Dovana alto muzikos mylėtojams

Į LNOBT A. Pleškūnas atėjo 1978 m., baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar - LMTA), teatro orkestre griežia jau tris dešimtmečius. Beje, nuo pirmųjų savarankiško darbo teatro orkestre dienų A. Pleškūnas aktyviai dalyvauja Lietuvos muzikiniame ir visuomeniniame gyvenime, kamerinių ansamblių konkursuose. Kaip solistas jis koncertavo per Lietuvos televiziją, griežė dabar jau legendiniame teatro vyriausiojo dirigento Jono Aleksos vadovautame kameriniame orkestre. 1987 m. LNOBT kamerinių ansamblių konkurso solistų pogrupyje Andrius Pleškūnas laimėjo I premiją. Nuo 1988 m. jis yra orkestro altų grupės koncertmeisterio pavaduotojas, nuolat dalyvauja LNOBT operos studijos (vadovas prof. V. Noreika) kameriniuose koncertuose.

            Atlikėjas parengė ir griežia visas LNOBT repertuaro operų ir baletų alto solo partijas, tarp kurių ypatingo profesinio meistriškumo reikalaujančios partijos L. Delibes'o balete „Kopelija" ir A. Adamo „ Žizel", K. M. Weberio operoje „Laisvasis šaulys".

            Kartu su LNOBT kolektyvu Andrius Pleškūnas gastroliavo daugelyje Lietuvos miestų, Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Olandijoje, Danijoje, dalyvavo JAV lietuvių muzikos festivalyje (1991 m., atlikta A. Ponchielli opera „Lietuviai"), operos festivaliuose „Verdianaeum '92" Italijoje, „Savonlinna '93" Suomijoje,  Špejerio mieste Vokietijoje (2000m.), Taivane (2000 m. atlikta G. Verdi „Aida"), muzikos festivaliuose „Murten Classics" Šveicarijoje (2002-2004 m.), operos festivalyje „Dalhalla" Švedijoje, Nottinghamo festivalyje Didžiojoje Britanijoje (2004 m.), Izraelyje (2008 m.) ir kt..

             Nuo 1980 m. ypatingą dėmesį atlikėjas skiria sakralinei muzikai, griežia Mišiose. Sakralinės muzikos valandų metu griežė Vilniaus, Klaipėdos, Palangos, Kybartų, Kauno, Trakų, Gižų, Vištyčio, Gervėčių bažnyčiose, koncertavo Molėtų bažnytinės muzikos festivaliuse (2002, 2003 m.), Čikagos lietuvių jaunimo centro Jėzuitų koplyčioje (1991  m. JAV), Kaohsiungo ir Taipėjaus (2000 m., Taivanas), Nottinghamo (2004 m., Didžioji Britanija) katedrose, Ravenos šv. Jono Evangelisto bazilikoje (2007 m., Italija), Jafos šv. Petro bažnyčioje (2008 m., Izraelis).

            Altininkas komponuoja bei aranžuoja kūrinius įvairios sudėties ansambliams, koncertuoja su lietuvių operos solistais, vargonininkais, kitais atlikėjais.

            Andrius Pleškūnas sako, kad leisti kompaktines plokšteles jį paskatino čikagiečiai Zenonas ir Ona Buinevičiai. Dar 1991-aisiais, išgirdę Andrių griežiant Čikagos lietuvių jaunimo centro Jėzuitų koplyčioje (vargonais akompanavo Manegirdas Motekaitis), paklausė: „Endriau, ar tu neturi įsirekordavęs savo grojimo? O galėtum!" Gal šis nuoširdus ir draugiškas klausytojų palinkėjimas, o gal intensyvi kūrybinė ir visuomeninė veikla suformavo solinį altininko repertuarą, kurį jis ryžosi įrašyti.

            Andrius Pleškūnas gimė 1955 m. tapytojos Janinos Marijos Pleškūnienės ir skulptoriaus Vlado Pleškūno šeimoje. Kauno J. Naujalio meno mokykloje mokėsi pas altininką G. Budreiką, 1973 m. baigė V. Varčiko alto klasę. Senieji J. Naujalio meno mokyklos mokytojai, tarp kurių buvo ir šviesaus atminimo V. Varčikas, perdavė savo mokiniams dešimtmečius puoselėtas muzikavimo styginiais instrumentais tradicijas (tarpukariu Kaune dėstė žymūs smuiko pedagogai Vildmanas-Zaidmanas, L. Auerio mokinys prof. A. Metzas ir kt.).

