Vytautui Tetenskui – 60

Gražiausio tembro lietuvių liaudies instrumento birbynės grandas, talentingas atlikėjas profesorius Vytautas Tetenskas švenčia 60-metį. Nuostabus Maestro birbynės garsas skamba visoje Lietuvoje ir plačiai už jos ribų. Toji nenuilstamai skleidžiama liaudies muzikos meilė atėjo dar iš vaikystės dienų.
Miškų ir vaizdingo upelio apsuptyje stovinčioje sodyboje Kaišiadorių rajono Krušonių kaime gyveno darni ir rūpestinga Damino ir Kazimieros Tetenskų šeima. Ji augino keturis sūnus, Vytautas buvo jauniausias. Mama ir tėvelis, puikūs liaudies dainų mokovai ir mylėtojai, dažnai dainuodavo, lopšinėmis migdydavo vaikus. Muzikalūs buvo ir kiti giminės. Teta Stefanija su mama dažnai dainuodavo duetu; senelis grojo armonika, gražiai dainavo. Muzikalūs buvo visi Tetenskų vaikai. Pirmasis mažojo Vytauto instrumentas - šiaudinė švilpynė, kuria grodavo ganydamas gyvulius. Vaikystėje nemažai yra susukęs dūdelių iš alksnio žievės, kurios, kaip žinoma, yra birbynės pirmtakės. Netrukus vaikas pramoko groti armonika ir akordeonu.

Pažinta liaudies daina ir muzikos pomėgis skatino rinktis būtent šią profesiją. Tad 1966 m. Vytautas Tetenskas įstoja į Vilniaus Juozo Tallat Kelpšos muzikos technikumą (dabar - konservatorija), pasirenka birbynininko specialybę. Čia jo mokytojas buvo Algirdas Vyžintas. Savo instrumentą jaunuolis pamilo iš karto ir visam laikui, niekada su juo nebesiskyrė. Sėkmingai baigęs technikumą, 1970 m. jis įstojo į Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Ir vėl pasisekė, nes jo pedagogu tapo vienas žymiausių Lietuvos birbynininkų profesorius Pranas Tamošaitis.

Studijuojant gražiai skleidėsi atlikėjo talentas. Tai pastebėję dėstytojai pakvietė jaunuolį į kamerinį liaudies instrumentų ansamblį „Sutartinė". Tuo metu „Sutartinė" buvo bene vienintelis aukšto meninio lygio šio žanro kolektyvas, su juo koncertuodavo V. Noreika, E. Čiudakova, G. Kaukaitė, G. Apanavičiūtė, E. Kaniava ir kiti garsūs atlikėjai. Grojant su tokiais meistrais reikėjo pasitempti ir ansambliui, taip pat ir jo dalyviui V. Tetenskui.

Baigus aukštuosius muzikos mokslus gyvenimo keliai atvedė į pajūrio kraštą. Ir štai jau 36 metai (nuo 1975 m.) Vytautas Tetenskas yra Klaipėdos universiteto Menų fakulteto (buvę Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai) Liaudies muzikos katedros pedagogas, nuo 1998 m. - profesorius. Šalia birbynės jis dėsto dirigavimą ir vadovauja lietuvių liaudies instrumentų orkestrui.

Birbynės virtuozas

Įvairialypių V. Tetensko darbų panoramoje jam, manau, svarbiausia yra meninė veikla. Jo griežimas teikia tikrą pasigėrėjimą, nes jame susilieja visi meniniam rezultatui pasiekti reikalingi komponentai - techninis tobulumas, garso kultūra, plati dinaminė amplitudė, tiksli intonacija, nuostabus išgaunamo tembro grožis, grynumas ir švelnumas. Tačiau turbūt svarbiausia - įgimtas muzikalumas, muzikavimo natūralumas ir santūrumas, kūrybingos, skoningos interpretacijos.

Šios savybės atsiskleidžia ir soliniuose V. Tetensko koncertuose, ir dalyvaujant skirtingų sudėčių ansambliuose. Jis yra grojęs ir dabar tebegroja duetuose, trio, su įvairiausių sudėčių grupėmis ir orkestrais.

