Iš LRT didžiosios studijos „Didysis muzikų paradas 2012“ pasklido po Lietuvą ir pasaulį

2013 Nr. 1–2 (420–421), Paulius Butkus

XVI Lietuvos muzikų šventė „Didysis muzikų paradas 2012" buvo skirta Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metams bei Senjorų muzikų paramos fondui steigti. Ko gero, neatsitiktinai šešiolikta šventė vyko gruodžio šešioliktą dieną ir prasidėjo šešioliktą valandą... Pirmą kartą „Didysis muzikų paradas" surengtas LRT Didžiojoje studijoje ir tiesiogiai transliuotas per programas „LRT kultūra", „LRT Lituanica" ir „LRT klasika", plačiai pasklido ir buvo žiūrimas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Lietuvos muzikų bendruomenė dėkinga LRT vadovybei, jautriai atsiliepusiai į 2012 metų šventės dedikaciją ir sumanymą tradicinį koncertą-maratoną papildyti specialiai filmuotais siužetais ir unikaliais kadrais iš LRT archyvų.

Šventės dedikaciją - Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metams bei Senjorų muzikų paramos fondui steigti - atliepė net keli programos aspektai. Šiais metais į „Didįjį muzikų paradą" pirmiausia kviesti atlikėjai, tęsiantys šeimų muzikavimo tradicijas arba, kitaip sakant, muzikų dinastijų atstovai. Su nuostaba pamatėme, kiek daug ir kokių skirtingų, plačiai išsikerojusių net per kelis muzikos žanrus dinastijų turime! Įdomu stebėti, kaip, stengdamiesi sudominti muzika vaikaičius, žaismingą muzikavimą renkasi netgi oriausi profesoriai. Arba matyti, kaip tėvų profesiją žaisdami imituoja vaikai. Keturiolikoje 4-6 minučių trukmės siužetuose išgirdome ir Sauliaus Sondeckio pasakojimą apie sūnų Pauliaus ir Vytauto vaikystės žaidimus - „diriguoti" tėvų mylimiausią G. Verdi operą „Traviata". O Augustinas Vasiliauskas savo vaikaitį Liudviką net nufilmavo: keturmetis mažylis „diriguoja" Ludwigo van Beethoveno IX simfonijos Scherzo, ir aiškiai matai, kad mažylis pažįsta muziką, veda jos dramaturginę liniją! Beje, Liudvikas Šalna ir vardą „muzikinį" gavo: mat jo mama Monika Vasiliauskaitė baigiamajam egzaminui pasirinko mėgstamą Beethoveno koncertą smuikui, o seneliai prof. Audronė Vainiūnaitė ir Augustinas Vasiliauskas su Valstybiniu Vilniaus kvartetu kaip tik tais pačiais Liudviko gimimo metais baigė įrašyti ir išleido visus Beethoveno styginių kvartetus... Augustino vyresnioji sesuo legendinė smuiko pedagogė Beata Vasiliauskaitė-Šmidtienė dviem savo vaikaitėms nuo mažumės dainavo daugybę lietuvių liaudies dainų, todėl nenuostabu, kad ir jos pasirinko muziką: Mirga Gražinytė užsienio kraštuose sparčiai garsėja kaip simfoninio orkestro dirigentė, o Evelina Anusauskaitė yra puiki popmuzikos atlikėja. Regis, „Didžiajam muzikų paradui 2012" pasirinkta Lietuvos muzikų dinastijų tema papuoš ne vieną „Muzikos barų" numerį, atskleisdama netikėčiausius giminystės ryšius ir profesinės veiklos patirčių perdavimą iš kartos į kartą jau skirtingas pavardes turintiems palikuoniams.

Beje, ne mažiau svarbios ir pedagogų dinastijos. Štai Dirigavimo katedros Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje steigėjas profesorius Juozas Domarkas, profesinę patirtį įgijęs legendinio pedagogo Iljos Musino klasėje Sankt Peterburge, turi jau ne tik būrį profesinių „vaikų", bet ir pirmąjį „anūką" - 2012 metų nacionalinės premijos laureato Modesto Pitrėno pirmąjį studentą Modestą Jankūną. Regis, Modesto vardas Lietuvos dirigentams jau tampa būtinas - sėkmingai profesijos aukštumų link žingsniuoja ir Modestas Barkauskas, kuris iš Modesto Pitrėno perėmė Vilniaus dešimtmetės Balio Dvariono muzikos mokyklos simfoninį orkestrą, diriguoja spektaklius ir koncertų programas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, kviečiamas į užsienį. Į LRT studiją apie mokinių dinastiją mintimis pasidalinti pakviestą profesorių Juozą Domarką atlydėjo visi trys Modestai ir jauniausias studentas Karolis Variakojis.

O įspūdžiais apie tai, ką reiškia perimti iš mylimos profesorės Liucijos Drąsutienės ne tik fortepijono muzikos atlikimo ir dėstymo paslaptis, bet ir patį fortepijoną, kuriuo teko skambinti pirmosiomis dienomis atvykus į Vilnių, dalinosi pianistė Albina Šikšniūtė. Ir kas po to drįstų neigti, kad ir instrumentai turi likimus ir savas istorijas...   

