Muzika, alsuojanti tradicijomis ir dabartimi. Grįžus iš WOMEX mugės Ispanijoje

2014 Nr. 11–12 (442–443), Algirdas Klova

Spalio 22–26 dienomis Santjago de Komposteloje, Ispanijoje, vyko jau dvidešimtoji tarptautinė muzikos mugė WOMEX – svarbiausias pasaulyje liaudies ir pasaulio muzikos (world music) profesionalų forumas, sudarantis puikias sąlygas pristatyti savo šalies autentiškąjį ir modernųjį folklorą, užmegzti naudingus kontaktus jo sklaidai.
Šiemet mugėje antrą kartą veikė Lietuvos muzikos stendas, renginyje dalyvavo įrašų leidyklos „Semplice“ vadovė Rūta Skudienė, baltiškos muzikos įrašų leidyklos „Dangus“ ir festivalio „Mėnuo Juodaragis“ vadovas Ugnius Liogė, multiinstrumentininkas, koncertų agentūros ir įrašų leidyklos „Saulės muzika“ vadovas Saulius Petreikis, Lietuvos džiazo federacijos vadovė Solveiga Rusytė, Muzikos informacijos ir leidybos centro darbuotoja Rimantė Sodeikienė (be jos mūsų šalies stendo, matyt, nebūtų buvę), muzikai ir vadybininkai – Indrė Jurgelevičiūtė, Robertas Kancius, Šorena ir šio straipsnio autorius, atstovavęs savo vadovaujamam folkloro ansambliui „Vydraga“ ir instrumentinės folkloro muzikos festivaliui „Griežynė“. Specialiai mugei buvo išleistas CD rinkinys „Note Lithuania – Folk / World“, kuriame pristatoma gausi Lietuvos muzikos įvairovė – nuo autentiškos liaudies muzikos iki modernių jos variacijų, derinių su kitomis pasaulio etninės muzikos tradicijomis. Lietuvos stendą mugėje WOMEX organizavo Muzikos informacijos ir leidybos centras su Lietuvos kultūros tarybos parama.
Mugė WOMEX rengiama nuo 1994 m. vis kitame Europos mieste. Šiemet buvo pasirinktas Santjago de Kompostela – Galisijos sostine vadinamas Galisijos regiono miestas. Jis garsėja ne tik krikščioniškuoju palikimu, bet ir pagarba menui. Čia gausybė muziejų, parodų salių, meno ir architektūros stebuklų. Čia yra ir garsioji Santjago de Kompostelos katedra, ties kuria baigiasi Šv. Jokūbo piligrimų kelias, dar žinomas kaip Camiño de Santiago, ir kuri yra trečioji piligrimų labiausiai lankoma vieta po Jeruzalės ir Vatikano šventovių. Mes, žinoma, į piligriminį žygį pėsčiomis nesileidome, bet mūsų kelionė beveik jam prilygo – skridome iš Vilniaus į Taliną, tada, neišlipdami iš lėktuvo, į Turkiją, po nakvynės Stambule kitą rytą per Bilbao pagaliau pasiekėme Santjago. Panašiai keliavome ir namo.
World music kol kas yra dar labai jaunas, sunkiai apibrėžiamas muzikos žanras, randantis pasaulyje vis daugiau šalininkų, kurie ne visuomet sutaria, kas tai yra. Vieniems tai archajiškesnė, tradiciškesnė pasaulio tautų muzika, kiti labiau pritaria nuomonei, kad world music gimė XX amžiaus 8–9 dešimtmečių sandūroje JAV ir Vakarų Europoje kaip afrikiečių folkloro derinys su roko muzika. Tai lėmė muzikinės ir politinės priežastys. Viena vertus, labiau išprususiems ir kūrybingesniems roko muzikantams nusibodo primityvoka ir kvadratinė šios muzikos forma ir jie panoro išplėsti jos ribas naujomis spalvomis, dermėmis, improvizacijomis. Papildydami ir taip jau populiarią roko muziką spalvotųjų pasaulio gyventojų folkloru, roko muzikantai ne tik siekė dar labiau išpopuliarėti, bet ir solidarizavosi su jais, kovojančiais už politines teises.
