25 kadrai iš choro „Jauna muzika“ gyvenimo

1989 METAI
PIRMIEJI ĮRAŠAI
Buvo 1989-ieji. Pasaulis dainavo „Grammy“ apdovanojimais įvertintą „Don´t Worry, Be Happy“ (liet. „Nesijaudink, būk laimingas“), o Lietuvoje skambėjo Dainuojančioji revoliucija. Baltijos šalys susikibo į vienybės kelią, visi sveikino Dalai Lamą, gavusį Nobelio taikos premiją, ir Michailą Gorbačiovą, tapusį SSRS prezidentu, o Gizos piramidėje dienos šviesai pirmą kartą nusišypsojo 4400 metų senumo mumija. Tais pačiais metais žemė prarado vieną genialiausių savo menininkų Salvadorą Dali, bet pasveikino naujus kovotojus su tamsa – būsimą „Hario Poterio“ aktorių Danielį Radcliffe´ą bei į kino ekranus nužengusį Betmeną. Pagaliau lapkritį, krintant medžių lapams, griuvo ir Berlyno siena.
Tokių įvykių fone 1989 metų rudenį gabiausi Lietuvos muzikos akademijos choro dirigavimo klasės studentai bei absolventai susirinko į pirmą choro repeticiją, kuriai vadovavo kompozitorius Remigijus Merkelys. Choro direktoriaus kėdę penkiolikai metų užėmė antrasis jo įkūrėjas Algimantas Gurevičius. Jam vadovaujant 1994 m. „Jauna muzika“ laimi garbingą Vilniaus savivaldybės choro titulą. „Jaunos muzikos“ dirigentų sąraše – ir Žilvinas Vyžintas (1989–1992), Romas Skapas (1989–1995), Gintautas Venislovas (1997–2000). Dabartinis choro dirigentas kompozitorius Vaclovas Augustinas chorui vadovauti ėmėsi nuo 1992 m. Šią misiją su visais jos teikiamais pranašumais, sunkumais, teisėmis ir pareigomis muzikas vykdo ir šiandien. Panašiai kaip ir Salomėja Jonynaitė, direktorės pareigas perėmusi 2004 m.

 
1994 METAI
V. AUGUSTINAS IR A. GUREVIČIUS

1994 METAI
PRIE OPEROS IR BALETO TEATRO
Nuo 1989-ųjų rudens praėjo 25 metai, „Jauna muzika“ užaugo ir subrendo. Dabar šis 26 profesionalių muzikantų, daugiausia chorvedžių, kolektyvas – vienas ryškiausių ir pajėgiausių chorų Lietuvoje, kasmet surengiantis per 60 koncertų šalyje ir užsienyje. Jo repertuaras neišsemiamas – partitūros remia aukštas biuro senamiestyje lubas, ir lygiai taip, kaip ir jo apdovanojimų bagažas, yra vertas visuomet čia įjungtos signalizacijos. Per 25 metus „Jauna muzika“ aplankė svarbiausias Europos ir Azijos šalių muzikines sales. Dar toliau – laiku – ji keliavo plėsdama savo repertuarą. Šiuo metu jį sudaro visų epochų meistrų partitūros chorui a cappella, vokalinės-instrumentinės muzikos šedevrai, šiuolaikiniai tiek užsienio, tiek lietuvių kompozitorių kūriniai.
Neįmanoma trumpai apžvelgti visų reikšmingų garbingą jubiliejų švenčiančio kamerinio choro „Jauna muzika“ 25 metų istorijos įvykių, todėl siūlau prisiminti 25 atskirus kolektyvo gyvavimo kadrus.

 ĮVAIRIAPUSIS VADOVAS, pažįstamas ir rimtosios, ir roko muzikos gerbėjams, Vaclovas Augustinas yra išskirtinė asmenybė Lietuvos muzikos pasaulyje. Ryškiai nugrimuotas rokeris, grupių „Saulės laikrodis“ ir „Antis“ narys, kompozitorius, choro dirigentas ir studentų mėgstamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas – tai vis tas pats asmuo, 2010-aisiais už chorinio meno galių plėtrą ir sakralinės muzikos šiuolaikiškumą įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija. V. Augustino chorinė muzika nuolat atliekama įvairiuose festivaliuose, koncertuose bei chorų konkursuose, yra įtraukta į muzikos mokyklų, konservatorijų ir aukštųjų mokyklų programas, du dešimtmečius skamba visose moksleivių, studentų ir didžiosiose dainų šventėse. Labiausiai vykusiu savo kūriniu V. Augustinas laiko „Lux aeterna“ dvylikos balsų chorui, už kurį 2004 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamame konkurse pelnė geriausio chorinio kūrinio prizą. „Jaunos muzikos“ vadovo biografijoje gausu ir kitų garbingų apdovanojimų: 2006 m. – „Mūzų malūno“ prizas už koncertinę veiklą, gausias ir įspūdingas premjeras, 2010 m. – pirmoji premija už kompoziciją „Tykus tykus“ chorinių kūrinių konkurse, organizuojamame Lietuvos liaudies kultūros centro ir Lietuvos kompozitorių sąjungos.