Nemaža „Parado" metu rodytų siužetų dalis jautriai priminė muzikus senjorus, garsius savo sričių meistrus. Dainininkės Irena Jasiūnaitė ir Regina Tumalevičiūtė, fleitininkas Augustinas Armonas, choro dirigentai Lionginas Abarius ir Rimtautas Kašponis, orkestro dirigentas Saulius Sondeckis ir violončelininkė Silvija Sondeckienė, klarnetininkas Algirdas Budrys - tai tik maža dalis muzikų, apie kurių ilgametę aktyvią veiklą būtų galima storiausias knygas surašyti ir kurie savo gyvybingumu ir energija geriausiai iliustruoja jau visame pasaulyje garsiai aptariamus pokyčius: žmogaus aktyvusis amžius ilgėja ir būtina visiems drauge mąstyti, kaip užtikrinti kartų sugyvenimą, bendrą veiklą ir nuoseklų patirties perdavimą. Būtent su šių siužetų ir komentarų tarp koncerto numerių pagalba kristalizavosi Senjorų muzikų paramos fondo steigimo idėja ir būsimos rezidencijos vizija. 

                    

Šventę pradėjo jauniausieji               

Ką reiškia miestui turėti muzikos mokyklą, kurioje išugdytas ir veiklą plėtoja simfoninis orkestras?

Alytaus muzikos mokykla neseniai atšventė 55 metų sukaktį, ir šiandien sunku įsivaizduoti miestą be šio kultūros židinio. Juolab kad Lietuvoje rastume anaiptol ne tiek daug mokyklų, kurios sugeba išugdyti ir puoselėti simfoninį orkestrą. Miesto renginius dažnai vainikuoja puikūs mokyklos mokinių ir simfoninio orkestro „Svajonė" koncertai, o naujųjų metų išvakarėse orkestras miesto elitą pakviečia į Johanno Strausso valsų koncertą - visai kaip Vilniuje ar Kaune išsipusčiusi publika iškilmingai palydi senuosius ir pasitinka naujuosius metus!

Alytaus muzikos mokyklos jaunimo simfoninis orkestras „Svajonė" susikūrė 2005 metais, ruošiantis penktajai tarptautinei jaunimo kūrybinei stovyklai „Svajonė 2005". Pirmąją orkestro programą parengė ir koncertus Vilniuje ir Alytuje dirigavo Modestas Pitrėnas. Tačiau vargiai įsivaizduotume orkestro veiklą be išskirtinio jo vadovės Daivos Martikonytės entuziazmo ir pasiaukojamo darbo. Šiandien jai talkina ilgametis Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos pedagogas ir buvęs moksleivių styginių orkestro vadovas Pranas Stepanovas (beje, čiurlioniukų orkestrą perėmęs iš Sauliaus Sondeckio, kuriam daugelį metų asistavo kaip antrasis dirigentas). „Svajonei" yra dirigavęs ir Juozas Domarkas.

Šiandien „Svajonėje" griežia net 91 muzikantas. Tai - Alytaus muzikos mokyklos moksleiviai, absolventai ir pedagogai. Orkestras yra surengęs koncertų įvairiuose Lietuvos miestuose, užsienio šalyse - Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje, Ispanijoje.

XVI Lietuvos muzikų šventė - neeilinė „Svajonės" biografijoje: orkestras laimėjo Publikos simpatijų prizą! Gražiai bręsta nauja „Didžiojo muzikų parado" tradicija apdovanoti ne tik „Auksinio disko" laureatus, bet ir išrinkti Publikos simpatijų prizo laimėtojus. Pernai juos rinko portalo Diena.lt skaitytojai, o šiais metais net dvi savaites rinkimams skyrė portalas Delfi.lt, kurio vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė ir įteikė prizą Alytaus muzikos mokyklos jaunimo simfoniniam orkestrui „Svajonė".

Lieka pridurti, kad šventiniame koncerte „Svajonė" atliko net tris kūrinius: Sergejaus Prokofjevo pjesę „Montekiai ir Kapulečiai" iš baleto „Romeo ir Džuljeta", drauge su mokyklos choru (vadovė Birutė Jočienė) - Giulio Caccini „Ave Maria" ir žaismingą Klauso Badelto kūrinį „Karibų piratai". Orkestrui pasikeisdami dirigavo Daiva Martikonytė ir Pranas Stepanovas. Po orkestro pasirodymo apie mokyklos ir Lietuvos muzikų sąjungos bičiulystę ir muzikos mokyklos kasdienybę papasakojo mokytojai Danutė Vaitkienė ir Rimantas Jocys.

Jau daugelį metų „Didžiojo muzikų parado" neįmanoma įsivaizduoti be Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninio orkestro. Kiekvienais metais „Simfukų" pasirodymas stebindavo originalumu, tačiau šiemet jie pranoko visus lūkesčius: drauge su Eglės Špokaitės baleto mokyklos jaunaisiais šokėjais orkestras parengė kelis fragmentus iš Bogdano Pawlowskio baleto „Snieguolė ir septyni nykštukai" (Įžanga, Nykštukų maršas, Adagio ir Nykštukų šokis). O savo programą „Simfukai" pradėjo nuostabia garsaus filmų muzikos kūrėjo Ennio Morricone pjese „Gabrieliaus obojus", kurią su orkestru griežė mokyklos pedagogas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, daugkartinis tarptautinių konkursų nugalėtojas ir laureatas, su įvairių šalių simfoniniais orkestrais koncertuojantis obojininkas Robertas Beinaris.