Vėliau imta domėtis ne tik Afrikos, bet ir Azijos, Lotynų Amerikos, Australijos aborigenų, Naujosios Zelandijos maorių bei kitomis kultūromis. Jos jungiamos jau ne vien su roku, bet ir su džiazu, disko, techno ir kita muzika. Tai vis dar pavadinama world music, nors daugelis muzikantų šio apibūdinimo vengia. Matyt tuo ir ypatingas šis muzikos žanras, kad jungia daugybę krypčių, tarp kurių gali atsirasti ir įvairiausių Afrikos, Amerikos, Europos ar Azijos tautų tradicinės autentiškos muzikos formų, jų derinių su šių dienų pramogine ir akademine muzika, taip pat regis, prancūzų šansonai, argentiniečių tango ir chamame, portugalų fadas, Žaliojo Kyšulio morna, kartais bliuzas, etnodžiazas, afrobitas ir daugelis kitų.
Kas vyksta WOMEX mugėje? Pirmiausia tai didžiulė susiėjimų erdvė, kurioje stovi šimtai pasaulio šalių leidybos firmų, muzikos verslo kompanijų, festivalių organizacijų ir muzikantų ar grupių stendų, prie kurių keičiamasi muzikos įrašais, informacija, kuriami ir reklamuojami darbai darbeliai, projektai, sudaromi koncertų sandoriai, vyksta pokalbiai, diskusijos. Visa tai drauge su dieniniais akustinės, daugiausia tradicinės muzikos koncertais, paskaitomis, filmų peržiūromis vyko Santjago de Kompostelos kultūros centre ant Gajaso kalno. Kultūros centre sudarytos visos sąlygos jaunimui reikšti savo kūrybingumą, mokytis, skaityti knygas ar užsiimti kita prasminga veikla. Įdomiausia, kad čia veikiantys muziejai, archyvai, biblioteka ir edukacijos centrai mugės WOMEX dienomis buvo iškraustyti.
WOMEX atidarymo koncertas paprastai skiriamas šventės šeimininkų muzikai, taigi šiemet jame karaliavo Galisijos muzikantai. Koncerte išgirdome visą šio regiono muzikos įvairovę – nuo galisijietiško dūdmaišio iki flamenko, džiazo, portugališkų dainų, šiuolaikiškai perdirbto folkloro ir kitų įdomių dalykų. Svarbus vaidmuo koncerte buvo skirtas dainininkei ir instrumentininkei Mercedes Peon, kuri šiuo metu laikoma viena charizmatiškiausių moterų tarp world music atlikėjų. Savo pasirodymuose ji sieja elektroakustinę, liaudies ir avangardinę muziką. Ji ne tik kuria muziką, dainuoja, bet ir puikiai, labai impulsyviai, išraiškingai groja dūdmaišiu, mušamaisiais, kitais instrumentais. Iš kitų atlikėjų labiausiai įsiminė Galisijos dainininkas Xabieras Diazas, tęsiantis liaudiško dainavimo tradiciją. Šiuo metu jis įrašinėja naują solinį albumą, kuris bus išleistas 2015 metais. Tai labai ambicingas projektas: jame dalyvauja dvylika jaunų tradicinės muzikos dainininkių, grojama daugybe įvairiausių instrumentų. Šioje muzikoje apstu poliritmikos, naujai traktuojamos tradicinės Galisijos muzikos, įdomių vokalo elementų.
Išsiskyrė labai dinamiškas, ritmiškai tobulas duetas „Oreka TX“. Jie groja įvairiausių tipų čalapartomis (txalaparta), mušamaisiais mediniais arba akmeniniais baskų instrumentais, gal kiek primenančiais lietuviškus tabalus. Beje, vėliau man teko pačiam išbandyti akmeninę čalapartą. Pasirodė ir jau pernai WOMEX scenoje girdėtas Budino – profesionalus dūdmaišininkas, puikiai valdantis fleitą ir grojantis nepaprastai technišką, dinamišką, liaudiškomis melodijomis grindžiamą muziką. Programos pabaigoje visi koncerte dalyvavę muzikantai atliko kelias specialiai paruoštas dainas.
Po dienos renginių keliaudavome į senamiesti, kur net penkiose scenose vykdavo vakariniai ir naktiniai koncertai, šiuolaikinio meno muziejuje buvo žiūrimi filmai, o salėje „Capitol“ varžėsi didžėjai. Jie savo pasirodymams naudojo lazerių projekcijas, videomedžiagą, vaidybą ir kitus šou elementus. Gausybėje vakarinių koncertų (per tris dienas jų turėjo būti apie 40) grojo muzikos grupės iš viso pasaulio, suspėti viską aplėkti buvo neįmanoma.
Kartais net sunku buvo suvokti, kaip tokiame pamaldžiame mieste, aikštėje šalia senos bažnyčios, stovi didžiulė koncertinė palapinė su dviem scenomis, kurioje siautėja šimtai žmonių ir nieko bloga neįvyksta. Gal čia kultūros klausimas? Mažiau triukšmingiems, kameriškesniems koncertams buvo skirtos gražios teatrų scenos su gera akustika.
