Kūrybos džiaugsmas neaplenkia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro

2009 Nr. 7–9 (378–380), Audronė Žigaitytė-Nekrošienė

Šiame „Muzikos barų" numeryje plačiau pristatydami Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamą festivalį „Muzikinis pajūris", dovanojame skaitytojams ir unikalią dovaną - su žurnalu Jus pasiekianti kompaktinė plokštelė „Sveikinimai iš Klaipėdos" turi ne tik savo istoriją, bet ir yra tapusi savotišku teatro talismanu.

Plokštelė įrašyta 2006 metų spalio pirmąją -  Pasaulinę muzikos dieną.

Tą dieną Klaipėdos muzikiniame teatre įvyko net keli teatro istorijai svarbūs renginiai.

Pagrindinis renginys - Šventinis koncertas Pasaulinei muzikos dienai, kurio metu pirmą kartą teatro istorijoje ir buvo įrašyta ši kompaktinė plokštelė. Taigi koncerto programa buvo sudaryta taip, kad parodytų ir kolektyvo meistriškumą, ir kurtų pakilią, šventišką nuotaiką. Pagrindinis CD rėmėjas - AB „Lemminkainen Lietuva", parėmusi visą CD tiražą. Būtent rėmėjams ir jų bičiuliams užsienyje padėkoti į koncerto programą įtraukta ir nuostabioji „Tuanelo gulbė" iš Jeano Sibeliaus „Lemminkaineno siuitos". Anglų ragu puikiai griežusiam Jonui Pastaukai atitarė Vytauto Tetensko birbynė - skambanti Alvydo Remesos „Melodijoje". Kompaktinės plokštelės dramaturgijai labai svarbi ir koncerto pradžia - Georgo Friedricho Haendelio chorą iš oratorijos Judas Maccabaeus atliko teatro choras, vadovaujamas Vladimiro Konstantinovo ir „Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras", o CD pradžia - tas pats oratorijos Judas Maccabaeus choras, pirmiausiai suskambantis Klaipėdos karilionu. Koncerte dainavo geriausios Klaipėdos muzikinio pajėgos - Valerija Balsytė, Svetlana Konstantinova, Dalia Kužmarskytė, Rita Petrauskaitė, Mindaugas Gylys, Artūras Kozlovskis, jauniausias klaipėdiečių trupės narys bosas Igoris Bakanas (beje, šiandien dainuojantis Vokietijos ir Šveicarijos teatruose) ir latvis tenoras Žorž Siksna, su pasisekimu tomis dienomis dalyvavę P. Čaikovskio operos „Eugenijus Oneginas" pastatyme. Koncertą dirigavo Ilmars Harijs Lapinsch. Iš labai įvairios koncerto programos labiausiai norisi išskirti lyrinę jos kulminaciją - Richardo Wagnerio Įžangą ir Izoldos mirtį iš operos Tristanas ir Izolda. Dainavo Dalia Kužmarskytė. O šventiškajame finale skambėjo ne tik operečių fragmentai ir neapolietiškos dainos - koncertą užbaigė niekados nepabostanti „Užstalės daina" iš „Traviatos", atlikta visų koncerto dalyvių drauge. Šį kartą taip užbaigtas koncertas ir kompaktinė plokštelė - ženklas, kad Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ne tik pripažįsta G. Verdi  „Traviatą" Lietuvos profesinės operos talismanu, bet ir puoselėja su ja susijusias tradicijas.        


Profesionalus teatras. Kas tai? - Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas jau seniai įprato, kad teatras - tai visų pirma žmonės, betarpiškai savo menu kuriantys teatro dvasią. Tačiau net ir dvidešimties metų sukaktį minėdami, jie nežino, neturi jokių savo steigėjų (Kultūros ministerija, vyriausybė) įsipareigojimų, leidžiančių tikėti, regis, absoliučia tiesa - teatras turėtų turėti ir pastatą, leidžiantį dirbti pagal galimybes, o ne apribojantį veiklą.