Stebint 1999 m. įkurto orkestro veiklą su džiaugsmu galima konstatuoti, kad sumanūs vadovai (Ugnius Vaiginis, nuo 2001 m. - Modestras Pitrėnas, nuo 2008 m. - Modestas Barkauskas), visi mokyklos pedagogai išugdė kolektyvą, kurio muzikavimas džiugina jau ne tik pačius moksleivius, bet ir reikliausius klausytojus. Orkestro repertuare - tiek klasikos šedevrai, tiek nūdienos lietuvių bei užsienio kompozitorių kūriniai, kai kurie jų įrašyti į kompaktines plokšteles. „Simfukai" aktyviai dalyvauja daugybėje šalies ir tarptautinių projektų, gastroliuoja užsienyje, koncertuoja su žymiausiais Lietuvos solistais, dirigentais ir instrumentininkais, „Didįjį muzikų paradą 2012" papuošė ne tik jaunimo orkestrai, bet ir kameriniai ansambliai.

„Regnum musicale" - šeimyninis seserų Daunyčių ansamblis: Joana (arfa), Vita Marija (fleita), Elena (violončelė) ir Kotryna Ugnė (smuikas). Visos keturios - tarptautinių konkursų laureatės, yra pelniusios Lietuvos Respublikos prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės padėkas už aukštus muzikinius pasiekimus ir Lietuvos vardo garsinimą užsienyje. Mergaitės atlieka klasikinę muziką, tačiau nevengia ir populiariosios muzikos kūrinių bei improvizacijų. Ansamblis dalyvauja įvairiuose kultūros renginiuose, 2013 m. yra pakviestas surengti koncertų ciklą JAV. Šį kartą „Regnum Musicale" atliko Georges'o Bizet „Intermezzo" iš operos „Karmen" bei Ferenco Farkaso tris vengrų šokius (Intrada, Chorea, Danza Ungherese).

Bene jauniausi šiųmetės šventės dalyviai - Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai. Jaunatviškas pianistų kvartetas, skambinantis vienu fortepijonu, - Gabija Maknavičiūtė, Lauryna Lankutytė, Kamilė Zaveckaitė ir Augustinas Eidukonis - kartu su styginių ir pučiamųjų instrumentų ansambliu susibūrė šių metų vasarą Nacionalinės moksleivių akademijos surengtoje sesijoje Nidoje. Tuomet jaunieji entuziastai, paskatinti Sankt Peterburgo valstybinės N. Rimskio-Korsakovo konservatorijos studentės S. Zajančkauskaitės, pedagogų G. Kondrotaitės ir M. Bačkaus, parengė ir koncerte atliko A. Lavignaco ,,Galopą-maršą". Garsas apie netradicinės sudėties ansamblį greitai pasiekė ir Vilnių, jaunuosius muzikus maloniu dėmesiu nustebino Lietuvos muzikų sąjunga: jos prezidentė A. Žigaitytė-Nekrošienė pakvietė kolektyvą (ta proga kiek pagausėjusį ir papildytą mušamaisiais instrumentais) spalio 1 dieną koncertuoti Vilniaus rotušėje vykusiame ,,Didžiajame jaunųjų muzikų parade", skirtame Tarptautinei muzikos dienai. Dauguma ansamblio dalyvių yra šalies ir tarptautinių konkursų laureatai. Šiam kolektyvui toliau augti ir tobulėti padeda mokytoja Gabrielė Kondrotaitė. LRT Didžiojoje studijoje moksleivių kolektyvas atliko tą patį jiems šlovę pelniusį žaismingąjį Alberto Lavignaco ,,Galopą-maršą".

Tarp šventės jauniausiųjų pasirodė ir tik ką į Lietuvos muzikų bendruomenę įsilieję bei meno kūrėjo statusą pelnę multiinstrumentininkas Saulius Petreikis ir vibrafonininkas Marius Šinkūnas.

Saulius Petreikis - talentingas jaunas menininkas, jau spėjęs sukaupti didelę muzikinę patirtį. Nors Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jis baigė klasikinio trimito studijas, pastaraisiais metais susidomėjo ir aktyviai gilinasi į pasaulio tautų muziką, puikiai įvaldė įvairiausius pučiamuosius instrumentus bei savitą egzotiškų kraštų vokalo techniką. Sauliui pavaldi klasikinė fleita ir indų bansuri, kinų hulusi, Pietų Amerikos, graikų ir neapoliečių fleitos, persų najai, vengrų fudžiara, australų didžeridu... Be to, jaunasis muzikas praktikuoja gerklinį čiukčių bei Tibeto vienuolių giedojimą. S. Petreikis didelį dėmesį skiria ir lietuvių liaudies muzikai, nuolat ieško naujų skambesių ir improvizuoja į pagalbą pasitelkdamas šiuolaikines muzikos kūrimo ir garso technologijas. Sauliui dažnai talkina jo kolektyvas „Saulės broliai" - Donatas Petreikis (gitara, balsas), Tadas Dešukas (smuikas, balsas, bosas), Vytautas Bikus (klavišiniai) ir Vytis Vainilaitis (perkusija). Švelnaus vokalo lydimos nuoširdžios baladės, ugningos keltiškos melodijos, armėniško duduko tembras, susipinantis su gaiviais džiazo akordais, užburiantys trijų balsų sąskambiai tarsi perkėlė koncerto klausytojus į dykumas, nuskraidino žvaigždžių link, kvietė svajoti, susimąstyti ir iš naujo atrasti grožį paprastuose dalykuose...