2014 METAI
VACLOVAS AUGUSTINAS
CHORAS – TAI DIDELĖ ŠEIMA arba maža valstybė. Tokia V. Augustino mintis pasitinka atsidarius „Jaunos muzikos“ svetainę. Šis choras, vienas pirmųjų atgimusios Lietuvos kultūros puoselėtojų, atsirado savo noru, be valdininkų sprendimų, gal todėl nuo pat gyvavimo pradžios jis išlaiko šeimai būdingą vienybę. Neblėstantį choro iniciatyvumą primena ir 2009 metai, kai dėl krizės užgriuvo finansinės bėdos. Tais pačiais metais jubiliejų minėjo ne tik choras, bet ir jo vadovas bei dirigentas V. Augustinas. Užklupus sunkmečiui dirigentas atsisakė idėjos rengti savo jubiliejinį 50-mečio koncertą, tačiau choristai buvo tvirti, susitelkė, parengė programą, iš savo gretų išsirinko dirigentą – Egidijų Kavecką. Gruodžio 11-ąją Šv. Kotrynos bažnyčioje Vaclovas Augustinas sėdėdamas tarp publikos klausėsi „Jaunos muzikos“ atliekamų savo kūrinių.

2014 METAI
GASTROLIŲ MARŠRUTAI chorą „Jauna muzika“ vedė į Švediją, Šveicariją, Olandiją, Vokietiją, Lenkiją, Norvegiją, Rusiją, Didžiąją Britaniją, Prancūziją, Bulgariją, Vengriją, Izraelį ir kitas šalis. Viena ilgiausių koncertinių kelionių įvyko 1995 m., kai visą spalį „Jauna muzika“ keliavo po vokišką Italijos dalį bei Pietų Vokietiją. Choras koncertavo visur, nuo kaimelių bažnyčių iki sporto salių, 12-oje koncertų skambėjo bažnytinė J. S. Bacho klasika, V. Bartulio „Gražuolis garvežys“, N. Valančiūtės „Lietus“.

2008 METAI
GASTROLĖS AUSTRIJOJE
LABDARINGA VEIKLA nesvetima „Jaunai muzikai“, vilniečių choras yra daugelio reikšmingų projektų iniciatorius. Tą puikiausiai įrodo nuo 2002 m. rengtas labdaros koncertų ciklas Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios vargonams atstatyti. Puiki bažnyčios akustika, aura, vargonų atstatymo idėja ir gerbėjų dėmesys – per kai kurias ciklo programas į bažnyčią netilpo visi norintieji – įkvėpė kolektyvą rengti vieną po kitos unikalias dar nedainuotų kūrinių programas. Labdaringos akcijos metu choras pristatė daugiau nei 20 skirtingų programų. Geranorių mecenatų ir entuziastingo choro dėka vieną 2008 metų šeštadienio vakarą Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje sugaudė nauji vargonai.

2004 METAI
VILNIAUS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIOJE
GRAND PRIX EUROPEO – tokį aukščiausią apdovanojimą choras laimėjo 1993 m. Varnoje (Bulgarija), tarptautinių chorų konkursų asociacijos rengiamose varžytuvėse. Visus metus „Jauna muzika“ teisėtai turėjo geriausio Europos choro vardą. Žvelgiant į „Jaunos muzikos“ muzikavimo pradžią stebina ką tik susikūrusio choro trofėjų gausa – nuo 1990-ųjų per šešerius metus jis laimėjo pirmąsias vietas ir 6 didžiuosius prizus 15-oje tarptautinių konkursų.

