Konkursas lakštingalos šimtmečiui

Subtilus Beatričės Grincevičiūtės muzikalumas, tyra siela ir krištolinis balsas jau seniai tapo legenda. Pasakai Beatričė - ir aišku, kad ne balso jėga, ne muzikinės dramos aistra, o švelni lyrika, gili mintis net ir paprasčiausiam kūrinėliui suteiks prasmę.

Kamerinio dainavimo žavesys ir sudėtingumas - Beatričės Grincevičiūtės vardu pavadintų konkursų esmė. Jau penktą kartą surengtas „Beatričės" kamerinio dainavimo konkursas šiemet buvo skirtas 100-osioms įžymiosios lietuvių dainininkės gimimo metinėms.

Šiais metais buvo praplėstos dalyvių amžiaus ribos, nes kamerinis dainavimas - brandos ir patirties reikalaujantis menas. Tad ypač džiugu, kad A grupės dalyviai (nuo 30 metų) pasiryžo pasidalinti savo meistryste, nepabūgo konkuravimo aistrų.

V tarptautinio kamerinio dainavimo konkurso „Beatričė 2011" vertinimo komisijos pirmininke sutiko tapti Lilian Sukis (Lilija Šukytė) iš Vokietijos, viena garsiausių lietuvių kilmės dainininkių, pelniusi pasaulinę šlovę ir ypač daug dėmesio savo veikloje skyrusi kamerinei muzikai. Vertinimo komisijos darbe taip pat sutiko dalyvauti dainininkai Antra Bigača (Latvija), Regina Maciūtė, Sigutė Stonytė, Vladimiras Prudnikovas, pianistės Audronė Kisieliūtė ir Inga Maknavičienė.

Savaitę trukusią šventę papuošė Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kilnojamoji paroda „Žvaigždutė", skirta Beatričės Grincevičiūtės 100-osioms gimimo metinėms.

Gražios kamerinio dainavimo šventės metu Vilniuje apsilankė Beatričės Grincevičiūtės dukterėčios Liucija Grincevičiūtė (ji gyvena Kaune ir Ilguvoje) ir Tatjana Grincevič-Munina, daugiau nei šešerius metus einanti Lietuvos garbės konsulo Irkutsko srityje pareigas ir aktyviai plėtojanti Lietuvos ir Rusijos santykius, padedanti palaikyti ryšius tarp Irkutsko lietuvių bendruomenės ir Lietuvos. Bendromis pastangomis Irkutske organizuojamos Lietuvos kultūros dienos, lietuviai konsulate susirenka pabendrauti, švęsti Lietuvos nacionalinių švenčių. Tada skamba lietuviška muzika, taip pat ir ponios Tatjanos tetos Beatričės dainos... Konsulatą puošia Beatričės Grincevičiūtės portretas. Tatjana Munina tapo konkurso rėmėja - įsteigė specialiuosius prizus (tris pinigines premijas ir dovanas), atminimo dovanėlėmis apdovanojo visus konkurso laureatų koncerto dalyvius.

Iš konkursų istorijos

1991 m. lapkričio 28 d. įvyko pirmasis Beatričės Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkursas, jį surengė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Pirmojo konkurso laureatais tapo Ona Matusevičiūtė, Jūratė Vizbaraitė, Aušra Liutkutė, Nijolė Gentvilienė.

Antrąjį konkursą (1996 m.) Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga rengė kartu su Lietuvos muzikos akademija ir Lietuvos muzikų draugija. Jo nugalėtojai buvo Audrius Rubežius, Giedrius Žalys ir Mindaugas Žemaitis.

Trečiąjį konkursą (2001 m.) laimėjo Ligita Račkauskaitė-Čiurinskienė, Mindaugas Zimkus ir Indrė Ivanauskaitė.

Ketvirtasis konkursas (2006 m.) pasižymėjo itin aukštu dalyvių profesionalumu ir išsiskyrė tuo, kad kartu vyko ir jaunųjų dainininkų konkursas, kurį rengė Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla. Pagrindiniame konkurse pirmąją vietą laimėjo Raminta Vaicekauskaitė, antrąją - Rytis Janilionis, trečiąją - Jurgita Lopetaitė. Tarp jaunųjų atlikėjų geriausi buvo Giedrė Šlekytė, Linas Balandis, Evelina Lozdovskaja.

