Tarptautinis akordeono muzikos festivalis „Vivat Accordeon“

~~Šį rudenį įvairiose šalies scenose gausiai liejosi akordeono muzikos garsai. Štai rugsėjo 23–28 d. pirmą kartą Lietuvoje, Kaune, vyko tarptautinis konkursas „Trophee Mondial de l‘Accordeon“, sukvietęs akordeonistus iš 20 pasaulio šalių. Šiuolaikinės muzikos festivalyje „Gaida“ populiarusis Martynas Levickis atliko Rūtos Vitkauskaitės kūrinį akordeonui ir simfoniniam orkestrui (pasaulinė premjera), festvalyje girdėjome ir lenkų virtuozą Eneashy Kubitą, griežiantį Hannos Kulenty opusą „E-motions“ akordeonui ir styginiams. Spalį vykusiame F. Bajoro jubiliejiniame vakare skambėjo jo „Promise“ akordeonui ir simfoniniam orkestrui, atliekamas Raimondo Sviackevičiaus ir Nacionalinio simfoninio orkestro. Lapkričio mėnesį vyko bene svarbiausias tradicinis Lietuvos akordeonistų renginys – XVII tarptautinis festivalis „Vilnius 2014“. Į sostinę buvo suvažiavęs būrys ryškiausių žvaigždžių – solistų ir kamerinių ansamblių, pristatyti premjeriniai lietuvių autorių kūriniai. Tad akordeonas Lietuvoje skamba...
Plačiau norėčiau pakalbėti apie kiek kuklesnę tradicinę akordeono muzikos šventę – IX tarptautinį festivalį „Vivat Accordeon“. Renginys labai laukiamas gausaus akordeono muzikos mylėtojų būrio ir, manau, reikšmingas Klaipėdos miestui ir visam regionui. Festivaliai vyksta nuo 1998 metų, pagrindinis rengėjas yra J. Karoso muzikos mokykla, nuolatinis partneris – Klaipėdos universiteto Menų fakultetas. Nepakeičiamas festivalio meno vadovas, nenuilstantis akordeono muzikos propaguotojas – muzikos mokyklos mokytojas ekspertas Robertas Užgalis.
Pastaraisiais metais Klaipėdos krašte akivaizdžiai išaugo susidomėjimas akordeonu. Ypač tai pasakytina apie regiono muzikos mokyklas, jų mokinius, vis sėkmingiau pasirodančius Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose. Naudodamasis proga norėčiau pasveikinti Lietuvos akordeono mokyklą deramai reprezentuojančius mokytojus iš Klaipėdos, Palangos, Gargždų, Priekulės, Mažeikių ir kitų miestų. Organizatoriams palinkėčiau būsimuose festivaliuose surengti jauniausių atlikėjų, mokinių, koncertus. Tai jiems būtų puikus paskatinimas, o į koncertų sales susirinktų dar didesnis būrys akordeono fanų – tėvelių, močiučių, draugų, kaimynų... Nors ir pastarąjį festivalį galėtume vadinti jaunimo festivaliu, nes daugelis atlikėjų yra ką tik studijas baigę ar studentai.
Į pirmąjį festivalio koncertą (spalio 17 d.) nuolatinė akordeono muzikos koncertų vedėja Miglė Mosėnienė pakvietė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Klaipėdos universiteto studentus. Studentų koncertai visada jaudina, tai tarsi mažytė studija, kurioje eksperimentuojama, kuriama, kartais klystama... Bet publika jauniesiems visada atleidžia mažyčius netikslumus. Pirmoji Menų fakulteto salės akustiką išbandė LMTA studentė Agnė Rimgailaitė, beje, klaipėdietė, prieš metus baigusi S. Šimkaus konservatoriją, tad ji grojo savai publikai. Agnė atliko rusų kompozitoriaus A. Kusiakovo Antrosios sonatos I dalį bei prancūzų autoriaus F. Angelis pjesę „Iš širdies gelmių“ (Interier). Publika labai šiltai priėmė Agnės pasirodymą. KU studentas Andrius Beržonskis griežė suomių kompozitoriaus P. Makoneno kūrinį poetišku pavadinimu „Tarsi gulbės...“ (Like Swans) bei lenkų autoriaus B. Dowlaszo „Post scriptum“. Pastarasis kūrinys reikalauja iš atlikėjo ypač gero techninio pasirengimo, šiuolaikinių išraiškos priemonių suvokimo ir įvaldymo, ištvermės ir netgi didelės fizinės jėgos. Andriui jos tikrai pakako.
Toliau išgirdome LMTA studentą Raimondą Ungurą, kuris, be akordeono, akademijoje studijuoja kompoziciją ir jau yra sukūręs keletą kūrinių akordeonui solo ir su kitais instrumentais . Raimondas atliko lenkų kompozitoriaus A. Krzanowskio kūrinį „Studija 3“ bei savo kompoziciją, kurią pavadino „Atgaila“. Publika ypač šiltai įvertino pastarąjį kūrinį.