1993 METAI
GRAND PRIX EUROPEO, VARNA (BULGARIJA)
GERIAUSI TARP LIETUVIŲ – tokį titulą „Jauna muzika“ pelnė dar 1994 m. Pasaulio lietuvių dainų šventės metu organizuotame chorų konkurse. „Jauna muzika“ pripažįstama geriausia kamerinių chorų kategorijoje, laimi Grand Prix bei geriausio Pasaulio lietuvių dainų šventės choro vardą. „Daugeliu sykių prestižiniais prizais įvertinta svetur, „Jauna muzika“ pagaliau pripažinta ir savo žemėje“, – rašė tuometinė lietuviška spauda.

1994 M.
PO KONKURSO VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS CHORO TITULUI LAIMĖTI
 „AUKSINIS DISKAS“ 2002 metais – ne pirmas „Jaunos muzikos“ apdovanojimas. Tačiau didelis malonumas ir garbė sulaukti apdovanojimo savo šalyje, būti įvertintam ne tik publikos, bet ir pačių muzikantų. 2001 m. Lietuvos muzikų sąjunga įsteigė „Auksinio disko“ prizą, kuris kasmet skiriamas geriausiems metų atlikėjams: kolektyvui, instrumentininkui, dainininkui ir džiazo muzikos interpretuotojui. 2002 m. kartu su Lietuvos kameriniu orkestru, dainininke Regina Maciūte ir saksofonininku Petru Vyšniausku „Auksinio disko“ apdovanojimą atsiėmė ir Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika“.

2002 METAI
KLAIPĖDOS VASAROS ESTRADOJE
KLAUSYTOJAI – bet kokio kolektyvo pripažinimo, profesionalumo įrodymas. Ypač kai jie yra išlavinto muzikinio skonio ir aukštos vidinės kultūros. Tokiais klausytojais jau daug metų gali pasigirti „Jaunos muzikos“ kolektyvas, ir pats besistengiantis nuolat auginti ir šviesti savo auditoriją. Tarp choro koncertų klausytojų – ir karališkoji Norvegijos pora, stebėjusi „Jaunos muzikos“ pasirodymą 2008 m. Stavangeryje, Norvegijoje vykstant Europos kultūros sostinės programos uždarymo ceremonijai.

2008 METAI
STAVANGERIS – EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖ
MEISTRIŠKUMO KURSUS „Jauna muzika“ kartu su Lietuvos muzikos akademija pirmą kartą surengė 1995 m. Nuo tada beveik be pertraukų jie rengiami kasmet. Kai 1995 m. pavyko prisikviesti Štutgarto kamerinio choro ir baroko orkestro meno vadovą Friederį Berniusą, tai prilygo stebuklui. Aukščiausio profesionalumo menininkas dirbo, galima sakyti, be honoraro, atvyko greičiausiai iš smalsumo, tačiau buvo priblokštas neįtikėtino susidomėjimo. Muzikos akademijos salė vos sutalpino kursų klausytojus. Suprantama – tik pakilus geležinei uždangai buvo juntamas didelis informacijos stygius. Dirigentas, kursus vedantis visame pasaulyje, nebuvo matęs tokios gausios auditorijos.
Išvykdamas Friederis Berniusas paliko nemažą sąrašą rekomenduojamų dirigentų kursų vadovų. Vėliau šį sąrašą pildė jau pats choras, per dvidešimt metų Vilniuje kursus vedė vokiečiai Werneris Pfaffas, Hermannas Maxas, Georgas Grunas, švedai Gary Gradenas, Andersas Eby, Ericas Westbergas, britai Simonas Halsey, Bobas Chillcotas, austrai Albertas Hartingeris ir Johannesas Prinzas, italas Rinaldo Alessandrini, danas Bo Holtenas, Olandijoje gyvenantis amerikietis Ira Spauldingas. Pavardės ir liktų pavardėmis, tačiau bent kiek pasidomėję pamatytume, kad dauguma eina profesorių pareigas savo šalių aukštosiose muzikos mokyklose, yra nuveikę reikšmingų darbų tiek su savo vadovaujamais, tiek ir su kitais kolektyvais. Savaitės, praleistos su tokiais meistrais, ne tik suteikė neįkainojamos dainavimo ir interpretavimo patirties choro dainininkams, bet ir užgrūdino, išmokė dirbti ypatingomis sąlygomis, greitai, sukauptai. Kitaip ir būti negali – juk kursai visada baigiasi viešu koncertu.

