Muzika be sienų

~~Nuo XX a. antrosios pusės Palanga buvo žinoma kaip vasaros muzikos sostinė. Lietuvos filharmonija įtvirtino tradicinius simfoninius, kamerinius koncertus, profesorius Saulius Sondeckis atvėrė naują erdvę rozariume. Nors daug kas Palangoje sunyko arba apgalvotai buvo sunaikinta (pavyzdžiui, sunkiai statyta koncertų estrada, renginių tradicijos), tačiau į kurorto triukšmo kakofoniją jau įsilieja ir kilnios klasikinės muzikos balsas.
Druskininkai, poilsiautojus viliojantys ramybe, pušų ošimu, gebėjo sudaryti galimybes atvykėliams rasti ne tik kūno, bet ir dvasios atgaivą. Neįkyriai, bet visą vasarą Druskininkuose skamba profesionalų atliekama klasikinė muzika, vyksta intriguojantys renginiai. Pirmoji šių metų vasaros pusė džiugino gausiais smuikininkų, vargonininkų, dainininkų pasirodymais, o antrojoje karaliavo pianistai. Rugpjūčio 14–23 dienomis vyko Lietuvos muzikų draugijos „XXI amžiaus muzika ir švietimas“ rengiamas konkursas-festivalis „Muzika be sienų“. Organizatorių pagalbininkai buvo Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla, Ukrainos susivienijimas „XXI amžiaus muzika ir švietimas“, Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“. Prie renginio prisidėjo UNICEF – Jungtinių Tautų vaikų fondas. Organizacija, kuri bendrauja su UNICEF, visada vertinama pasaulyje kaip atliekanti kilnią misiją vaikų labui, vadinasi – vardan ateities.
Vis dejuojantys tėvai, pertekliuje gyvenančios šeimos, pasaulio kurortuose laiką tuščiai leidžiantys jaunuoliai sunkiai įsivaizduoja pusbadžiu gyvenančius, sergančius ir skurde mirštančius vaikus. Apie tai pasakoja UNICEF ambasadoriai. Šiais metais Tanzanijoje su UNICEF misija lankėsi žurnalistė Beata Nicholson, aktorė Virginija Kochanskytė, aktorius Giedrius Savickas. Tanzanija – šalis, kurioje kiekvieną dieną nuo skurdo kenčia daugybė moterų ir vaikų, jie miršta nuo maliarijos, AIDS ir kitų ligų. Šalies kaimuose trūksta ne tik maisto, bet ir būtiniausių medikamentų, skiepų. 41,8 mln. gyventojų turinti Tanzanija yra viena paskutinių pasaulyje pagal pajamas vienam gyventojui valstybė – čia žmogus priverstas išgyventi už 500 dolerių per metus.
Tokia patirtis turėtų skatinti mus dėmesingiau pažiūrėti į savo vaikus. O kiek pas mus skurdo? Kiek vaikų nepavalgo? Kiek negeba pasiekti mokyklos? Kiek iškrypusiais stuburais, gydytojų neprižiūrėti? Kiek auga „beklausių“, nes Švietimo ir mokslo ministerijoje nėra specialisto, suprantančio, kad vaikai privalo dainuoti.
Tačiau yra ir tokių vaikų, kurie vadinami talentingais. Jie darbštūs ir dažnai nori išbristi iš sudėtingos savo vaikystės. Jie profesionaliai mokosi muzikos.
Ir šią vasarą festivalio-konkurso „Muzika be sienų“ organizacinio komiteto darbą koordinavo, stimuliavo pianistė profesorė Veronika Vitaitė. Jos komandoje – Ukrainos nacionalinės muzikos akademijos profesorė Eleonora Tkač, maskvos Gnesinų muzikos akademijos profesorė Vera Nosina, Arhuso (Danija) muzikos mokyklos „Gradus“ direktorius Martinas Jepsenas, Druskininkų meno mokyklai savąją vadovavimo patirtį perdavusi Antanina Laurenčikienė ir dabartinė jos vadovė Onutė Akstinaitė-Subačienė, didžiulius renginio organizacinius uždavinius įveikianti Panevėžio muzikos mokyklos mokytoja ekspertė Gražina Beleckienė, Balio Dvariono muzikos mokyklos mokytojas Olegas Molokojedovas, Mykolo Romerio universiteto prof. Rita Bieliauskienė.
Buvo sudarytos trys tarptautinės konkurso žiuri. Jos vertino pianistus solistus, atlikėjus, grojančius koncertus fortepijonui su kameriniu orkestru, fortepijoninius ir kamerinius ansamblius. Komisijose dirbo žinomi Lietuvos atlikėjai Guoda Gedvilaitė, Aleksandra Žvirblytė, Veronika Vitaitė, Gražina Ručytė-Landsbergienė, Ramutė Vaitkevičiūtė, Julius Andrejevas, Robertas Šervenikas, Algirdas Budrys, Olegas Molokojedovas ir kt., pedagogai ir muzikai iš Rusijos, Kazachstano, Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Gruzijos, Ukrainos – Vera Nosina, Eleonora Tkač, Jekaterina Starodubrovskaja, Jarosławas Drzewieckis ir kt.