Stebina V. Tetensko atliekamos muzikos žanrų, stilių įvairovė. Jis griežia įvairių epochų kompozitorių kūrinius. Be abejo, dominuoja lietuvių autorių kūriniai: J. Švedo, R. Žigaičio, V. Klovos, B. Dvariono, J. Juozapaičio, A. Lapinsko, V. Paketūro, M. K. Čiurlionio, A. Kačanausko, J. Juzeliūno, J. Gruodžio, V. Mikalausko, J. Gaižausko, V. Budrevičiaus, V. Kairiūkščio, S. Vainiūno, J. Pauliko, A. Remesos, J. Domarko ir kt.. Ypač nuostabiu švelnumu ir tembro grožiu žavi V. Tetensko atliekama B. Dvariono pjesė „Prie ežerėlio", V. Paketūro „Elegija", J. Švedo „Raliavimas".

Retas profesionalus mūsų dienų birbynininkas šiandien rengia rečitalius. V. Tetenskui tai įprasta. Maestro yra turėjęs daugiau nei 300 solinių koncertų. Dar būdamas studentas 1973 m. jis surengė pirmąjį rečitalį Kaišiadoryse, o netrukus ir Vilniuje, Panevėžyje, Kaune ir kitur. Jame atlikėjas griežė lietuvišką, daugiausia specialiai birbynei sukurtą muziką. Koncertai turėjo didžiulį pasisekimą, labai palankiai apie juos atsiliepė muzikinė kritika.

Daugiau nei po dviejų dešimtmečių R. Apanavičius rašė, kad V. Tetensko koncertų repertuare gražiai „pritapo ir Juozo Indros Siuita obojui, atitikusi birbynės diapozoną, jos garsą ir muzikavimo tautiniu instrumentu sampratą. Piemenukų raliavimais, šienpjovių valiavimais ir kitų lietuvių liaudies dainų motyvais grįstas keturių dalių kūrinys, nors ir bendraamžis su koncertine birbyne, suskambo ne tik maloniai, bet ir šiuolaikiškai, nes V. Tetenskas jį atliko labai įsijautęs, nepagailėdamas šiaip jau dabartinei muzikai labiau būdingų dinaminių kontrastų. Šiuolaikinės muzikos priemonėmis perteikti raliavimų atgarsiai gražiai susipynė ir R. Žigaičio Pastoralių triptike. Šio stambaus kūrinio (quasi sonata) birbynei ir fortepijonui atlikimas reikalauja nemažai pastangų, nes nuolat vartojami ir alteruotieji, pirštų kombinacijomis išgaunami garsai bei sudėtinga grojimo technika. (...) Klausantis V. Tetensko grojimo, malonu gėrėtis gražiu birbynės tembru, lanksčia dinamika, įgimtu atlikėjo muzikalumu. Birbynininkas puikiai valdo instrumentą, juo perteikia ne tik kiekvieno kūrinio dvasią, bet ir žingsnis po žingsnio sudomina klausytoją netrumpu dviejų dalių koncertu. (...) Akivaizdu, kad V. Tetenskas pasiekęs atlikimo meno aukštumas, o jo grojimas yra sektinas pavyzdys jaunajai birbynininkų kartai." (R. Apanavičius. Birbynininko rečitalis. Literatūra ir menas. 1997, balandžio 5, p. 11.)

V. Tetensko soliniuose rečitaliuose atsiskleidžia savita, išjausta interpretacija, itin gražus tobulas tembras, logiškas muzikos kūrinių dramaturgijos perteikimas. „Kalbant apie V. Tetenską, reikia pabrėžti jo vidinę laisvę, atlikimo lengvumą ir griežtą discipliną... Stipriausiai atlikimo maniera pasireiškia liaudies melodijų pagrindu sukurtuose kūriniuose. Pavyzdžiui, J. Švedo „Piemenuko ridavimas" bei „Piemenuko raliavimas" yra birbynininkų repertuaro aukso fondas. Kai šiuos kūrinius atlieka V. Tetenskas, garsai tarsi ištirpsta ir klausytojai perkeliami į laukų ir miškų tolius ir spalvas, padvelkia jaudinanti šiluma, ir meilė savo kraštui dar labiau sustiprėja." (V. Kaknavičiūtė. Meistro birbynės pasiklausius... Klaipėda, 1994, kovo 8, p. 22.)

Įstabiausia, kad V. Tetenskas ne mažiau įtikinamai ir meistriškai atlieka ir kitų šalių įvairių epochų kompozitorių kūrinius. Ansambliuose su skirtingais atlikėjais jis yra griežęs W. A. Mozarto, L. Van Beethoveno, A. Arutiuniano, T. Albinoni, Ch. W. Glücko, A. Marcello, J. S. Bacho, A. Vivaldi, H. Purcello ir kt. kūrinius.