Dabartinė kolektyvo būstinė teatru sunkiai vadintina. 1964 metais statytas pastatas buvo skirtas Žvejų uosto administracijai. Kaip tais laikais įprasta - su nemaža sale. Vėliau salė tarnavo kultūros namų poreikiams, priglaudusi ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ištakas - Klaipėdos liaudies operą. O 1986 metais tie kultūros namai tapo profesionalų kolektyvu pripažinto Muzikinio teatro laikina - po metų turėjo čia pat, Danės krantinėje pradėti statyti naują teatro pastatą, - būstine.

Taigi jau dvidešimt dvejus metus klaipėdiečiai muzikuoja teatro patalpų nei funkcijomis, nei paskirtimi negalinčiame atitikti pastate. Pavartę teatro repertuarą, nustebsite, kad čia rodomi vos du-trys spektakliai per savaitę - taip yra todėl, kad dekoracijos saugomos už dešimties kilometrų nuo teatro. Sunkiai suvokiamomis varganomis sąlygomis (be jokios įrangos), per siaurą liuką jos turi pasiekti jokių scenografijos montavimui būtinų kišenių neturinčią sceną. Montuoti jas tenka iš labai smulkių detalių (užduotis scenografų fantazijai!), nes ir į sceną vedančios durų funkciją atitinkančios ertmės riboja mastelį. Pati scena taip pat neturi nei būtino aukščio, nei gylio. Kitaip sakant, dekoracijų nei pakelsi, nei išstumsi - pastatei, ir grožėkis vos ne vos pakeisdamas vieną kitą detalę... Ne mažiau problemų kelia ir rekvizitininkių ar aprengėjų darbas, o ir patiems artistams nelengva susikaupti dabar artistinių funkcijas atliekančiuose kambarėliuose.


Būtent su teatro pastatu buvo susiję kiti du tą vakarą teatre vykę renginiai. Prieš koncertą į pasitarimą dėl naujo teatro statybos sukviesti žymiausi Klaipėdos kultūros, verslo, miesto savivaldybės atstovai ir politikai pasirašė kreipimąsi į LR Seimo pirmininką Viktorą Muntianą, LR ministrą pirmininką Gediminą Kirkilą ir LR kultūros ministrą Joną Jučą, atkreipdami dėmesį į dvidešimt metų besitęsiančią profesionaliam teatro darbui trukdančią situaciją.

Koncerto pertraukos metu įvyko ritualas, kuriame dalyvavo visi tą vakarą buvę teatre. Iš Baltijos smėlio supilta mandala simbolizavo būsimą teatro pastatą. Ant sienos pakabinta drobė, cituojanti žodžius iš pirmojo klaipėdiečių pastatymo - Audronės Žigaitytės operos pagal Justino Marcinkevičiaus dramą „Mažvydas": „Dabar ir visados" - buvo skirta visų, pritariančių naujojo teatro statybai parašams. O kiekvienas pasirašantysis iš liaudiškais raštais margintos skrynelės traukė teatrui kūrybinės aistros, dvasingumo, santarvės, stiprumo ir etc. linkinčius baltiškuosius simbolius, išpaišytus ant Baltijos pakrantėje surinktų akmenukų. Ritualui iškilmingumo suteikė baleto artistės (renginio režisierius Ramūnas Kaubrys, dailininkė Rasa Hagė). Pirmieji pasirašė pasitarime dalyvavę iniciatyvinės grupės ir naujai sudaryto komiteto nariai (publikos įvardinti signatarais), vėliau teatro darbuotojai ir publika. Visą mėnesį ant drobės rašėsi Klaipėdos, Telšių ir Tauragės apskričių žmonės, gausiai lankęsi Klaipėdos liaudies operos 50-mečiui skirtoje „Eugenijaus Onegino" premjeroje...

To vakaro impulsas - gautos lėšos naujo teatro pastato Galimybių studijai ir Investiciniam projektui parengti.

O šiandien, kai Jūs laikote rankose šį numerį ir klausotės kompaktinės plokštelės, jau kitos sudėties vyriausybė ir Lr Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis sprendžia nuo pat teatro įsteigimo 1987-aisiais neišsprendžiamą lygtį: AR TURĖS KLAIPĖDA NAUJĄ MUZIKINIO TEATRO PASTATĄ?

O teatre, kol sprendžiamos tos neišsprendžiamos lygtys, kunkuliuoja, verda aistros - taip gimsta MUZIKINĖ DRAMA.

Prenumeruokite „Muzikos barus“!