            1978 m. A. Pleškūnas baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, prof. J. Fledžinsko ir P. Radzevičiaus alto klasę. Studijuodamas griežė akademiniuose studentų koncertuose, surengė rečitalį, dalyvavo tarprespublikiniuose kamerinės muzikos festivaliuose. Konservatorijoje įgijo orkestro solisto, dėstytojo, kamerinio ansamblio artisto kvalifikaciją. Atlikėjo meninei brandai didelę įtaką darė Lietuvos styginių kvarteto, R. Baršajaus, A. Navaros koncertuose girdėtas muzikos kūrinių interpretavimas. Andrius sėkmingai tęsia geriausias muzikavimo tradicijas - tai liudija ne tik meistriškai atliekamos solo partijos visuose LNOBT pastatymuose, sakralinės muzikos koncertai, bet ir išleistos kompaktinės plokštelės.

            Plokštelėse skambanti muzika atlikta Vilniaus instrumentų meistrų Birutės ir Česlovo Kulevičių padirbdintu altu. Lietuvių meistrų altas sodriu tauriu skambesiu prilygsta geriausiems senųjų Europos instrumentų gamintojų pavyzdžiams. Ypač svarbu, kad šis skambesys daugeliui metų užfiksuotas kompaktinėje plokštelėje, o jos galės pasiklausyti gausi auditorija.

            Plokštelės kūriniai įrašyti skirtingose akustinėse erdvėse (LNOBT, Vilniaus arkikatedroje, plokštelių studijoje), joje skamba sakralinė bei kamerinė muzika, operos ir baleto muzikos fragmentai.

            L. Delibesۥo „Kopelijos" solo altui su orkestru „Taika" ( La Paix) A. Pleškūnas teatro spektakliuose Lietuvoje ir užsienyje griežia nuo 1985 metų. Šioje plokštelėje jis atliekamas kartu su LNOBT orkestro kamerine grupe ( dirigentas A. Šulčys). A. Ponchielli operos „Lietuviai "( I Lituani) fragmentą „Dėkoju Tau, Dieve" atlikėjas pritaikė altui ir fortepijonui,  o M. K. Čiurlionio harmonizuotą lietuvių liaudies dainą „Siuntė mane močiutė į jūres vandenėlio" - altui ir vargonams.

            Virtuoziškas N. Paganini Variacijas smuikui G. Rossini operos „Mozė" tema, atliekamas viena G styga (Sul G), 1976 m., dar studijuodamas konservatorijoje pas prof. Petrą Radzevičių, A. Pleškūnas altu griežė pirmą kartą Lietuvoje. Jis sako, kad Variacijų mėgo klausytis  ir šviesaus atminimo jo mama tapytoja Janina Marija Pleškūnienė. Plokštelėje populiarų meistriškumo ir brandos reikalaujantį kūrinį A. Pleškūnas interpretuoja su klavesinininku A. Vizbaru.

            Dar vieną pamėgtą jaunystės metų kūrinį - J. Brahmso Sonatą altui su fortepijonu, op. 120, Nr. 1 - A. Pleškūnas įrašė su pianiste R. Blaškyte. Atlikėjas prisimena, kad 1983 m. LNOB teatro kamerinių ansamblių konkurse, atlikęs minėtą Brahmso Sonatą, jis pelnė antrąją vietą. Su sėkmingu pasirodymu altininką tuomet pasveikino teatro vyriausiasis dirigentas Jonas Aleksa.

            Romantinės nuotaikos A. Pleškūno miniatiūra „Memorare" atskleidžia atlikėjo lyriko gebėjimus, o solisto norą originaliau pateikti populiarius, daugeliui puikiai pažįstamus kūrinius liudija kitokių nei originaluose nurodytų akompanuojančių instrumentų pasirinkimas, pavyzdžiui, L. van Beethoveno Romansas, op. 40, atliekamas su vargonais, N. Paganini Variacijos G. Rossini tema - su  klavesinu, J. S. Bacho ir Ch. Gounod „Ave Maria" - su arfa.

            Altininkas įrašuose muzikuoja su LNOBT orkestro kamerine grupe, vargonininku B. Vasiliausku, prof. I. Milkevičiūte (sopranas), F. Savickaite (mecosopranas), pianistais A. Vizbaru, R. Blaškyte, M. Veremejeva, arfininke J. Baniuliene ir kt.

            Mūsų dienomis, kai profesionalusis menas menkai fiksuojamas įrašuose, o Lietuvos kultūros politikos gairės iki šiol niekaip negali įtvirtinti šios srities kaip muzikinio paveldo, kiekviena iniciatyva Lietuvos atlikėjų kūrybą įamžinti ir paskleisti kuo platesnei auditorijai - sveikintina ir visokeriopai palaikytina.