1995 METAI
PIRMIEJI CHORO MUZIKOS INTERPRETAVIMO KURSAI. PROFESORIUS FRIEDERIS BERNIUSAS SU STUDENTAIS
JAUNIEJI KOMPOZITORIAI visuomet buvo choro „Jauna muzika“ akiratyje. Ieškant naujo repertuaro savo programoms dar 1993 m. buvo paskelbtas kūrinių chorui konkursas. Jam sukurti kūrinai šiandien ne tik įtraukti į choro kompaktinę plokštelę „Lietuvių choro muzikos rinktinė“, bet ir atliekami daugelio kolektyvų Lietuvoje ir užsienyje. Vienas jų, Vidmanto Bartulio „Gražuolis garvežys“, tapo daugelio chorinių programų puošmena.
Nuo 2008 m. choras pradėjo rengti jaunųjų kompozitorių konkursą „Vox juventutis“. Tai – ypatinga dovana jauniesiems. Paskelbus konkursą dalyviai turi galimybę ne tik konsultuotis su prof. Vaclovu Augustinu, bet ir patys, dainuodami choro repeticijose, suprasti, kaip tai, kas parašyta, yra atliekama balsu. Jau keletą metų kaip nekonkursiniai kūriniai į baigiamojo koncerto programą yra įtraukiami ir tarptautinio kompozitorių konkurso „Musica sacra“ laureatų kūriniai. Kasmet „Vox juventutis“ sulaukia vis daugiau dalyvių. Šiais metais Šv. Kotrynos bažnyčioje komisijos ir klausytojų teismui jaunųjų kompozitorių partitūros buvo pateiktos jau aštuntą kartą.

CHORO DRAUGAI – „Jaunos muzikos“ variklis. Vienas nuoširdžiausių bičiulių – profesorius Saulius Sondeckis. Būtent jį apie 1992 m. Algis Gurevičius sumanė pasikviesti į repeticiją. Choras, tuomet dar jaunas ir visai nežinomas, sudomino maestro. Jis ne tik nepasididžiavo ir atėjo, bet ir pakvietė su savo tuomet vadovaujamu Lietuvos kameriniu orkestru kartu atlikti A. Vivaldi „Gloria“ Vilniaus rotušėje (tuomet tai buvo Nacionalinis dailės muziejus). Nuo tada dainavimas su Lietuvos kameriniu orkestru tapo įprastu dalyku.
Profesorius Sondeckis išvedė kolektyvą į didžiąją sceną. Su maestro „Jauna muzika“ paruošė vieną etapinių kūrinių – J. S. Bacho „Didžiąsias mišias“, jas atliko Filharmonijos salėje, vėliau tarptautinio Vilniaus festivalio koncerte. Būtent Sondeckis išvežė chorą į užsienį. Per maestro susipažinta ir susidraugauta su Berlyne gyvenančiu žinomu estų kompozitoriumi Arvo Pärtu. Apie 1993 m. Saulius Sondeckis pakvietė „Jauną muziką“ įrašyti Pärto kūrinių chorui a cappella kompaktinę plokštelę. Pats su savo orkestru įrašinėjo orkestrinius kūrinius. Vieną dieną choro biure suskambo telefonas: „Laba diena, tai Arvo Pärtas. Girdėjau, kad įrašinėjate mano kūrinius?“ Tai buvo lyg skambutis iš Mėnulio. Tada juk nebuvo interneto, kaip, kokiu būdu sužinojo? Vėliau kartu su Lietuvos kameriniu orkestru, prof. Sauliumi Sondeckiu ir pačiu Arvo Pärtu jo „Te Deum“ daugybę kartų atlikta Vilniuje, Berlyno filharmonijos salėje, Poznanėje, Gdanske, Krokuvoje, tarptautiniuose festivaliuose.

1994 METAI
CHORO PENKMEČIO KONCERTAS LIETUVOS MENININKŲ RŪMUOSE. VACLOVAS AUGUSTINAS IR PROF. SAULIUS SONDECKIS

2001 METAI
SEINUOSE SU KOMPOZITORIUMI ARVO PÄRTU PO KONCERTO
CHORŲ FORUMAI. Europos choro muzikos simpoziumas, pirmą kartą suorganizuotas 1995 m. Slovėnijoje, Liublianoje, – svarbus tarptautiniam chorinės muzikos vystymuisi, bendradarbiavimui, šalių reprezentacijai. Vienas iš 27 koncertavusių chorų buvo Vilniaus savivaldybės kamerinis choras „Jauna muzika“. Dabar simpoziumai vis kitame pasaulio krašte vyksta kas dvejus metus ir primena dideles choro meno muges su koncertais bažnyčiose, salėse, atvirose erdvėse... 1998 m. „Jauna muzika“ sulaukė kvietimo dalyvauti Pasaulio choro muzikos simpoziume Roterdame.