V. Tetenskas turi subtilų ansamblinio muzikavimo pojūtį. Kad ir su kuo grotų - kanklininkais, pianistais, dainininkais, vargonininkais, jis visada randą puikią garsinę pusiausvyrą. Po koncerto su vargonininke E. Paradies muzikologė M. Kazakevičienė rašė: „Koncerto išskirtinumą lėmė ne vien pamėgtų aukšto profesionalumo instrumentininkų muzikavimas, bet ir jų ansamblio unikalumas... V. Tetenskas ir E. Paradies atlieka klasikinės muzikos šedevrus. Minimo koncerto programoje - J. S. Bacho ir jo amžininkų kūriniai. (...) Čia ansamblis susidūrė su instrumentų santykio ir išbalansuotos tembrų bei garso dinamikos atžvilgiu problemomis, kurias puikiai įveikė. (...) Koncerte skambėjęs A. Vivaldi Koncertas (...) a-moll atskleidė šio neįprasto ansamblio kūrybinio talento brandą." (M. Kazakevičienė. Originalus duetas interpretuoja Baroko muzikos šedevrus. Muzikos barai, 2005, Nr. 1/2, p. 50.)

Ypač Maestro brangina savo koncertus su dukra Rasa, kuriuos rengia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse: Kanadoje, Didžiojoje Britanijoje. „Su dukra man groti maloniausia, nes mes vienas kitą jaučiame iš pusės žvilgsnio", - sakė atlikėjas. (Studentai V. Tetenską švelniai vadina tėtuku. (Pokalbis su V. Tetensku. Kalbėjosi A. Remeika). Klaipėda, 2007, rugsėjo 8, p. 8.)

Puikus ir intensyvus atlikėjo muzikavimas sulaukė pelnyto pripažinimo ir aukšto profesinio įvertinimo įvairiuose tarptautiniuose bei šalies konkursuose ir festivaliuose: I vieta solistų kategorijoje konkurse Italijoje, II vieta solistų ir kamerinių ansamblių kategorijose G. Šenderovo konkurse Vladivostoke (Rusija), I ir II vietos kamerinių ansamblių konkursuose Šiauliuose ir kt.

Deramai Maestro įvertintas ir mieste, kuriame dirba ir kuriam atiduoda savo talentą - Klaipėdoje: jam suteiktas Klaipėdos kultūros magistro vardas, Klaipėdos universitetas net kelis kartus apdovanojo diplomais už meninę veiklą bei pripažino geriausiu universiteto menininku.

Profesorius V. Tetenskas neapsiriboja gausiais koncertais. Nemaža kūrinių yra įrašęs Lietuvos radijuje ir televizijoje, kompaktinėse plokštelėse. Juose dominuoja lietuviškos birbynės muzikos aukso fondas: R. Žigaičio „Piemenėlio daina", J. Švedo „Piemenėlio ridavimas", A. Lapinsko „Po žalia liepele" ir kt.

Lietuvos maršrutai

Su koncertais Maestro apvažinėjo visą Lietuvą. Sunku būtų surasti vietovę, kurioje jo nebūta, nes surengta daugiau nei 2000 koncertų. Jo birbynės skambesio klausėsi Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Kaišiadorių, Palangos, Pagėgių Gargždų, Telšių, Šilutės, Jonavos, Nidos, Endrejavo, Veiviržėnų, Šventosios, Raseinių, Plungės, Juodkrantės, Skuodo, Šilalės, Mažeikių, Kretingos, Tauragės, Mosėdžio, Ylakių, Sedos, Priekulės, Rusnės, Švėkšnos ir kitų miestų ir miestelių žmonės. Koncertuota Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Vilniaus rotušėje, Klaipėdos universiteto auloje, Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Vilniaus arkikatedroje, Telšių katedroje, Klaipėdos muzikiniame teatre, Kauno, Šiaulių filharmonijose, daugelio miestų muzikos ir bendrojo lavinimo mokyklose, kultūros centruose, paveikslų galerijose, ligoninėse, vaikų globos namuose, pensiouose ir kt.

Ne kartą V. Tetenskas dalyvavo Didžiajame muzikų parade Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Lietuvos kompozitorių sąjungos Klaipėdos skyriaus rengiamame festivalyje „Marių klavyrai" ir kt.