Renginyje buvo daug susitikimų su įdomiais festivalio dalyviais. Prof. Vytautas Landsbergis šiais metais surengė išskirtinį iš M. K. Čiurlionio kūrybos sukomponuotą koncertą-monologą (be aplodismentų). Prof. V. Nosinos solinis koncertas, bisais išplėsta programa sukėlė tikrą furorą. Puikus buvo kazachų muzikos vakaras, kuriame dalyvavo ir Kazachijos ambasadorius. Klausytojai buvo dėkingi už atverstą mums tolimo ir nepažįstamo krašto klasikinio meno puslapį. 
Festivalio garbės narys ir dailininkas Alfonsas Šuliauskas kasmet piešia konkurso dalyvių, atlikėjų portretus. Originalai dovanojami portretų prototipams, o pats procesas lieka užfiksuotas renginio videoarchyve. Adalbertas Nedzelskis visada rūpinasi, kad renginio dalyviai aplankytų su M. K. Čiurlionio gyvenimu susijusias vietas, primena istoriją, atveria tai, kas gal jau seniai būtų pamiršta. Šis dailėtyrininkas yra svarbiausias Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos palikimo sergėtojas Druskininkuose. UAB „Draugystės sanatorija“ direktorės Violetos Kaubrienės geranoriškumas, išmintis nuo pat pirmojo renginio kasmet plačiau atveria duris į Druskininkus saviems ir tolimiems festivalio svečiams. Renginio organizatoriai negaili padėkos žodžių ir kitiems poilsio namų, sanatorijų, viešbučių vadovams. Puiki atmosfera ir nemokami renginiai! Gal todėl Lietuvos svečiai sako: „Druskininkai atmintyje išliks kaip maža vasaros meno Meka“.
Tryliktasis konkursas „Muzika be sienų“ subūrė atlikėjus net iš 11 šalių. Galime teigti, kad Lietuvos įvaizdį šis festivalis-konkursas kuria Europos valstybėse, JAV, Japonijoje. Pirmą kartą dalyvavo portugalai, SNG šalių atstovai, gruzinai.
Išskirtinis konkurso bruožas – neribojamas amžiaus cenzas, jo dalyvių amžiaus yra nuo 5 iki 75 m. O kokių kasmet susiburia kamerinių ansamblių! Šiais metais didelio pasisekimo sulaukė Algirdo Budrio ir Aleksandros Žvirblytės duetas. Girdėjome ir įvairių konkursų laureatę, Lietuvos muzikos akademijos auklėtinę, puikią naujosios muzikos atlikėją pianistę Rimą Chačaturian. Klausytojus gerai nuteikė koncertai „Žvaigždės ir žvaigždutės“.
Įgyvendindamas kilnią UNICEF misiją, festivalis-konkursas suteikia galimybę pasirodyti, net konkuruoti neįgaliems vaikams, skatina reikštis mėgėjus, remia sunkiai gyvenančius talentingus vaikus.
„Muzika be sienų“ savo pavadinimą įprasmina ne tik tuo, kad į renginį atvažiuoja daug kitų šalių atstovų. Druskininkuose susipažįstama su skirtingomis pedagoginėmis, interpretacinėmis mokyklomis. Labai svarbią vietą renginio programoje užima žiuri narių, iškilių pedagogų, rengiamos meistriškumo pamokos, autoriniai seminarai, pvz., „Klasikinė sonata“, „Čiurlionis bendrakultūriniame kontekste“, psichologo prof. Leonido Nemirovskio seminaras „Koncertinio atlikimo technologija“, motologo doc. Ulfo Henriko Goehle visiems atlikėjams aktualus seminaras „Sąmoningas judėjimas“. Martinas Jepsenas dalijosi patirtimi, kaip spręsti technines jauno pianisto problemas. Autorinis džiazo pianisto Olego Molokojedovo seminaras bandė įtikinti, kad džiazas – protinga ir kūrybinga improvizacija – būtinas ir kiekvienam klasikinį repertuarą atliekančiam pianistui
Kūrybinius meistriškumo seminarus vedė profesoriai Vera Nosina, psichologas Leonidas Nemirovskis, Veronika Vitaitė ir klarnetininkas Algirdas Budrys, prof. V. Landsbergis ir J. Drzewieckis. Meistriškumo pamokas konkurso dalyviams skyrė visi žiuri nariai. Galima buvo pasimokyti ir pas ilgametę dainininkų partnerę G. Ručytę-Landsbergienę, ir pas fortepijoninio dueto žanrą praktikavusią R. Vaitkevičiūtę, jaunieji muzikantai dirbo su pedagogėmis ir koncertuojančiomis pianistėmis A. Žvirblyte, G. Gedvilaite ir kt. Pianistams aktualus buvo Gruzijos pedagogės Medėjos Šaladzės (Medea Shaladze) seminaras tema „Darbas su garsu“. Aišku, įdomus buvo ir atgijęs fortepijoninis duetas „ViVa“ (V. Vitaitė, R. Vaitkevičiūtė).