Šiais metais Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje lapkričio 18-19 d. vykusio Beatričės Grincevičiūtės jaunųjų dainininkų kamerinės muzikos konkurso nugalėtojais pripažinti Ignas Melnikas, Indrė Pelakauskaitė ir Gopalas Michailovskis. Specialiuoju prizu už geriausią B. Dvariono „Žvaigždutės" atlikimą apdovanota Salomėja Bečelytė.

„Daugybė muzikinių brangakmenių įausta į talpią mūsų krašto istorinių vertybių juostą. Unikalus kultūros perlas - gerumu ir dvasios grožio pilnatve spinduliuojanti Beatričės Grincevičiūtės asmenybė. Ir kuo labiau tolstame nuo išsiskyrimo su ja, tuo didesnę prasmę įgauna mūsų Beatričės meno paskleidimas ir įamžinimas. Vienas iš tokių veiksmų - šis kamerinio dainavimo konkursas", - tokiais žodžiais Beatričės Grincevičiūtės konkurso prasmę apibūdino vienas iš gražios iniciatyvos puoselėtojų ankstesniais metais, ilgametis Lietuvos muzikų sąjungos prezidentas Rimvydas Žigaitis.

Įsiklausiusi į šviesaus atminimo vadovo priesaką, Lietuvos muzikų sąjunga ėmėsi iniciatyvos rengti ir jubiliejinių Beatričės Grincevičiūtės metų konkursą. Dėmesį renginiui skyrė Lietuvos kultūros ministerija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, sudariusi visas būtinas sąlygas konkursui vykti.

Penktasis - tarptautinis!

Beatričės Grincevičiūtės 100-osioms gimimo metinėms skirtas konkursas, šiemet jau tarptautinis, prasidėjo lapkričio 21 d. iškilmingu renginiu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos didžiojoje salėje. Vakarą simboliškai pradėjo legendinė Balio Dvariono „Žvaigždutė" - ją trapiu vaikišku balseliu atliko už šį kūrinį jaunųjų dainininkų kamerinės muzikos konkurse specialųjį prizą pelniusi Salomėja Bečelytė. Renginį papuošė ir kiti šio konkurso nugalėtojai - Karolina Petuchovaitė  iš Kauno J. Gruodžio konservatorijos, Indrė Pelakauskaitė iš Ukmergės meno mokyklos, o ypač unikalus bosas Ignas Melnikas iš Kauno J. Gruodžio konservatorijos. Tą vakarą dar niekas nežinojo, kad ir Igno mokytojas Giedrius Prunskus laimės „Beatričės" konkurso laurus.

Kultūros ministro Arūno Gelūno sveikinimo žodį perskaitė viceministras Deividas Staponkus, o gražią Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos parodą, skirtą Beatričės Grincevičiūtės 100-osioms gimimo metinėms, atidarė generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas. Kilnojamoji paroda „Žvaigždutė" pirmąjį vakarą puošė LMTA sceną, konkurso dienomis salės prieigose ją galėjo apžiūrėti visi, kurie susirinkdavo į perklausas, o perkelta į Vilniaus rotušę ji suteikė iškilmingumo konkurso pabaigai.

LASS pirmininkas Sigitas Armonas susirinkusiems priminė konkurso istoriją ir užtikrino, kad jo vadovaujama sąjunga ir toliau globos renginį.

Muzikologas Edmundas Gedgaudas asmeniškai pažinojo Beatričę Grincevičiūtę, buvo tarp jos artimiausių bičiulių, tad jo kalba turėjo buvusių įvykių vertinimo iš laiko nuotolio bruožų. O štai jaunai muzikologei Kristinai Logvinovienei Beatričė - istorinė asmenybė, kurią pažinti tenka tik iš jos veiklos aprašymų ir įrašų.

Vertinimo komisijos pirmininkė Lilija Šukytė pristatė komisiją ir subtiliai šmaikštaudama visiems konkurso dalyviams palinkėjo sėkmės ir skambių balsų.

