Įkvepiantys pučiamieji

2014 Nr. 11–12 (442–443), Rasa Aukštuolytė

Yra kolektyvų, kurių entuziazmu ir pasiekimais negali nesistebėti. Vienas tokių – Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos pučiamųjų orkestras. Jis dalyvauja įvairiuose konkursuose, festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje, ne viename iš jų yra pelnęs apdovanojimų. Pastarieji metai orkestrui buvo itin produktyvūs: 2013 m. vasarį VII Broniaus Jonušo pučiamųjų instrumentų solistų, ansamblių ir orkestrų festivalyje pelnė Grand Prix; balandį XIII Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate užėmė I vietą; dalyvavo Tarptautiniame festivalyje „Gegužės valsas“ Baltarusijoje; liepą Tarptautiniame pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalyje „Saxoniade“ Vokietijoje užėmė I vietą; tą patį mėnesį dalyvavo Tarptautiniame pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalyje Prancūzijoje bei festivalyje „Dūdų vasara” Panevėžyje; rugsėjį orkestras pasirodė festivalyje „Sostinės dienos“.
2014-ieji kolektyvui buvo ne mažiau intensyvūs: balandį orkestras dalyvavo XIV Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate ir A kategorijoje pelnė Grand Prix, rugsėjį entuziastingai priimtas tarptautiniame festivalyje Vokietijoje. Žinoma, greta dalyvavimo konkursuose ir festivaliuose gausu įvairių koncertų. Apie Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos pučiamųjų orkestro veiklą, pasiekimus ir vaikų norą muzikuoti kalbamės su orkestro vadovu Rimantu Valančausku.

– Trumpai papasakokite apie ankstesnius orkestro vadovus.
– Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras įkurtas pirmaisiais mokyklos gyvavimo metais – 1967-aisiais. Jam vadovavo tuometinis mokyklos direktorius Vaclovas Stradomskis, kurį 1983 m. pakeitė jo mokinys Vladimiras Jurjevas. 1992–2009 m. orkestrui vadovavo Rimantas Pašiūnas. Aš iš pradžių buvau antrasis dirigentas, vėliau tapau ir iki šiol esu pagrindinis orkestro vadovas.

– Kas groja orkestre?
– Kolektyvą sudaro mūsų mokyklos Pučiamųjų skyriaus mokiniai, jame groja ir mokyklą jau baigę atlikėjai (dėl to labai džiugu). Tai mums didelė pagalba, kadangi jie yra vyresni, turi daugiau įgūdžių, jaunesniesiems yra į ką lygiuotis. Taigi amžiaus prasme orkestre groja maždaug 16–24 metų atlikėjai.
Mokykloje įkūriau dar vieną pučiamųjų orkestrą, kurį vadiname jaunučių orkestru. Su juo jau du kartus dalyvavome Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate ir grįžome su laimėjimais: pirmąjį kartą A kategorijoje laimėjome I vietą, o antrą kartą pelnėme Grand Prix. Tobulėdami jaunučiai pereina į vyresniųjų orkestrą. Jeigu žinome, kad netrukus kuris nors vyresniųjų orkestro narys baigs mokyklą ir iš orkestro išeis, jam „paskiriame“ jaunutį, kuris gali mokyis iš vyresnio kolegos ir taip sklandžiau yra įtraukiamas į kolektyvą. Tokiu būdu vyksta nuolatinė natūrali kaita, tačiau narių skaičius nekinta – vienus pakeičia kiti.
Jaunučių orkestre vaikai groja maždaug nuo 2–3 muzikos mokyklos klasės. Jei mokinys gabus, stengiasi, į vyresniųjų orkestrą jį perkeliame anksčiau, tačiau daug kas priklauso nuo paties mokinio. Neretai į pagrindinį orkestrą atėję vaikai iš pradžių išsigąsta, nes čia grojamos kur kas didesnės programos, susiduriama su sudėtingesniais natų tekstais, todėl maždaug pusę metų naujam mokiniui leidžiame apsiprasti, nespaudžiame jo ir ilgainiui jis tampa lygiaverčiu orkestro nariu.
Vyresniųjų orkestrą sudaro maždaug 45 nariai. Muzikos mokyklai tai iš tiesų didelis orkestras. Yra tekę rengti pasirodymų, kada grodavo abu – ir jaunučių, ir vyresniųjų – orkestrai, iš viso 74 muzikantai.

– Koks Jūsų vadovaujamo orkestro repertuaras?
– Su orkestru atliekame kelias skirtingas programas. Viena jų – nuotaikinga, atliekama su šokėjomis. Šią programą nuolat atnaujiname, kad ir mums patiems nebūtų nuobodu. Jos tikslas – linksminti publiką, tad su ja važiuojame koncertuoti į mokyklas ir įvairius renginius. Tai – lengvojo žanro muzika.
Kita mūsų programa – konkursinė. Į ją įtraukiami ir privalomi konkursų kūriniai, ir stambios formos opusai. Techniškai ši programa sudėtingesnė, tačiau jei vaikams įdomu groti, jei pati muzika vertinga, tai motyvuoja, tampa tam tikru iššūkiu, kurį norisi įveikti.
Į konkursus važiuojame 1 ar 2 kartus per metus ir neretai būname tarp laimėtojų. Konkursų programos skirtingos, tačiau kai kurie kūriniai kartojasi. Stambios formos kūrinys pučiamųjų orkestrui trunka apie 15 minučių, jame yra visko – melodijų, techninių iššūkių, ritminių sunkumų ir pan.
Dar viena mūsų programa – bažnytinė. Tai įvairūs choralai, lėtesnė, ramesnė muzika. Čia bandome įtraukti ir orkestrantų balsus – orkestro nariai ne akompanuoja solistams, kaip paprastai būna, o dainuoja patys. Šią programą atliekame bažnyčiose. Ji nėra lengva, bet tokia muzika padeda „sulipdyti“ orkestrą, palaikyti jo lygį.

