Filharmonija švenčia karališkojo instrumento 50-metį

2013 Nr. 11–12, MB inf.

Šiais, 2013 metais Lietuvos nacionalinė filharmonija mini pagrindinėje Lietuvos scenoje besipuikuojančių vargonų 50-metį.

Ta proga spalio 16 ir lapkričio 6 dienomis Filharmonijoje surengti vargonų muzikos koncertai, prieš pirmąjį koncertą įvyko pokalbis su vargonininkais Leopoldu Digriu ir Renata Marcinkute-Lesieur, jį vedė Eglė Šeduikytė-Korienė.
Lapkričio 6 d. vargonavo M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatai Balys Vaitkus, Jurgita Kazakevičiūtė ir Karolina Juodelytė, su maestro Donato Katkaus diriguojamu Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniu orkestru solo griežė Leopoldas Digrys ir Renata Marcinkutė-Lesieur. Koncerte skambėjo Thierry Escaicho, Carlo Marios von Weberio, Ferenco Liszto, Louiso Vierne, Guy Boveto ir Franciso Poulenco kūrinių programa.
Ypač džiugu buvo išgirsti mūsų vargonų mokyklos patriarchą Leopoldą Digrį ir jo Lietuvoje išpopuliarintą Poulenco koncertą vargonams. Nuostabi muzika ir nesenkanti maestro energija bei meistrystė puikiai atskleidė karališkojo instrumento didingumą.
Lietuvoje vargonų istorija skaičiuoja jau daugiau kaip 600 metų. 1408 m. balandžio 11-ąją Marienburgo kryžiuočių pilies iždininko knygoje įrašyta žinia laikoma seniausiu rašytiniu paminėjimu Lietuvos vargonų istorijoje: Vokiečių ordino didysis magistras Ulrichas von Jungingenas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmonai kunigaikštienei Onai tada išsiuntė dovanas – klavikordą ir portatyvą, kainavusius šešias markes.
Šiandien mūsų šalyje yra apie 500 vargonų, kurių seniausi – XVII a. pabaigos. Apie penktadalį visų Lietuvos vargonų sudaro XX a. instrumentai, tarp kurių – ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje stovintis muzikos instrumentų karalius.
Vargonų istorija šioje pagrindinėje Lietuvos koncertų salėje prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai čia iš vienos uždarytos Vilniaus bažnyčios buvo perkelti pneumatiniai dviejų manualų (klaviatūrų) vargonai. Tačiau XX a. 6-ajame dešimtmetyje nuspręsta Didžiojoje salėje pastatyti naujus vargonus. Buvo pakviesta ilgametėmis tradicijomis pasižyminti vokiečių įmonė „Alexander Schuke Orgelbau Potsdam“, įsteigta dar 1820 m. ir visame pasaulyje sėkmingai besidarbuojanti iki šiol. Pavyzdžiui, jos vargonai gaudžia Magdeburgo katedroje Vokietijoje, Šv. Gvadelupės bazilikoje Mechike, šios įmonės instrumentas puikuojasi ir prestižinėje Leipcigo koncertų salėje „Gewandhaus“.
Taigi, 1963 m. Filharmonijos Didžiojoje salėje išskirtiniu Leopoldo Digrio rūpesčiu iškilo nauji neobarokinio stiliaus 3 manualų ir pedalų bei 52 registrų vargonai, kurių dispoziciją ir menzūras parengė H. J. Schuke, prospektą sukūrė W. Richteris, vargonus intonavo H. Wallbrechtas ir R. Nehmas. Filharmonijos vargonų atidarymo koncertas įvyko 1963 m. lapkričio 4 d., jame grojo vargonininkas W. Schettelichas iš Leipcigo (A. Schuke’s žentas). Antrajame atidarymo koncerte vargonavo L. Digrys. 1964 m. tos pačios firmos mokomieji vargonai buvo sumontuoti ir Valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Vargonų salėje.

Prenumeruokite „Muzikos barus“!