Penktasis konkursas išsiskyrė dalyvių gausa: pasirodė 38 dainininkai iš Latvijos, Rusijos, Prancūzijos, Lenkijos, Rumunijos ir Lietuvos. Lapkričio 22-23 dienomis vykusios pirmo turo perklausos nudžiugino klausytojus itin aukštu dalyvių lygiu. Ir iš karto buvo aišku, kaip nelengva bus vertinimo komisijai išrinkti geriausius. Bene pirmą kartą konkurso istorijoje vertinimo kriterijumi tapo jau ne vien gražūs balsai ir kūrinių atlikimas, bet ir programos koncepcija, turiningumas, atlikimo artistiškumas. Konkurso dalyvių pasirinktas repertuaras (beje, šį kartą buvo labai mažai pasikartojančių kūrinių) atskleidė kamerinės vokalinės lyrikos stilistinę įvairovę.

Norisi pasidžiaugti ir antrojo turo nepasiekusiais dalyviais - šį kartą labai daug gražių balsų liko „už borto" vien dėl atsainaus požiūrio renkantis kūrinius. Šį kartą išryškėjęs vertinimo komisijos reiklumas pasirodymų programos koncepcijai gal paskatins būsimų konkursų dalyvius atsakingiau rinktis repertuarą, atrasti naujus sau ir publikai kūrinius, primirštus autorius.  

Beje, kaip ir dera kamerinio dainavimo konkursui, išskirtinis vaidmuo čia teko pianistams. Kai kurių dainininkų pasirodymų sėkmę lėmė būtent pianisto pasirinkimas, gebėjimas rasti kontaktą, atskleisti ne tik vokalinį meistriškumą, bet ir muzikos turinį, prasmes. Ypač džiugu, kad jaunimui talkino puikus vokalinės muzikos žinovas LMTA Fortepijono katedros vedėjas profesorius Jurgis Karnavičius, jau trečioje kartoje tęsiantis giminės tradicijas šeimoje derinti pianistų ir dainininkų profesijas. Tokio puikaus menininko buvimas savaime skatino pasitempti ir jaunuosius konkurso pianistus, tarp kurių profesiniu meistriškumu išsiskyrė Vaidrius Smilinskas, Monika Laukaitytė, Lina Krėpštaitė ir  Paulė Gudinaitė.

Į antrąjį konkurso turą pateko trylika B grupės dalyvių ir trys A grupės dalyviai. Įdomu, kad visi B grupėje dalyvavę vaikinai - baritonai, ir visi pateko į antrąjį turą.

Laureatais tapo: A grupėje - Mindaugas Zimkus (Grand Prix - 10 000 Lt),  Algirdas Bagdonavičius (II vieta) ir Giedrius Prunskus (III vieta); B grupėje - Davidas Beucheris (Prancūzija; Grand Prix - 5000 Lt), Andrejus Apšega (I vieta), Audrius Martišius ir Viktorija Miškūnaitė (II vieta), Laura Zigmantaitė ir Romanas Kudriašovas (III vieta). Konkurso diplomantai: Marcelina Królicka (Lenkija), Nerita Pokvytytė ir Eugenijus Chrebtovas. Specialų „Muzikos barų" prizą už išskirtinį artistiškumą pelnė Jonas Sakalauskas.

Bene didžiausią konkursų patirtį turintis Andrejus Apšega nenuvylė ir „Beatričės" konkurse - kaunietis pagal publikos simpatijas ir komisijos vertinimą prilygo Grand Prix laimėtojui Davidui Beucheriui ir pelnė I vietą. Andrejus nuo pat pirmų studijų metų daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje (Estija, Suomija, Ukraina, Vokietija, Lenkija, Slovakija, Rusijoje), dalyvauja tarptautiniuose dainavimo ir aktorinio meistriškumo kursuose. Konkurse nuo pirmo pasirodymo iki laureatų koncerto Andrejus dainavo puikiai, žavėjo ir balso grožiu, ir kūrinių turinio perteikimu.