Marius Šinkūnas - Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, trijų šalies ir vieno tarptautinio konkurso laureatas. Perkusiją jis studijavo ir Prancūzijoje, Liono muzikos ir šokio akademijoje. Grįžęs į Lietuvą savarankiškai gilinosi į grojimo vibrafonu subtilybes, netrukus buvo pakviestas studijuoti Mičigano universitete (JAV). Perkusininkas ilgą laiką yra gyvenęs ir koncertavęs Japonijoje. „Parade" Marius muzikavo su akordeonininku Martynu Norvilu, kuris taip pat yra pelnęs apdovanojimų prestižiniuose tarptautiniuose konkursuose. Savo koncertiniam pasirodymui duetas pasirinko dvi pjeses - Antônio Carloso Jobimo „O, didžioji meile" ir Steve'o Swallow „Malonė iš aukštybių".

Kanklininkės Aistė Bružaitė ir Jolita Matkienė jau gali didžiuotis turtinga kūrybine biografija, jos koncertuoja ir kaip solistės, ir duetu, ir su kitais Lietuvos atlikėjais. Šį kartą jos pasikvietė dainininkę Laimą Česlauskaitę ir birbynininką Egidijų Ališauską, muzikų ketvertas pratęsė netradicinių ansamblių ir kolektyvų pasirodymus renginyje. Nuostabiai skambėjo lietuviškais instrumentais atliekama Claude'o Debussy „Nuit d'étoiles" („Žvaigždėtą naktį") ir Astoro Piazzollos „Adios, Nonino" („Sudie, Noninai").

Birbynė, tiesa, jau kiek kitame kontekste, skambėjo ir ansamblio „Subtilu-Z" atliekamuose kūriniuose. Į Lietuvos muzikinį gyvenimą įsiveržęs unikalios sudėties (du akordeonai, tenorinė birbynė ir mušamieji) ansamblis pernai „Didžiajame muzikų parade" pelnė Publikos simpatijų prizą, o 2012 metais tvirtai užėmė pozicijas net ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos organizuojamuose koncertuose. Jaunų profesionalų rankose akordeonas, tenorinė birbynė ir mušamieji sutviska netikėtomis spalvomis - sodriomis, valiūkiškomis, gaiviomis. Klasika, džiazas ir pačių muzikantų kompozicijos sukuria ypatingą atmosferą, tradicija dera su šiuolaikine muzika, žodžiu, šūksniu ar net dainavimu. Grupės išskirtinumas - jos jaunatviška energija, gyvybingumas, puikus stiliaus pojūtis, humoro jausmas ir labai subtilus, tiesiog gardus muzikos pateikimas. Grupės perkusininkas Vytautas Švažas - vienintelis technokratas (baigęs Gedimino technikos universitetą), tačiau talentingas muzikos instrumentų meistras ir atlikėjas. Kiti trys - Laurynas Vaitkus (tenorinė birbynė), Dmitrijs Mihailovs ir Povilas Velikis (akordeonai) - profesionalai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrai.

Kartų darna                  

Tikra kartų darna atsispindi puikaus liaudies instrumentų ansamblio „Vaivora" veikloje: ansamblyje drauge su savo profesore Lina Naikeliene kankliuoja jaunoji Aistė Bružaitė ir kiek vyresnė jos kolegė Aušrelė Juškevičienė, tik ką mokslus LMTA baigęs birbynininkas Gediminas Beržonis ir turiningą koncertinę patirtį turintis Eugenijus Čiplys. Jau antrą dešimtmetį gyvuojantis kolektyvas surengė šimtus koncertų Lietuvoje, daug sykių gastroliavo užsienyje, yra tapęs ne vieno tarptautinio konkurso laureatu. Išskirtinis „Vaivoros" bruožas - klasikinės ir šiuolaikinės lietuvių kompozitorių kūrybos populiarinimas, profesionalus bendradarbiavimas su geriausiais Lietuvos dainininkais. Šį kartą savo pasirodymui ansamblis pasirinko du Algimanto Bražinsko šokius.

Daugiau kaip keturis dešimtmečius trunka Valstybinio Vilniaus kvarteto kūrybinė veikla. 1965 m. debiutavęs kvartetas susikūrė ir ištobulino savitą interpretavimo tradiciją, stiprų ansambliškumo pojūtį, plačią raiškos priemonių skalę ir gebėjimą įsigilinti į skirtingų epochų bei stilių muziką. Tai padėjo kolektyvui pelnyti aukščiausius įvertinimus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Kvarteto pasirodymą „Didžiajame muzikų parade 2012" papildė kadrai iš LRT archyvų - kolektyvo sutiktuvės Vilniaus geležinkelio stotyje po laimėtų laurų Tarptautiniame konkurse Lježe. Net sunku patikėti, kad kadaise iškilmingai būdavo pasitinkami ne tik sportininkai, bet ir muzikantai! Audronė Vainiūnaitė, Artūras Šilalė, Girdutis Jakaitis, Augustinas Vasiliauskas ir jaunasis klarnetininkas Vytautas Giedraitis atliko C. M. Weberio Kvinteto klarnetui ir styginių kvartetui B-dur, op. 34, dalis Fantasia (Adagio) ir Rondo (Allegro).