2011 METAI
PRIE ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIOS
KONCERTAI NETRADICINĖSE ERDVĖSE nėra pagrindinis choro „Jauna muzika“ ypatumas. Kolektyvas koncentruojasi į keliones tarp skirtingų epochų ir kultūrų, muzikos žanrų ir stilių. Tačiau kartais „Jauna muzika“ mėgsta nudžiuginti auditoriją pakviesdama į įdomų projektą neįprastoje erdvėje. Tokia buvo F. Caccini opera „Rudžiero išlaisvinimas iš Alčino salos“, rodyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų griuvėsiuose 2001-ųjų metų vasarą. Skambant baroko epochos instrumentams choristai dainavo pasipuošę Linos Bernotaitės kurtais kostiumais.

2001 METAI
F. CACCINI OPERA „RUDŽIERO IŠLAISVINIMAS IŠ ALCINO SALOS
MUZIKA IR ŠOKIS 2001 m. chorą trumpam nuvedė į egzotiškąją Kiniją. „Jaunos muzikos“ kolektyvą suintrigavo idėja susieti J. S. Bacho Mišias ir šokį. Jos vedami lietuviai atsidūrė Šanchajaus didžiajame operos teatre, kur drauge su Šanchajaus baleto trupe ir Berlyno kameriniu orkestru „Bacho solistai“ (Bach Solisten), diriguojamu vokiečių muziko Fritzo Weisse, atliko kinų choreografo Jia Lu Hu baletą „J. S. Bacho Mišios h-moll“. Kūrinį entuziastingai sutiko Šanchajaus didžiojo teatro, kuriame telpa 3000 žiūrovų, auditorija. Netradicinį projektą sumanė ir įgyvendino tarptautinė komanda – Šanchajaus tarptautinis menų festivalis, Šanchajaus baletas, Gotthardo Schierse fondas bei Berlyno festivalis. Pastarajame baletas ir „Jaunos muzikos“ giesmės buvo pakartotos jau stebint vokiečių publikai. Garsėjanti savo reiklumu ir linkusi vertinti tik „vokiškas“ žymiojo veikalo interpretacijas, tąkart vokiška auditorija pasveikino atlikėjus audringomis ovacijomis.

2001 METAI
SPEKTAKLIS ŠANCHAJAUS DIDŽIAJAME TEATRE
ROKAS „JAUNOS MUZIKOS“ REPERTUARE – neįprasta ir intriguojanti realija. 2000 m. choras parengė koncertinį A. L. Weberio roko operos „Jėzus Kristus – superžvaigždė“ variantą. Solines partijas tada atliko Rosita Čivilytė, Vladas Kovaliovas, Česlovas Gabalis, Marijonas Mikutavičius, Sigutis Jačėnas. Nuo tada ne tik choro vadovas, bet ir kiekvienas „Jaunos muzikos“ narys gali teigti turėjęs artimesnį sąlytį su roko muzika, taip pat ir paragavęs roko muzikantams artimo gyvenimo būdo. Koncertai vyko ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje. Teko patirti, ką reiškia sujungti aparatūrą, suderinti garsą, po koncerto laukti, kol visa tai bus išmontuota, ir tik paryčiais parsirasti namo…
2012 m. Kalėdų proga daugiau nei 50 atlikėjų suvienijo savo jėgas tam, kad paruoštų 2 valandas trunkančią garsiausių grupės „Queen“ ir F. Mercury kūrinių programą. „Queen Show“ su populiariosios muzikos atlikėju Mantu Jankavičiumi, Kauno miesto simfoniniu orkestru ir choru „Jauna muzika“ skambėjo didžiosiose Lietuvos arenose. Vis dėlto V. Augustinas ne kartą yra sakęs, kad didžiausia choro vertybė – žanro grynumas. Populiariosios muzikos programomis patenkindamas dalies klausytojų bei dainininkų lūkesčius, chorvedys pripažįsta, kad iš tikrųjų džiaugiasi tuomet, kai pavyksta parengti vientisą, konceptualią programą, kuria klausytojams atneša prasmingą žinią.