Prancūzas Davidas Beucheris dainavimo studijas pradėjo 2007 m. Vroclave pas prof. Bogdaną Makalą. Jis - daugelio dainavimo konkursų dalyvis ir laureatas. Nors skambus Davido baritonas nepaliko abejingų jau pirmajame „Beatričės" konkurso ture, didžiausią sėkmę jam lėmė M. Ravelio vokalinis ciklas „Don Kichotas ir Dulsinėja" (Don Quichotte à Dulcinée), atliktas su išties prancūziška elegancija. Šiuo metu Davidas dainuoja Varšuvos nacionalinėje operoje ir galime tikėtis, jog į Lietuvos sceną jis dar ne kartą grįš.

Audrius Martišius - konkurso netikėtumas: anksčiau jis niekur nėra ryškiau pasirodęs, o čia atsiskleidė kaip subrendęs menininkas. Klaipėdietis nuo 2006 m. studijuoja LMTA Dainavimo katedroje pas prof. Vladimirą Prudnikovą, kamerinio dainavimo mokosi pas prof. Sigutę Stonytę ir lektorių Algirdą Janutą. Ypač jautriai Audrius atliko J. Tallat-Kelpšos harmonizuotą lietuvių liaudies baladę „Už aukštųjų kalnelių" - įvyko tikras monospektaklis, sklidinas kontrastingų emocijų.

Labai mažai nuo pirmųjų vietų laimėtojų skyrėsi Romano Kudriašovo pasirodymas. Būtina pabrėžti, kad visus keturis baritonus vieną nuo kito skyrė minimali balų suma ir kiekvienas jų galėjo tapti nugalėtoju, tačiau konkursas yra konkursas, šį kartą Romanui buvo lemta tapti trečiuoju. Šiandien jis Lietuvoje jau tik svečias - studijuoja Hamburgo aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje operos magistro kursą (prof. Geert Smits), kviečiamas į koncertinį turą Japonijoje. Džiugu, kad solistą domina ne tik tradicinis repertuaras, bet ir mažiau žinomi kūriniai - nuo partijų I. Stravinskio ir J. P. Rameau operose iki oratorinio žanro kūrinių ir retai atliekamos vokalinės lyrikos.

Puikiai pasirodė ir Eugenijus Chrebtovas, sėkmingai derinantis pramoginį ir akademinį dainavimą. Sceninė patirtis neabejotinai padėjo jam laimėti tarptautiniame F. Šaliapino vokalistų konkurse „Golosa nad Pliopom" (2010 m., Rusija), o šį kartą, be vertinimo komisijos skirto diplomo, Eugenijus pelnė ir konkurso pagrindinės rėmėjos Tatjanos Muninos išskirtines simpatijas: B. Grincevičiūtės giminaitė iš Irkutsko atidžiai klausėsi viso antrojo turo ir savo specialiaisiais prizais apdovanojo ne tik vertinimo komisijos sprendimu įvardintus dainininkus, bet apdovanojo ir Eugenijų.

Įvairiausių meno sričių veiklos patirtį turintis Jonas Sakalauskas konkurse pademonstravo išskirtinį gebėjimą teatrališkai sieti skirtingų autorių kūrinius į vientisos dramaturgijos spektaklį. Dainininkas pasitelkė net kūno plastiką: nuo monumentalios ramybės atliekant Händelį iki atviro emocionalumo A. Dargomyžskio ir D. Šostakovičiaus kūriniuose. Specialusis „Muzikos barų" prizas užtikrina susitikimą su Jonu žurnalo puslapiuose - pokalbio laukite artimiausiuose leidinio numeriuose.

Puikios buvo ir konkurso merginos, nors pasirodymų ryškumu jos kiek nusileido vaikinams. Jauniausia tarp jų - Laura Zigmantaitė, studijuojanti dar tik trečiame LMTA Dainavimo katedros kurse. Scenos patirtį Laura brandina kad ir mažais, tačiau ryškiais vaidmenimis įvairių epochų veikaluose (Valetas ir Damigela C. Monteverdi „Popėjos karūnavime", Trečioji dama W. A. Mozarto „Užburtojoje fleitoje", Glaša L. Janačeko operoje „Katia Kabanova"). Tad lieka tikėtis, kad „Beatričės" konkurse pelnyta III vieta paskatins ją dar labiau tobulėti.