Po Valstybinio Vilniaus kvarteto į sceną išėjo fortepijoninis trio „Dinastija". Prie vieno fortepijono susėdo vienos šeimos trijų kartų muzikai - prof. Veronika Vitaitė, jos duktė doc. Aleksandra Žvirblytė ir vaikaitis Paulius Anderssonas. Ansamblis atliko tris nuotaikingas Morriso Smitzo pjeses fortepijonui, bet prieš tai močiutė ir mama buvo užleidusios fortepijoną Pauliui, kuris ugningai paskambino Ferenco Liszto Vengriškąją rapsodiją Nr. 6. Paulius dar būdamas penkerių pradėjo groti fortepijonu ir būgnais bei mokytis improvizacijos B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, septynerių įstojo į M. K. Čiurlionio menų mokyklą. Šiuo metu Paulius dešimtokas, mokosi pas mamą doc. Aleksandrą Žvirblytę. Jaunasis pianistas jau yra koncertavęs visose garsiausiose Lietuvos koncertų salėse, gastroliavęs Europoje ir netgi viešėjęs Japonijoje - koncertavo parodoje „EXPO 2005". Vaikinas - 8 tarptautinių konkursų laureatas, jam jau yra tekę groti ne su vienu garsiu simfoniniu orkestru. Šiuo metu jaunuoliui padeda keletas užsienio kultūros rėmimo fondų.

2012-ieji - išskirtiniai metai muzikų Armonų dinastijai. Fleitininkui Augustinui Armonui pavasarį sukako 90, jo sūnui violončelininkui Rimantui rudenį - 60 metų. Ilgai tektų vardinti visus Armonų dinastijos muzikus. Šį kartą gražiai į vieną siužetą susiliejo kadrai iš LRT archyvų, užfiksavę tada dar mažą mergaičiukę, o šiandien garsią smuikininkę, „Auksinio disko 2011" laureatę Ingridą Armonaitę ir jos tėvelį Augustiną Armoną. O koncertinėje „Parado" dalyje pasirodė ne tik šeimyninis Armonų trio (Ingrida Armonaitė, Rimantas Armonas ir Irena Uss), kuris pagriežė dvi Antonino Dvořáko trio „Dumki" dalis, bet ir Rimanto Armono studentų ir absolventų violončelių orkestras, suburtas specialiai profesoriaus jubiliejui. Aštuoniolika violončelininkų pagriežė nuostabųjį Heitoro Villa-Loboso Preliudą (Modinha) iš „Braziliškosios bachianos".

Fortepijoninis trio „Kaskados" koncertinės veiklos pradžią skaičiuoja nuo 1997 m., nors jau iki tol jo nariai Albina Šikšniūtė, Rusnė Mataitytė ir Edmundas Kulikauskas buvo žinomi kaip solistai, kamerinio ansamblio dalyviai. Susiburti į nuolat koncertuojantį ansamblį ir sutelkti savo profesinį meistriškumą - svarbus ir ryžtingas trijų atlikėjų žingsnis. Visi muzikai bemaž tuo pačiu metu studijavo Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje. Trio ne kartą dalyvavo didžiuosiuose Lietuvos festivaliuose - „Gaidos", Šv. Kristupo, Thomo Manno, Pažaislio, sėkmingai gastroliavo Austrijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Švedijoje. 2002 m. „Kaskados" tapo IX tarptautinio J. Brahmso kamerinių ansamblių konkurso (Austrija, Pėrtšachas) I premijos laimėtoju. Vertindami „Kaskadų" atlikėjų profesionalumą, meninę vaizduotę, kompozitoriai yra parašę kūrinių specialiai šiam trio.

„Kaskadų" programos visuomet įdomios, turiningos, išradingos. Ir šį kartą trio pasirodymas buvo spalvingas - koncerte skambėjo Sergejaus Prokofjevo valsas iš operos „Karas ir taika" ir Igorio Stravinskio rusų šokis iš baleto „Petruška".

Smuikininkė Rusnė Mataitytė ir violončelininkas Edmundas Kulikauskas - menininkų dinastijų atstovai, išaugę muzikinėje aplinkoje ir dabar jau patys auginantys vaikus muzikus.

Šeimyniniu ir pedagoginiu pagrindu formuojasi Sviackevičių dinastija. Ričardas Sviackevičius vargu ar suskaičiuotų, kiek Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Naujosios Vilnios muzikos mokykloje parengė puikių akordeonistų, išugdė įvairių konkursų laureatų. Šiųmečiame „Parade" profesorius pasirodė su savo vadovaujamu LMTA akordeonų orkestru ir atliko dvi efektingas kompozicijas: C. Bollingo ir W. A. Mozarto ,,Mažosios nakties serenados" I dalį ir Aramo Chačaturiano šokį iš siuitos ,,Valensijos našlė".

Ričardo Sviackevičiaus sūnus Raimondas ne tik akordeonistas virtuozas, jis - puikus organizatorius, rengiantis akordeono muzikos festivalius, konkursus, stovyklas, inicijuojantis naujų ansamblių gimimą. Ne vienus metus stebinęs puikiomis šiuolaikinės muzikos programomis akordeonui solo ir su orkestrais, dabar R. Sviackevičius dažniausiai pasirodo su trio BSM (Bačkus, Sviackevičius, Mikeliūnas).