Dar keli žodžiai apie girdėtas grupes. Iš dieninių mugės koncertų galėčiau išskirti tradicinę Malaizijos kaimo muziką grojantį trio „Madeeh“, kurio pagrindinis instrumentas yra pratuokngas (pratuokng) – jis sudarytas iš bambukinio korpuso, ant kurio užtemptos stygos, grojama medinėmis lazdelėmis. Kitas mano dėmesio sulaukęs kolektyvas – Ilkkos Heinoneno trio iš Suomijos. Jų pagrindinis instrumentas jouhikas (jouhikko) primena lyrą, bet skamba kaip smuikas. Ilkka groja tradicinę Suomijos muziką ir ja grįstas savo etnodžiazines kompozicijas. Puikus muzikantas! Negaliu nepaminėti pirmą kartą WOMEX dalyvavusios Estijos, kuriai atstovavo labai jauna talentinga smuikininkė ir liaudies dainininkė Maarja Nuut. Negalėjai nepastebėti garsiosios čekės Ivos Bittovos įtakos jos grojimui ir dainavimui, tačiau pati estų muzika stipriai skiriasi nuo čekiškos, todėl kopijavimu Maarją būtų sunku apkaltinti.
Vakariniuose koncertuose buvo daug labai gerų kolektyvų, grojančių įdomią, uždegančią muziką. Negaliu nepaminėti smuikininko iš Norvegijos Gjermundo Larseno trio, jų norvegiška muzika alsuojančių kompozicijų, taip pat lenkų grupės „Volosi“ – styginių kvinteto, derinančio liaudišką ir akademinę muziką.
Viena scena penktadienį buvo skirta ispanų muzikai. Norėčiau išskirti labai dinamišką ir virtuoziškai grojančią akordeonisto Aguso Barandiarano grupę „Korrontzi“, šiuolaikiškai išreiškiančią ispanišką dvasią. Labai energingą muziką ir šokius demonstravo Gvinėjos sostinės Konakrio komanda „Sekouba Bambino“. Tradicinę Korėjos muziką su šiuolaikinėmis formomis derino puiki šios šalies grupė „Noreum Machi“. Etiopijos komanda „Ethiocollor“, naudojanti tradicinius instrumentus, pasitelkusi roko grupę ir kelias šokėjas, labai įdomiai perteikė savo krašto tradicijomis alsuojančią muziką.
Šiemet nedaug buvo Balkanų muzikai atstovaujančių kolektyvų. Išskirčiau gal tik „Džambo Aguševi Orchestra“ iš Makedonijos, kuris savo atliekama muzika, maniera ir instrumentų sudėtimi priminė Gorano Bregovičiaus ir Emiro Kusturicos ansamblius.
Vienoje gražių, senove alsuojančių teatrų salėje po iškilmingų pusryčių įvyko WOMEX uždarymas, kuriame buvo įteikti apdovanojimai, pristatytas kitų metų renginys Vengrijoje. Koncertą surengė šių metų atlikėjų premijos laureatė fado dainininkė iš Portugalijos Mariza. Tai gerai pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje žinoma dainininkė.
Profesinio meistriškumo kategorijoje buvo apdovanotas dabartinis Žaliojo Kyšulio Respublikos kultūros ministras Mario Lucio Sousa. Šis puikus muzikantas ir muzikos populiarintojas, kultūros veikėjas gavo apdovanojimą už nuopelnus garsinant savo šalies tradicinę muziką, už pagalbą vietinėms grupėms ir legendinei Cesariai Evorai siekiant populiarumo pasaulyje. Jo ištarti žodžiai atsiimant apdovanojimą iš esmės atskleidžia visą world music žanro esmę: „Aš norėčiau pasidalinti šį apdovanojimą su jumis. Kai gaudavau prizus kaip muzikantas, aš jaučiau, kad jie mano. Bet tai kolektyvinis apdovanojimas. Nė viena bendruomenė pasaulyje nedaro to, ką darome mes, meno profesionalai: kviečiame žmones eiti drauge, keistis, skatinti dialogą ir išsaugoti įvairovę. Taigi aš kviečiu visų šios planetos valstybių prezidentus, visus ministrus pirmininkus palaikyti darbą, kurį mes dirbame, nes mes skatiname taiką.“
Įrašų firmų apdovanojimo šiemet nusipelnė vokiečių kompanija „Glitterbeat“ už didelį darbą leidžiant world music grupių albumus.
 

Prenumeruokite „Muzikos barus“!