– Kas pasikeitė orkestre, kai jam vadovauti pradėjote Jūs?
– Su kiekvienu vadovu kas nors keičiasi. Pokyčiai prasidėjo dar tada, kai atėjau dirbti antruoju dirigentu. Daugiau dėmesio pradėjome skirti konkursinei programai. Nors yra sakančių, kad galėtume labiau orientuotis į šou, tačiau konkursinę programą labiau vertina ir patys vaikai. Nors ji sudėtingesnė, tačiau galimybė laimėti stipriai skatina ir motyvuoja. Daug dirbame, neskaičiuojame darbo valandų, kartais renkamės ir savaitgaliais. Pasiekiame neblogų rezultatų.

– Kaip motyvuojate vaikus taip intensyviai dirbti?
– Specialiai jų motyvuoti nesistengiu. Dirbant su vaikais svarbu, kad jie suprastų, jog patys pasiekė rezultatą. Kai jie jaučia, kad dirbti jiems naudinga, kad ima geriau groti ir dar įvertinami iš šalies, tai savaime tampa paskata. Tai mūsų visų bendras darbas. Aš jiems sakau, kad jie yra mano jaunesnieji kolegos, o aš turiu tik daugiau žinių.
Tam tikra paskata tampa ir pačios kelionės. Įvairių kvietimų gauname daug, tačiau tenka rinktis atsižvelgiant į finansinę padėtį, laiką, vaikų galimybes. Paprastai per metus surengiame 2 ar 3 keliones, prioritetas – konkursai. Kad palaikytume atitinkamą lygį, prieš juos rengiame ir stovyklas. Gerai, kad jose visi būname vienoje vietoje ir nereikia papildomai stengtis suburti kolektyvą, juolab kad vasarą tai padaryti nėra lengva. Darbo atžvilgiu šios stovyklos būna gana intensyvios – 7 dienas grojame po 6 valandas kasdien. Tačiau kai nuvykstame į konkursą ir laimime, visas darbas atsiperka, suprantame, kad ruošėmės ne veltui. Pavyzdžiui, Vokietijoje vykusiame tarptautiniame festivalyje, kuriame dalyvavo pučiamųjų orkestrai iš 12 šalių, mes buvome jauniausias kolektyvas, o publika tiesiog nenorėjo mūsų paleisti – plojo atsistoję, šaukė, prašė dar pratęsti pasirodymą. Po šio renginio vaikai buvo be galo patenkinti, visų akys švytėjo.

– Kaip vertinate bendrą šiandieninę pučiamųjų orkestrų situaciją Lietuvoje?
– Sutinku su žinomo virtuozo Steveno Meado išsakytomis mintimis, kad Lietuvoje situacija labai sparčiai gerėja. Mes buvome išalkę geresnės muzikos, atsivėrus galimybėms be apribojimų gauti norimų kūrinių natas, padėtis akivaizdžiai pagerėjo. Kur kas labiau šia muzika pradėjo domėtis ir patys vaikai, mes ėmėme daugiau dirbti. Atrodo, kad ir kompozitoriai pradėjo daugiau rašyti pučiamųjų orkestrui. Dabar galime įsigyti pačią naujausią muziką. Mėgėjų lygis šiuo metu yra itin aukštas, tad pasitempti tenka ir profesionalams. Tai iš tiesų labai džiugina.

– Ar atliekate lietuvių kompozitorių kūrinius?
– Taip. Važiuodami į Vokietiją net sulaukiame tokio pageidavimo. Vienais metais vežėme Rimanto Giedraičio „Vaivorykštę“, kitais – Tauro Adomavičiaus „Joninių siuitą“. Visuomet užsienio kelionėse atliekame bent po vieną lietuvišką kūrinį. Net ir į šou programą stengiamės įtraukti bent 4–5 lietuvių kompozitorių kūrinius.

– Kas Jums teikia didžiausią džiaugsmą vadovaujant šiam orkestrui?
– Didžiausias džiaugsmas būna tuomet, kai matau, kad ir vaikai džiaugiasi. Po to, kai orkestras sulaukia įvertinimo konkurse ar festivalyje, vaikai būna tokie užsidegę. Tuomet ir man būna be galo smagu, kad prie to prisidėjau. Manau, tai pažįstama kiekvienam vadovui. Man džiaugsmą teikia ir pats darbas – malonu, kad vaikai ateina groti, nori muzikuoti, siekia gerų rezultatų.

– Kokie artimiausi orkestro planai?
– Numatyta pora koncertų mokyklose, taip pat koncertas bažnyčioje. Kovo mėnesį dalyvausime tarptautiniame konkurse „Baltic Open“ Latvijoje, laukia kelionės į Vokietiją (tarptautinis festivalis „Saxoniade“) bei Prancūziją.

– Ačiū už pokalbį.

 

 

Traviata
Prenumeruokite „Muzikos barus“!