Mindaugas Bačkus - Lietuvoje puikiai žinomas violončelininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno licenciatas. Svarbiausia jo kūrybinės veiklos ašis - kameriniai ir solo koncertai, įrašai. Muziko repertuaras itin platus - nuo barokinių kūrinių violončelei iki džiazo kompozicijų. 6 metus Mindaugas griežė styginių kvartete „Chordos", o nuo 2005 m. tapo kintančios sudėties kamerinio ansamblio „Nepaklusnieji" nariu. Be to, M. Bačkus dėsto Klaipėdos universiteto menų fakultete ir E. Balsio menų gimnazijoje, 2009 m. tapo Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovu.

Vytautas Mikeliūnas - gerai tiek akademinėse, tiek džiazo scenose žinomas smuikininkas. Nuo 1981, kai debiutavo džiazo scenoje su Kęstučio Lušo ansambliu, smuikininkas griežia su įvairiais šalies džiazo muzikantais, kuria džiazines aranžuotes. V. Mikeliūnas yra įvairių konkursų laureatas, ilgametis Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncertmeisteris. Nuo 2007 iki 2009 buvo kvarteto „Chordos" narys. Smuikininkas dirba ir pedagoginį darbą.

BSM trio koncerte atliko improvizuotą kompoziciją folkdžiazo stiliumi „Adir Hu".

Aplink džiazą                 

Dainininkė Judita Leitaitė - artistiška, žanro požiūriu lanksti ir nepaprastai produktyvi atlikėja. Ji nuolat dalyvauja įvairiuose televizijos projektuose, pramoginiuose ir labdaringuose koncertuose, kai kuriuos pati ir organizuoja. Į „Didžiojo muzikų parado" sceną Judita išėjo po turiningų gastrolių Sankt Peterburge ir Krasnojarske, iš kur parsivežė pluoštą puikių recenzijų ir nuostabių meninių įspūdžių. Kelionėje dainavusi perdėm klasikinį repertuarą, „Parade" Judita su Tomo Leiburo vadovaujamu ansambliu „Retro" (Tomas Leiburas - fortepijonas, Edita Vytaitė-Narmontienė - smuikas, Eugenijus Mikšys - bosinė gitara, Genadijus Savkovas - akordeonas, Marius Leiburas - mušamieji) atliko dvi puikias kompozicijas - Norberto Schultzeʼs dainą „Lili Marlen" (lietuviški žodžiai Ramutės Skučaitės) ir Tomo Leiburo „Prie pasakų miesto" (žodžiai Pauliaus Širvio).

Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokykloje, kur džiazo mokoma nuo 1975 metų, daug žinomų muzikantų išugdė džiazo pedagogai Vladimiras Čekasinas ir Olegas Molokojedovas. „Parade" pasirodžiusio tik ką, 2012 m. rugsėjo mėnesį, susibūrusio ansamblio vadovas Vytautas Labutis taip pat yra šios mokyklos auklėtinis. Ansamblio nariai - saksofonininkai Karolis Šarkus, Lukas Smulskis, Adomas Ališauskas ir Veronika Guželytė, pianistas Artūras Daunys, bosine gitara grojantis Nojus Drąsutis bei perkusininkai Jonas Filmanavičius ir Rokas Mickevičius virtuoziškai atliko Matthiaso Schmitto „Samba Bello Horizonte" ir Dukeʼo Ellingtono „Karavaną".

Džiazo pianistas, improvizatorius ir kompozitorius Egidijus Buožis - taip pat dinastijos atstovas. Jo giminystės ryšiai veda iki garsiosios Karosų-Vainiūnų dinastijos ištakų. Egidijus koncertuoja tiek kaip džiazo solistas, tiek kaip duetų ar ansamblių narys kartu su kitais žymiais Lietuvos džiazo muzikantais - trimitininku Valerijumi Ramoška, kontrabosininku Eugenijumi Kanevičiumi, saksofonininku Petru Vyšniausku.

Egidijaus Buožio improvizacijas pratęsė neseniai į Lietuvos muzikų bendruomenę įsiliejęs trimitininkas ir kompozitorius Dominykas Vyšniauskas, saksofono virtuozo Petro Vyšniausko sūnus. Daugiausia jis groja džiazą, improvizuoja, tačiau atlieka ir klasikinę muziką. Dominykas grojo daugelyje Lietuvos ir užsienio džiazo festivalių, dalyvavo tarptautiniuose muzikos projektuose. D. Vyšniauskas studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Leipcigo muzikos koledže, Niujorko SUNY Purchase College ir Amsterdamo konservatorijoje. „Parade" Dominykas atliko savo kompozicijas „Paklusnieji" ir „Sutartinė".

Chorų programoje skambėjo ir Mozartas, ir Vilkončius

2012 metų „Didžiajame muzikų parade" pasirodė net trys chorai: Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios choras „Cantate Domino", jungtinis Vilniaus uviversiteto choras („Gaudeamus", „Virgo" ir „Pro Musica") ir Valstybinis choras „Vilnius".

Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios chorą „Cantate Domino" dirigentas Rolandas Daugėla įkūrė 1992 m. pavasarį. Kolektyvas yra koncertavęs įvairiose Europos šalyse, pasiekęs nemažai tarptautinių laimėjimų, naujausias - I vieta Tarptautiniame Ohrido (Makedonija) chorų festivalyje 2012 metais. Choro repertuaras gausus ir įvairus: nuo unisoninės liaudies dainos iki sudėtingiausių šiuolaikinių išplėtotų partitūrų, nuo grigališkojo choralo iki stambių vokalinių opusų. Didžiausią jo dalį sudaro šiuolaikiniai sakraliniai kūriniai, daug dėmesio skiriama ir lietuvių kompozitorių kūrybai. Koncerte „Cantate Domino" atliko Hanso Leo Hasslerio „Cantate Domino", Wolframo Menschicko „Salve Regina" ir Zapro Zaprovo „Aleliuja".