2012 METAI
„QUEEN SHOW
OPERĄ „DaliGala“ 2008 m. specialiai chorui „Jauna muzika“ sukūrė kompozitorius Giedrius Kuprevičius ir dramaturgas Herkus Kunčius. Simboliška, kad siurrealistas Salvadoras Dali mirė tais pačiais metais, kai susikūrė „Jaunos muzikos“ kolektyvas. Menininkui dedikuotoje operoje perteikiamos merdinčio S. Dali vizijos. Spektaklis rodytas pamėgtoje choro sostinės erdvėje, nuo 2006 m. jo koncertinėje bazėje – Šv. Kotrynos bažnyčioje. Salvadoro gyvenimo vedlę ir mūzą Galą operoje įkūnijo I. Prudnikovaitė, ekscentriškojo S. Dali vaidmenį atliko J. Sakalauskas. Spektaklį režisavo Gytis Padegimas, scenografiją ir kostiumus kūrė dailininkė Birutė Ukrinaitė, choreografiją – Agnija Šeiko. Chorui teko dar viena nauja patirtis – reikėjo išmokti ne tik savo partijas, bet ir suderinti judesį su dainavimu, dainavimą su vaidyba. Tai, kas gal įprasta kiekvienam operos chorui, „Jaunos muzikos“ dainininkams buvo nauja ir įdomu.

2008 M.
CHORISTĖS GIEDRĖ IR ŠILENĖ PRIEŠ SPEKTAKLĮ „DALIGALA“
PLATI, ĮVAIRI, STEREOTIPUS LAUŽANTI VEIKLA yra choro „Jauna muzika“ kasdienybė. Per 25 metus kolektyvas dalyvavo įvairiausiuose muzikiniuose projektuose, įgyvendino neįtikėtinų idėjų, nesiliauja stebinti stabilia garso kultūra. 2002 m. „Jauna muzika“ inicijavo „World Music Show“ – grandiozinį projektą, sujungusį Europos klasikinę, popmuziką su įvairių tautų folklorinėmis melodijomis bei egzotiškais ritmais. Specialiai kompozitoriaus Lino Rimšos sukurtus ar parinktus kūrinius, be choro „Jauna muzika“, atliko Laima Vaikulė, Veronika Povilionienė, Marijonas Mikutavičius, „Skamp“, Lietuvos kamerinis orkestras, dūdmaišininkas Peteris Phelanas (Airija), Suomijos vokalo perlas Ulla Pirttijärvi, vienas originaliausių pasaulyje internacionalinių kolektyvų „Sarband“. „Jaunai muzikai“ projekte teko ypatingas vaidmuo: kitaip nei daugumoje koncertų, šiame projekte choras virto dinamišku elementu, atliko net šešėlių teatro aktorių vaidmenis.
2013 m. „Jauna muzika“ vilniečius kvietė į kitą įspūdingą renginį – kalėdinį koncertą „Keliautojo užrašai“. Savo kelionių nuo Pietų Amerikos, Indonezijos, Filipinų iki Afrikos istoriją renginyje choras pasakojo kartu su Indre Jurgelevičiūte (vokalas, kanklės), Bertu Coolsu (gitara, Belgija), Vyčiu Vainilaičiu (perkusija), Vyčiu Nivinsku (kontrabosas), Remigijumi Rančiu (saksofonai).

2013 METAI
„KELIAUTOJO UŽRAŠAI“
Į PARYŽIŲ SU KRISTIJONU DONELAIČIU. Pirmosios choro gastrolės Prancūzijoje įvyko dar 2002 metais, tačiau ypač įsimintinas „Jaunos muzikos“ sugrįžimas pas prancūzus. 2014 m. sausio 14 dieną, minint 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines, UNESCO rūmuose Paryžiuje suskambo kompozitoriaus B. Kutavičiaus oratorija „Metai“. Tris dešimtmečius kompozitoriaus brandinta oratorija Paryžiuje atlikta kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru ir aktore Birute Mar, kuri skaitė „Metų“ ištraukas.

2014 METAI
KONCERTAS PARYŽIUJE
KELIONĖ Į RENESANSĄ įvyko 2006 m. lapkritį, kai choras dalyvavo Kopenhagos Renesanso muzikos festivalyje ir kartu su visa šalimi minėjo 470-ąją sukaktį, kai čia prasidėjo Renesanso epocha. Taip jau nutiko, kad ir vėl padėjo draugystė. Dirigentas Bo Holtenas 2004 m. vedė choro muzikos dirigavimo kursus Vilniuje, vėliau jam kilo idėja kartu su „Jauna muzika“ ir savo vadovaujamu choru „Musica Ficta“ parengti programą jo rengiamam festivaliui Kopenhagoje. Vilniečiai atliko dvi su V. Augustinu ir B. Holtenu parengtas XVI–XVII a. kompozitorių kūrinių programas.