Svečiose šalyse

V. Tetensko koncertiniai maršrutai vis dažniau driekiasi į užsienio šalis. Dar sovietiniais metais jis gastroliavo tuometinėje Jugoslavijoje (net 11 koncertų su ansambliu „Šviesa"), Uzbekijoje, Latvijoje, Kaliningrade, Maskvoje, Leningrade (dabar - Sankt Peterburgas), Vengrijoje (su lietuvių liaudies instrumentų orkestru), Švedijoje, dabar jis koncertuoja Vakarų Europos ir Amerikos šalyse.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę atlikėjas su kolegomis E. Paradies, I. Pečiūriene, V. Vadokliene, D. Sugintiene, kanklių ansambliu ir kt. koncertavo Lenkijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Švedijoje, Estijoje, Italijoje, JAV, Slovakijoje, Airijoje, Turkijoje, Čekijoje ir kitur. Visose šalyse įvairiausią publiką sužavėdavo švelnūs ir malonūs birbynės garsai. Šių šalių muzikinės kritikos atsiliepimai visada būdavo labai palankūs V. Tetenskui ir jo kolegoms. Štai po koncertų su S. Šiaučiuliu (fortepijonas) ir R. Šilinsku (skrabalai) JAV buvo rašoma: „Lietuvos atlikėjus labai gerai įvertino Amerikos ir lietuvių išeivijos atstovai, atsidėkodami audringais plojimais. Buvo išreikšta nuomonė matyti šį kolektyvą ir ateityje." (Klaipėdiečių viešnagė JAV. Muzikos barai, 2007, Nr. 3/4, p. 32-33.)

Ne mažesnio pasisekimo V. Tetenskas su vargonininke E. Paradies sulaukė JAV miestuose Broktone, Norvolke ir Niujorke, kur atliko barokinę programą. Muzikos kritika rašė: „Nemažai klausytojų - mūsų tautiečiai. Jie be galo žavėjosi šiuo duetu, nes šiuolaikinės birbynės nebuvo nei matę, nei girdėję. Koncertai žmonėms patiko, po koncertų publika plodavo atsistojusi." (Klaipėdiečių viešnagė JAV. Muzikos barai, 2007, Nr. 3/4, p. 32-33.)

Triumfas lydėjo V. Tetensko koncertus Italijos mieste Kalabrijos Redže, kur konservatorijos salėje dėstytojams ir studentams surengė du koncertus ir skaitė paskaitą apie lietuvių liaudies instrumentus. Pats atlikėjas po gastrolių kalbėjo: „Mano lietuviškos birbynės italai klausėsi susižavėję. Kai kurie tokio instrumento akyse nebuvo matę. Priėję plojo man per petį, džiaugėsi susipažinę. (...) Toks instrumentas kaip birbynė - vienintelis pasaulyje. (...) Birbynės tembras - nepakartojamas." (Vakarų ekspresas. Kultūros uostas. 2004, spalio 1 d.)

Vėliau dar keletą kartų V. Tetenskas lankėsi Italijoje, jo koncertai keldavo didžiulį susidomėjimą ir susižavėjimą. Ne mažesnio dėmesio sulaukė ir atlikėjo soliniai koncertai Airijoje. „Airiai iki tol mūsų birbynės nebuvo nei matę, nei girdėję. Neįsivaizdavo, kaip galima groti su „kėdės koja". (...) Airiai netruko įsitikinti, kad birbynė - ne kėdės koja." (E. Kniukštaitė. Profesoriaus Vytauto Tetensko gyvenimo ir kūrybos kelias. Magistro mokslinis darbas. 2010, p. 18.)

Sėkmė lydėjo V. Tetensko koncertus ir kitose šalyse. Tarp jų išsiskiria pasirodymai Turkijos Adanos miesto Cukurovos universitete kartu su dainininke V. Vadokliene ir pianiste I. Pečiūriene. Net šešis kartus jis sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose liaudies muzikos festivaliuose Prancūzijoje, Airijoje, Latvijoje, Rusijoje ir, aišku, Lietuvoje.

Koncertais užsienio šalyse V. Tetenskas ne tik populiarina birbynę, bet ir garsina Lietuvos vardą bei skleidžia jos kultūrą.

Vienintelio Lietuvoje lietuvių liaudies instrumentų orkestro vadovas

Sunku patikėti, tačiau V. Tetenskas ne tik intensyviai koncertuoja kaip solistas ar kartu su įvairiais ansambliais, bet yra ir dirigentas, daugelį metų vadovaujantis Klaipėdos universiteto Menų fakulteto liaudies instrumentų orkestrui. Pradėjęs dirbti 1975 m. (kartu su prof. A. Vyžintu), šiam orkestrui Maestro vadovauja iki šiol. Tai vienintelis toks orkestras Lietuvoje. „Pagrindiniai kolektyvo uždaviniai - propaguoti liaudies muziką bei lietuvių autorių liaudiško stiliaus kūrinius, ieškoti naujų muzikos išraiškos priemonių ir formuoti savitą orkestro grojimo stilių" (E. Kniukštaitė. Profesoriaus Vytauto Tetensko gyvenimo ir kūrybos kelias. Magistro darbas. 2010, p. 15).