Daugiau nei keturiasdešimt metų gyvuojantis valstybinis choras „Vilnius", vadovaujamas Povilo Gylio, neseniai parengė jaunatvišką programą su kompozitoriumi Laimiu Vilkončiumi. Tad ir į „Paradą" choras rinkosi žaismingai nusiteikęs ir drauge su Laimiu Vilkončiumi atliko jo dainas „Mažos mašinėlės" (Sigito Gedos ž.) ir „Dėl tos dainos" (Justino Marcinkevičiaus ž.).

Pasak maestro Sauliaus Sondeckio, yra vienas kūrinys, kuris visuomet sutraukia pilnas sales klausytojų, ir nesvarbu, kas ir kaip tą kūrinį atlieka. Tai - W. A. Mozarto „Requiem". Lietuvoje taip pat turime gražią šio kūrinio atlikimų istoriją: nuo preciziškų jaudinančių Sauliaus Sondeckio interpretacijų su Lietuvos kameriniu orkestru, Kauno valstybiniu ar Maskvos kameriniu chorais iki unikalių, netradicinių - kaip kad 2005 metais II tarptautiniame Tytuvėnų muzikos festivalyje Andrio Mustoneno parengtas „Requiem" su solistų kvartetu, styginių kvintetu ir senaisiais pučiamaisiais instrumentais.

Prieš pat „Didįjį muzikų paradą 2012" VU chorų „Gaudeamus", „Virgo" ir „Pro Musica" vadovė Rasa Gelgotienė sumanė dar vieną unikalų Mozarto „Requiem" atlikimą: į Šv. Jonų bažnyčią ji sukvietė visus, norinčius giedoti „Requiem"!

Mozarto „Requiem" ypatingas tuo, kad odėje mirčiai skamba himnas gyvenimui! Jungtinis choras ir VU kamerinis orkestras, vadovaujamas Pauliaus Koncės, dalyvaujant solistei Guntai Davidčukai, tai dar kartą paliudijo koncerte atlikdami tris „Requiem" dalis - „Lacrimosa", „Sanctus" ir „Agnus Dei".

„Auksinio disko 2012" laureatai        

Iškilmingiausią XVI Lietuvos muzikų šventės akimirką buvo paskelbti 2012 m. „Auksinio disko" laureatai. Tradiciškai prizus įteikė UAB „BOD Group" atstovai - direktorius Vladas Sakalauskas ir rinkodaros ir pardavimų direktorius Ričardas Sartatavičius.

Lietuvos muzikų sąjungos ir „BOD Group" bičiulystė užsimezgė 1999 metais. Tuomet bendrovė dar tik kūrėsi, o Lietuvos muzikų sąjunga dar tik svajojo savąjį muzikos meno ir mokslo žurnalą „Muzikos barai" leisti su kompaktinėmis plokštelėmis. Audonė Žigaitytė-Nekrošienė apie svajones išdrįso garsiai prabilti bendrovės būstinėje, o Vladas Sakalauskas iš karto palaikė idėją ir nuo 2000 metų „Muzikos barai" prenumeratorius pasiekia su kompaktinėmis plokštelėmis. Žinoma, šia idėja turėjo patikėti ir Lietuvos atlikėjai, jie visus tuos metus dovanojo arba drauge su LMS leido savo kompaktines plokšteles didesniais tiražais. Tarp pirmųjų idėjos palaikytojų buvo ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktorius Romualdas Kondrotas, jis net kelis kartus CD leidybą yra patikėjęs „Muzikos barų" leidybinei grupei.

Kadangi nuo 2011 metų vykdomo ES projekto „AKIM" (Aukštosios kultūros impulsai mokykloms) dėka „Muzikos barai" patenka į šešis šimtus Lietuvos vidurinių mokyklų, Audronė Žigaitytė-Nekrošienė kreipėsi į „BOD Group" vadovybę su prašymu paremti didesnį kompaktinių plokštelių tiražą. Partneriai ir šį kartą buvo geranoriški. Taigi „Auksinio disko" teikimo ceremonija pasipildė dar vienu šiltu bendros veiklos aspektu.

Netikėtai žiemiški orai (gruodžio 16-ąją siautė pūga) sutrukdė LRT Didžiojoje studijoje „Auksinio disko 2012" prizą atsiimti klaipėdiečiui Pranui Narušiui, o penktojo vaikelio gimimas - Vokietijoje gyvenančiam violončelininkui Vytautui Sondeckiui, tačiau salėję buvę Silvija ir Saulius Sondeckiai priėmė sūnui skirtą apdovanojimą.

Didžiausia publikos meilė ir audringos ovacijos atiteko vienintelei tą vakarą scenoje buvusiai „Auksinio disko" laureatei mūsų nuostabiajai dainininkei Irenai Milkevičiūtei.

Tradiciškai pažintį su 2012 metų „Auksinio disko" laureatais tęsime „Muzikos barų" puslapiuose. Pirmoji - Pranui Narušiui skirta - publikacija skelbiama jau šiame numeryje.