KVIESTINIAI DIRIGENTAI – dar viena „Jaunos muzikos“ sumanyta naujovė. Kai 1992 m. Vilniuje Menininkų rūmuose choras surengė koncertą su danų dirigentu Peteriu Hanke, dirigentas prasitarė, kad ir pas juos, Danijoje, neįprasta chorui kviesti kitą dirigentą. Dabar tai – normali praktika tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Nuo 1992 m. su choru „Jauna muzika“ programas Vilniuje rengė ir atliko nemažai dirigentų. Kiekvienas jų choro repertuarą papildė naujais įvairaus žanro ir epochų kūriniais. Lietuvoje nuskambėjo daugybė premjerų, pavyzdžiui, Arnoldo Schönbergo „Friede auf Erden“, Franciso Poulenco „Figure Humaine“, Franko Martino Mišios dviem chorams. 2007 m. balandį Šv. Kotrynos bažnyčioje, diriguojant autoriui, choras pristatė Bo Holteno muzikinę dramą „Vitus Beringas – danų Kolumbas“. Drama ir muzika organiškai susiliejo į aktoriaus S. Anderseno režisuotą spektaklį apie vieną žymiausių danų keliautojų.

1992 METAI
SU PETERIU HANKE LIETUVOS MENININKŲ RŪMUOSE
„JAUNA MUZIKA“ NEABEJINGA TAUTOS KLASIKAMS. 2011 metais Lietuva minėjo iškilaus kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-ąsias mirties metines. Choras „Jauna muzika“ ir jo vadovas Vaclovas Augustinas pakvietė kompozitorius sukurti kūrinių, inspiruotų įvairiapusio Čiurlionio meninio palikimo. Įkvepiantis rudens vakaras Šv. Kotrynos bažnyčioje tapo projekto kulminacija. Ne tik a cappella atliekamas simfoninės poemos „Miške“ finalas, bet ir visi kiti tą vakarą skambėję kūriniai turbūt ilgam išliko klausytojų atmintyje. Devynios kompozicijos, įkvėptos Čiurlionio harmonizuotų lietuvių liaudies dainų, kitų jo muzikinės kūrybos žanrų, poeto Justino Marcinkevičiaus eilių, laiškų žmonai rašytojai Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei, koncerte „…iš pagarbos MKČ“ skambėjo pirmą kartą. „Jauna muzika“ meistriškai atliko kompozitorių Jurijaus Kalco, Giedriaus Svilainio, Jurgitos Mieželytės, Algirdo Martinaičio, Vaclovo Augustino, Zitos Bružaitės, Gintauto Venislovo, Donato Zakaro kūrinius. Džiugu, kad lietuvių genijus prisimintas ne prabėgomis: 2012 m. išleista kompaktinė plokštelė „…iš pagarbos MKČ“, kurioje sugulė visi devyni kūriniai, skirti profesionaliosios nacionalinės lietuvių muzikos pradininkui M. K. Čiurlioniui.
2012 m. buvo paskelbti Maironio metais. Choras ir vėl sumanė panašų naujų kūrinių projektą, gimė koncertinė programa „Šaukiniai Maironiui“. Ją vainikavo to paties pavadinimo kompaktinė plokštelė, kurioje skamba Donato Zakaro, Jurijaus Kalco, Nijolės Sinkevičiūtės, Alberto Navicko, Vytauto Miškinio, Ramūno Motiekaičio, Lauryno Vakario Lopo specialiai sukurti kūriniai, taip pat ir visiems puikiai žinomos J. Naujalio dainos pagal Maironio eiles.

2000 METAI
ČIURLIONIO ĮKVĖPTI
„JAUNA MUZIKA“ AFRIKĄ ATRADO LIETUVOJE. Prieš penkiolika metų choro meno vadovas Vaclovas Augustinas lankėsi Pietų Afrikos Respublikoje. Iš šios kelionės, be įspūdžių, parsivežė ir keletą aranžuotų Afrikos tautų liaudies dainų. Nemažai metų šios tokios neįprastos, nuotaikingos ir uždegančios dainos choro koncertuose ypač džiugindavo klausytojus. 2014 m., švenčiant Kultūros naktį, „Jauna muzika“ vilniečiams ir miesto svečiams pristatė unikalų muzikinį koliažą – autentiški tradicinės afrikiečių muzikos įrašai jame derinti su lotyniškų mišių skambesiu Davido Fanshawe´o oratorijoje „African Sanctus“ fortepijonui, sintezatoriui, gitarai, bosinei gitarai ir penkiems mušamiesiems. Į egzotišką muzikinę kelionę tąkart pakvietė chorai „Jauna muzika“ ir „Pro musica“, talentingi Lietuvos instrumentininkai ir vokalistai Dainius Jozėnas, Juozas Martinkėnas, Domas Žostautas, Saulius Auglys, Robertas Vilčinskas, Artūras Maniušis, Irena Zelenkauskaitė.

