Žepnickienė, globojanti ir remianti ansamblį, palaikanti sunkiomis gyvenimo akimirkomis, akordeonų kvinteto „Modus“ narys Tomas Vaišė, Algirdo muzikos mokyklos direktorius Stasys Strička ir daugelis kitų. Jaukioje rotušės salėje pasveikinti kvinteto narius susirinko jų artimieji, daug bendražygių, kolegų, studentų, mokinių. Salė mirgėjo nuo įvairiaspalvių gėlių puokščių.

Savo klausytojams „Concertino“ padovanojo puikų koncertą – kvintetas subtiliai atliko E. Griego, J. S. Bacho, A. Chačaturiano, F. Latėno, D. Ellingtono ir kitų kompozitorių kūrinius. Malonių akimirkų suteikė birbynininko Kastyčio Mikiškos bei vokalistės Natalijos Katilienės muzikavimas su ansambliu-jubiliatu. Koncerto metu plačiajame ekrane klausytojams buvo rodomos „Concertino“ kūrybinio gyvenimo nuotraukos bei vaizdo įrašai, kuriuos vaizdingai komentavo koncerto vedėja Kristina Žebrauskaitė. Šventinė atmosfera, užburiantys akordeono muzikos garsai, „Concertino“ narių padėkos bei džiaugsmo šypsenos, gausūs publikos plojimai – gražus 30 metų kūrybinio kelio įvertinimas.

 

 

 

Prenumeruokite „Muzikos barus“!