Diplomantės vardą pelniusi Nerita Pokvytytė ir II vietos laureatė Viktorija Miškūnaitė šiuo metu išvykusios į užsienį. Nerita tobulinasi Hamburgo muzikos ir teatro akademijos Operos studijoje, o Viktorija - Štutgarte. Konkurse abi merginos demonstravo ne tik puikius vokalinius duomenis, bet ir apskritai gerą pasirengimą. Tad reikia visiems mums linkėti, kad ir Lietuvoje kuo greičiau rastųsi galimybių talentingiems muzikams išgyventi iš pasirinktos profesijos.

Dar viena konkurse ryškiai pasirodžiusi daininkė - Marcelina Królicka iš Lenkijos. Ji gimė muzikų šeimoje, labai anksti pradėjo muzikuoti - pirmasis jos instrumentas buvo violončelė. Dainavimo Marcelina mokosi pas motiną, Vroclavo muzikos akademijos profesorę Marią Czechowską-Królicką. 2011 m. tapo V. Kurpińskio dainų ir arijų konkurso laureate Vlošakovice ir II akademinio dainavimo meno konkurse Vroclave. Tikėkimės, kad Vilniuje su „Beatričės" konkurso diplomante užsimezgusi maloni pažintis tęsis ir mes galėsime stebėti Marcelinos talento brendimą.

A grupėje ryžosi dalyvauti tik devyni dainininkai, tad nenuostabu, kad visi trys antrojo turo dalyviai pelnė laureatų vardus. Ypač svarbu, kad visi jie labai ryškūs ir skirtingi.

III vietą pelnęs Giedrius Prunskus dainuoja Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, nepaprastai įvairi ir gausi jo koncertinė veikla, įdomiausios programos įrašytos kompaktinėse plokštelėse. Dainavimą G. Prunskus dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje ir Kauno J. Gruodžio konservatorijoje (nuo 2011 m. - Dainavimo skyriaus vedėjas). Konkursui pasirinkta įdomi programa, reikalaujanti ne tik vokalinio, bet ir artistinio meistriškumo, pelnytai atnešė dainininkui sėkmę. Giedriui Prunskui konkurse talkino pianistė Lina Krėpštaitė. Jautėsi puiki ansamblio darna, koncertinė patirtis.

Algirdas Bagdonavičius, nors dainuoja seniai, tik prieš porą metų yra atradęs kontratenoro amplua - anksčiau dainavo tenoru. 2010 m. pakviestas į Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą dalyvauti C. Monteverdi operoje „Popėjos karūnavimas", susitiko su pastatymo muzikiniu vadovu garsiu Latvijos kontratenoru ir dirigentu Andriu Veismaniu, kuris ir atskleidė Algirdo balso prigimtį. Šiandien Lietuvoje turime pirmąjį ir kol kas vienintelį kontratenorą. Tad džiugu, kad jis taip aukštai įvertintas „Beatričės" konkurse.

Pagrindinio prizo laimėtojas Mindaugas Zimkus jau yra dalyvavęs Beatričės Grincevičiūtės kamerinio dainavimo konkurse - 2001 m. jis buvo antras. Per tą laiką įgyta vokalinė ir artistinė patirtis pelnytai lėmė jam pagrindinio konkurso laureato vardą ir solidų piniginį prizą. M. Zimkui talkino jauna pianistė įdukra Paulė Gudinaitė. Jautriai atlikta fortepijono partija ir puikus ansamblis su dainininku ir pianistei pelnė diplomą.

V tarptautinis kamerinio dainavimo konkursas buvo graži šventė ir Beatričės Grincevičiūtės, ir kamerinio dainavimo gerbėjams. Tikimės, kad ir dalyviai patyrė malonių įspūdžių.

Laisvą dieną tarp pirmojo ir antrojo turų visi konkurso dalyviai buvo pakviesti į Lietuvos nacionalinį  muziejų Valdovų rūmus. Įdomūs pasakojimai (lietuvių ir anglų kalbomis), pažintis su muzikinės edukacijos programa ir slapčiausių rūmų kertelių apžiūra tapo dar viena švente gražių konkurso įspūdžių puokštėje.