                    

Kulminacija - garsiausiųjų pasirodymas

Dainininkai Irena Milkevičiūtė, Asta Krikščiūnaitė, Vaidas Vyšniauskas, Vladimiras Prudnikovas ir Ieva Prudnikovaitė, Eglė Juozapaitienė, Ieva Juozapaitytė ir Vytautas Juozapaitis, klarnetininkas Algirdas Budrys, ansamblis „4tango", dirigentas Donatas Katkus ir jo vadovaujamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Ugnius Vaiginis ir jo vadovaujamas Valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas" - visi jie, palaikydami Senjorų paramos fondo steigimo idėją, kūrė šventės kulminaciją.

Giliomis prasmėmis ir susikaupimu užbūrė Irenos Milkevičiūtės ir Šv. Kristoforo kamerinio orkestro atliktos dvi lietuviškos dainos - Antano Budriūno „Tykiai, tykiai" ir Balio Dvariono „Žvaigždutė". Jų rimtį praskaidrino šį kartą žaismingai prabilęs Mozartas - Divertismento D-dur trečiąją dalį pagriežė Donato Katkaus vadovaujamas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras.

Ko gero, netikėčiausią pasirodymą „Paradui" parengė Vladimiras Prudnikovas su dukra Ieva, 2009 m. už ypač ryškų debiutą G. Bizet operoje „Karmen" išrinkta Metų operos soliste ir laimėjusia „Operos švyturį". Drauge su ansambliu „4 tango" Ieva atliko J. M. Cano dainą „Mėnulio vaikas", o G. Gershwino Klaros lopšinę padainavo... bosas Vladimiras Prudnikovas! Pasirodymą tėvo ir dukters duetas baigė dar didesne staigmena - publika bene pirmą kartą išgirdo M. Ravelio „Bolero", aranžuotą dviem balsams ir „4tango", kuriame groja Kristina Žebrauskaitė (akordeonas), Feliksas Zakrevskis (fortepijonas), Birutė Bagdonienė (altas), Donatas Bagurskas (kontrabosas).

Klarnetininkas Algirdas Budrys - jau Lietuvos muzikos legenda, pagal muzikavimo metų trukmę profesorius seniai galėtų dalintis prisiminimais ir patirtimi su studentais, tačiau atlikimo temperamento, garso kokybės, užmojo ir koncertinio gyvenimo intensyvumo A. Budriui galėtų pavydėti bet kuris jaunas Lietuvos muzikų bendruomenės narys. Savotiška profesoriaus vizitine kortele tapęs Karolio Kurpinskio Koncertas klarnetui ir orkestrui šį kartą buvo atliktas su Valstybiniu pučiamųjų orkestru „Trimitas" (pučiamiesiems aranžavo Kazys Daugėla).

Populiariausias savo repertuaro dainas su „Trimitu" atliko ir Asta Krikščiūnaitė, ir Vaidas Vyšniauskas. A. Krikščiūnaitės soprano krištolas puikiai derėjo su neįprastai aksominiu V. Vyšniausko tenoru ir jiems duetu atliekant Lielo dainą „Vilties spindulys".

Paskutiniai „Didžiojo muzikų parado 2012" scenoje pasirodė Vytautas Juozapaitis su žmona Egle ir dukra Ieva. Jų pasirodymas simbolizavo visas šių metų koncerte-maratone susipynusias idėjas. Juk V. Juozapaitis - Vladimiro Prudnikovo auklėtinis, o dabar šią šeimyninę ir pedagoginę dinastiją tęsia studijas pas V. Prudnikovą pradėjusi Ieva Juozapaitytė. Ir pirmieji, kurie daugiausia dėmesio skyrė Senjorų muzikų paramos fondo steigimo idėjai plėtoti, taip pat buvo V. Prudnikovas ir V. Juozapaitis.

Kilnius 2012 šventės tikslus spalvingais muzikos garsais vainikavo valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas", diriguojamas Ugniaus Vaiginio.

Koncertą-maratoną „Didysis muzikų paradas 2012" vedė muzikologai Jūratė Katinaitė ir Viktoras Gerulaitis. Jų turiningi, o neretai ir žaismingi komentarai, koncerto programos ir filmuotų siužetų pristatymas bei pokalbiai su studijos svečiais į darnią visumą sujungė šventės meno vadovės LMS prezidentės Audronės Žigaitytės-Nekrošienės sumanytą vyksmą. 

Žinoma, šiandien dar niekas negali užtikrinti, kad viskas, kas sumanyta, ir bus įgyvendinta. Bet tai, kad daugybės Lietuvos muzikų bendruomenės narių pastangos sulaukė atgarsio ir paramos LRT žmonių darbuose ir kad pirmasis žingsnis - idėjos paskelbimas koncerto-maratono metu - žengtas sėkmingai, liudija, jog tikslas svarbus ir jo būtina siekti.

                    

Lietuvos muzikų sąjungos vadovybė dėkoja:

LRT generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui

LRT prodiuseriui Audriui Giržadui

LRT transliacijos režisierei Gražvydai Šukytei

LRT montažo režisieriui Algiui Bigeliui

LRT vadybininkei Nemirai Poškienei

UAB „BOD Group" direktoriui Vladui Sakalauskui

UAB „BOD Group" rinkodaros ir pardavimų direktoriui Ričardui Sartatavičiui

Portalui Delfi.lt ir jo vyriausiajai redaktorei Monikai Garbačiauskaitei

Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondui ir jo direktorei Birutei Karosienei