Kūrybingus vakarus ir mokslinę-metodinę konferenciją vedė pedagogas Viktoras Januškevičius. Su technologijų pagalba galima buvo pamatyti iškilių muzikos kūrinių interpretacijų, diskutuoti. Rimantas Janeliauskas pristatė naujus M. K. Čiurlionio kūrybos tyrimus.
Atvykusiems į Lietuvą buvo ypač svarbu išgirsti lietuviškos fortepijoninės muzikos. Koncertuose skambėjo daug M. K. Čiurlionio, taip pat Vytauto Laurušo, Algimanto Bražinsko, Zitos Bružaitės, Ugnės Giedraitytės ir kitų autorių kūrinių. Buvo atlikta M. K. Čiurlionio amžininkų opusų, atlikėjai ir klausytojai susipažino su portugalų, baltarusių, kazachų kompozitorių darbais.
Šiais metais būta netikėtumų: II premiją kamerinių ansamblių kategorijoje pelnė neįgali pianistė Dainora Laukžemytė su mokytoja Renata Krikščiūnaite-Barcevičiene, mėgėjų muzikantų kategorijoje puikiai pasirodė dainininkė iš Rusijos Tatjana Kozgova, II premiją tarp pianistų solistų pelnė 75 metų Gnesinų muzikos akademijos dėstytoja Liudmila Artemjeva, išlaikiusi puikią formą ir įdomų požiūrį į interpretuojamus F. Liszto, ispanų kompozitorių kūrinius.
Puikūs muzikantai pasirodė konkurso su kameriniu orkestru (dirigavo R. Šervenikas) kategorijoje. Grand Prix laimėjo Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinė Konstancija Kerbedytė (mok. A. Žvirblytė) už J. S. Bacho koncertą f-moll. Premijas taip pat pelnė Lietuvos atstovai Matas Gancevičius, Emilis Šarinskas, Liubov Sergijenko. Laureatų būryje – ukrainiečių Anastazijos Ganzenko, Yanos Tur kamerinis ansamblis, Kauno trio (Indrė Čepinskienė, Asta Krištaponienė, Lina Krėžštaitė), Lodzės G. ir K. Bacevičių muzikos akademijos auklėtinis Andrzejus Zawadzkis, portugalas Edgaras Cardoso, gruzinai Tamar Kandelaki, Elenė Eliozišvili ir Nino Modebadzė, kazachas Adilas Kazambajevas, danas Elias Holmas, baltarusė Hanna Knyš, lietuviai Lukas Gedvilas, Antonas Cifirovas, Gustė Gudelytė, Eglė Minčiūnaitė.
Konkurso apdovanojimai – koncertai Lietuvoje ir užsienyje. Žiuri nariai stengiasi sudaryti galimybes koncertuoti jų valstybėse. Grand Prix ir kitų aukščiausių apdovanojimų laureatai laukia kvietimų į Gdanske (Lenkija) įvyksiantį pianistų forumą, kuriame pasirodys gaudami 120 eurų stipendiją, be to, jiems nereikės mokėti dalyvio mokesčio. K. Kerbedytei teko 100 eurų dovana ir stažuotė Maskvoje. Dviejų laureatų laukia Frankfurtas, keturių – Gruzija, trijų jauniausių laureatų – festivalis Danijoje, keturių – tarptautinis festivalis Breste. Penki laureatai koncertuos su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, ne vienas pasirodys Panevėžio paveikslų galerijoje.
Festivalio organizatoriai sudaro puikią terpę talentingiems, kūrybingiems vaikams, jaunuoliams, skatina ir realiai įgyvendina mokymosi visą gyvenimą koncepcijos esmę, kuria iniciatyvios, kūrybingos Lietuvos įvaizdį. Reikia ir išmoningumo, nes visa tai sukurta negaunant reikiamo finansavimo. Kaip skaudu rimtai, profesionaliai dirbančioms Lietuvos nevyriausybinėms organizacijoms, kai vienas nedidukas festivalis Nidoje, aptarnaujantis pasiturinčius užsieniečius, finansuojamas taip, kaip keturi reikšmingi Lietuvos kultūrai festivaliai. Kodėl?
Vasaros akademija baigėsi. Muzika be sienų skleis Lietuvos kultūros ženklus, ugdys jaunus menininkus, matančius kitų skausmą, girdinčius pagalbos šauksmą, skleidžiančius gerumą.
Rugpjūčio 31 d. Šv. Jonų bažnyčioje klasikinės muzikos pasirodymą surengė tenoras Arūnas Dingelis ir pianistas, Londono karališkosios muzikos akademijos absolventas Mantautas Katinas. Dalį už koncertą surinktų pinigų jie skyrė UNICEF misijai Tanzanijoje!