 Orkestro kūrėjas prof. A. Vyžintas žavisi: „Mūsų folkloras yra tuo originalus, kad jame dominuoja unikalūs (...) instrumentiniai ansambliai: skudučių, ragų, daudyčių, kanklių; turime kitokių nepaprastai individualių instrumentų - lamzdelių, dūdmaišių, skrabalų, tabalų, džingulių, ožragių, ragelių, būgnų, būgnelių, daugybę originalių muzikos spalvų, tembrinės įvairovės" (A. Vyžintas. Orkestro idėja ir rezultatas). Ir šiuos visus lietuvių liaudies instrumentus V. Tetenskas sujungė į darnų daugiabalsį orkestrą, atliekantį daugiausia lietuvių kompozitorių kūrinius: A. Bražinsko, V. Bagdono, V. Juozapaičio, Z. Bružaitės, L. Povilaičio, A. Remesos, J. Švedo ir kt.

V. Tetenskas kaip dirigentas buvo greitai pastebėtas ir jau nuo pat 1975 m. kviečiamas diriguoti Pasaulio lietuvių, studentų „Gaudeamus", Klaipėdos miesto, moksleivių dainų šventėse.

Darbas su studentais ir visuomeninė veikla

Šalia intensyviausios koncertinės veiklos V. Tetenskas turi daugybę pedagoginio ir administracinio darbo. Nuo 1983 m. jis yra Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Liaudies muzikos katedros profesorius ir jos vedėjas, nuo 2004 m. - fakulteto dekanas. Per 36 pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje metus V. Tetenskas parengė ir į savarankišką gyvenimą išleido daugiau nei 60 absolventų - lietuvių liaudies muzikos propaguotojų, kurių dauguma liko ištikimi savo profesijai. Tai D. Brazdeikis, A. Vozgirdas, T. Kanapinskas, J. Petrauskas, M. Sakalauskas, R. Jonaitis, G. Jonaitis, Z. Vaištaras ir daugelis kitų. Nemažai absolventų yra šalies jaunųjų atlikėjų konkursų laureatai.

Maestro neblogai valdo ir plunksną, yra kelių mokslinių ir metodinių darbų, apie 50 straipsnių autorius. Studijuojantiems liaudies muziką reikalingas vadovėlis „Lietuvių birbynės" (1995 m.), monografijos „Birbynininkas Pranas Tamošaitis" (1996) ir „Antano Keblio daina Lietuvai", mokomosios knygos „Charakteringi lietuvių liaudies instrumentų bruožai" (1987 m.), „Tradicinės birbynės" (1991 m.). Jis yra ir knygos „Algirdas Vyžintas. Gyvenimas liaudies muzikai" (2010 m.) sudarytojas.

Lietuvių liaudies instrumentinės muzikos klausimais V. Tetenskas skaitė pranešimus net 20-yje mokslinių konferencijų, sudarė ir redagavo 10 lietuviškos muzikos natų leidinių, instrumentavo apie 100 kūrinių lietuvių liaudies instrumentų orkestrams, ansambliams, solistams, kapeloms.

Profesoriaus yra fakulteto studijų programų komiteto pirmininkas, koncertmeisterių atestacinės komisijos narys, Klaipėdos universiteto senato, akademinės komisijos narys, menų srities pedagogų konkurso ir atestacijos komisijos pirmininkas, meninės veiklos skatinimo fondo valdybos narys ir kt.

V. Tetenskas randa laiko ir gausybei visuomeninių darbų. Jis yra Klaipėdos kultūros ir meno tarybos narys, Lietuvos muzikų sąjungos tarybos narys ir Klaipėdos skyriaus pirmininkas (nuo 1999 m.), daugelio muzikinių konkursų žiuri pirmininkas arba narys, kvalifikacinių egzaminų komisijų vadovas (Kauno J. Gruodžio ir Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijose) ir kt.

Klaipėdos universitetas didžiuojasi žymiu Lietuvos birbynininku, pedagogu, visuomenės veikėju profesoriumi V. Tetensku. Sveikindami profesorių su jubiliejumi, linkime jam ir toliau savo kūryba garsinti Klaipėdos bei Lietuvos vardą pasaulyje.