2014 METAI
ŠV. KOTRYNOS BAŽNYČIA
TOLIMAS IR SVETINGAS IZRAELIS – viena dažniausiai lankomų kolektyvo šalių. 1994 m. „Jauna muzika“ dainavo Tel Avivo klasikinės muzikos festivalyje.
Chorui yra tekę koncertuoti su visais pagrindiniais Izraelio orkestrais. 1995 m. pavasarį su Izraelio simfoniniu orkestru 11 kartų atliko G. Verdi operą „Trubadūras“ (koncertinis variantas). 1996 m., minint Jeruzalės 3000 metų sukaktį, ir 1997 m. choras dalyvavo tarptautiniame muzikos festivalyje „Liturgica in Jerusalem“, atliko Händelio „Judą Makabėjų“, „Mesiją“, Verdi „Requiem“, Mozarto „Davidde Penitente“ bei dalyvavo šiuolaikinio Izraelio kompozitoriaus Noamo Sheriffo kūrinio „Psalms of Jerusalem“ (liet. „Jeruzalės giesmės“) pasaulinėje premjeroje. 1998 m. parengė programas su Netanijos Kibbutzo simfoniniu orkestru. 2001 m. choras ir vėl aplankė Tel Avivą bei Jeruzalę, kartu su orkestru „The Israel Camerata“ sužavėjo šalį baroko kūriniais. Diriguojamas Avnerio Birono choras atliko J. S. Bacho Kantatą Nr. 11 bei Velykinę oratoriją. 2002 m. su dirigentu A. Bironu ir jo orkestru choras atskleidė du visiškai skirtingus Heraklio portretus, nutapytus amžininkų Händelio ir Bacho. Tąkart Lietuvos kolektyvas stebino izraeliečius puikiu atlikimu ir stebėtinu susiklausymu. 2007 m. choras vėl grįžo į Jeruzalę, kur su miesto simfoniniu orkestru, diriguojamu Karlo-Heinzo Steffenso, atliko Josepho Haydno oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“ 

2001 METAI
HAIFOJE SU ORKESTRO „THE ISRAEL CAMERATA“ MENO VADOVU AVNERIU BIRONU
MUZIKOS EKSPORTAS Į JAPONIJĄ – taip galima įvardyti veiklą, kuria „Jauna muzika“ užsiėmė 2002 m. Japonijos leidybos kompanija „Victor“, rengdama trijų Baltijos šalių choro muzikos plokštelę, įrašė „Jaunos muzikos“ parengtą lietuvių kompozitorių kūrinių a cappella programą. Lietuvai plokštelėje atstovavo XX a. pirmosios pusės autoriai iki E. Balsio. Ši plokštelė papildė ir taip gausią „Jaunos muzikos“ diskografiją. Šiuo metu choro atliekama muzika įrašyta 19-oje kompaktinių plokštelių.

1990 METAI
PIRMĄ KARTĄ JAPONIJOJE
RYTŲ VĖJAI PIRMĄKART PASIEKĖ LIETUVĄ 2007 METAIS. Nepaliaujantis ieškoti choras „Jauna muzika“ tąkart surado sau visiškai naują Rytų šalių klasikinę muziką. Egzotiška programa Šv. Kotrynos bažnyčioje vykusiame koncerte skambėjo diriguojant indų kilmės JAV dirigentui Andre de Quadrosui. Azijos šalių kompozitorių kūrinius „Jauna muzika“ dainavo ir hindi kalba. Klausytojų susidomėjimas gaivius chorinės muzikos gūsius paskatino sugrąžinti į Šv. Kotrynos bažnyčią ir šiais metais, Japonijos, Filipinų, Indijos, Naujosios Zelandijos, Kinijos kompozitorių kūrinius „Jauna muzika“ atliko diriguojama Egidijaus Kavecko.