Studentų koncertą užbaigė KU magistrantas Vadimas Karnickis, kuris atliko D. Scarlatti, J. Tamulionio, V. Semionovo, S. Prokofjevo kūrinius. Vadimo grojimui būdingas virtuoziškumas, puikus instrumento valdymas. Prieš metus muzikantas ryžosi pakeisti savo klavišinį instrumentą į mygtukinį akordeoną, dar vadinamu bajanu. Šiuo metu atlikėjas jau yra įvaldęs puikų koncertinį bajaną „Jupiter“, kuris leidžia muzikantui pademonstruoti virtuozines savybes. Reikėtų pagirti atlikėją už drąsą, nes nedaugelis akordeonistų ryžtasi tokiam žingsniui. Beje, Raimondas ir Vadimas nuspalvino festivalį latviškomis spalvomis – abu muzikantai yra baigę Daugpilio muzikos koledžą. Tad ir festivalis tapo tarptautinis.
Antrąją koncerto dalį pradėjo vyresniosios kartos akordeono maestro Genadijus Savkovas, nuolatinis Klaipėdos festivalių dalyvis, gerai pažįstamas uostamiesčio klausytojams. Atlikėjas festivaliui parengė naują programą, sudarytą iš pramoginio žanro kūrinių. Skambėjo žinomų autorių A. Astiero, G. Peroni, M. Legrand´o, M. Tichonovo ir kt. originali ir aranžuota muzika iš pramoginio akordeono repertuaro aukso fondo, kurią ypač sėkmingai interpretuoja solistas. G. Savkovo griežimui būdingas originalumas, geras skonis, santūrumas, kultūringas garsas. Manyčiau, kad su ritmo grupe ši muzika skambėtų dar ryškiau ir įtaigiau.
Na, o koncerto kulminacija, kaip ir dera, buvo trečioji dalis. Pirmąjį festivalio koncertą užbaigė puikus džiazo muzikos atlikėjas Nerijus Bakula, pasitelkęs labai ryškius partnerius Paulių Stonkų (bosinė gitara) ir Mykolą Eivą (mušamieji). Publika labai šiltai priėmė naujai susibūrusį trio, susikaupusi klausėsi nuostabių džiazo baladžių, aplodismentais palydėdavo spontaniškas improvizacijas. Atlikėjai žavėjo laisva laikysena, scenine kultūra, subtiliu humoru. Be abejonės, visi trys yra labai aukštos klasės muzikantai, vienas kito verti partneriai.
Antrąją festivalio dieną (spalio 18 d.) Menų fakulteto salėje vėl šeimininkavo studentai, jaunieji Vytauto Didžiojo universiteto akordeonistai. Agnė Daučianskaitė labai jautriai atliko S. Voitenko „Atsivėrimą“ (Otkrovenije) bei jau skambėjusį B. Dowlaszo „Post scriptum“. Pastarajam kūriniui gal kiek pritrūko monumentalumo ir jėgos. Laimonas Salijus, nors dar studijuoja VDU magistrantūroje, jau, galima sakyti, yra patyręs muzikantas, turi prestižinių konkursų ir festivalių patirties. Praeitą rugsėjį L. Salijus garbingai atstovavo Lietuvai jau minėtame „Tropfee Mondeal“ konkurse, užėmė labai aukštą antrąją vietą. Klaipėdiečiai turėjo galimybę išgirsti konkursui parengtus kūrinius: skambėjo J. S .Bacho, S. Slonimskio, S. Gubaidulinos, D. Šostakovičiaus, V. Zolatariovo, J. Tamulionio opusai. Grojant antrąjį kūrinį staiga sugedo akordeonas, teko pakeisti instrumentą, groti skolintu. Bet koncertas buvo išgelbėtas! Publika įvertino muzikanto meistriškumą ir pastangas.
Kauniečių studentų pasirodymą užbaigė trio „Contrastes“: Rūta Žebrauskaitė (smuikas), Agnė Daučianskaitė (akordeonas) ir Goda Palskytė (fortepijonas). Skambėjo G. Bizet ir A. Piazzollos kūriniai. Trio narės kartu repetuoja dar tik pusantrų metų, ko gero, šis koncertas buvo vienas pirmųjų rimtų pasirodymų. Per tokį trumpą laikotarpį atlikėjos pasiekė tikrai puikių rezultatų. Žinoma, kolektyvui reikia spręsti daugelį problemų: siekti dinaminio balanso, vieningo tempo ir ritmo pojūčio, surasti savąjį repertuarą, jo interpretavimo kelią. Entuziazmas ir kruopštus darbas visada duoda gerų rezultatų!
Sekmadienį (spalio 19 d.), tradicinę festivalių uždarymo dieną, scenoje išvydome jau ne tik Lietuvoje populiarią grupę „Subtilu-Z“. 2005 metais susikūręs ansamblis stebina originalia sudėtimi: du akordeonai (Povilas Velikis, Dmitrijs Michailovs), tenorinė birbynė (Laurynas Vaitkus), mušamieji (Vytautas Švažas). Tai puikus keturių jaunų vyrų ansamblis, nuolatos ieškantis naujų muzikos pateikimo formų, nebijantis eksperimentuoti, kupinas kūrybinės fantazijos. Pamenu, esu skubėjęs į ankstyvą jų koncertą dar iki pusryčių, muzikantai griežė su pižamomis...
Ansamblio dalyviai nuolatos ieško naujo originalaus repertuaro, nebijo kurti muzikos patys, eksperimentuoja įgarsindami savo instrumentus. Stilistiniu požiūriu ansamblio repertuaras labai įvairus, sakyčiau, net margokas. Tai originali akordeono muzika, ansamblio dalyvių autorinės kompozicijos, klasikinės muzikos aranžuotės, džiazo improvizacijos. O tai, kas koncerto metu vyko scenoje, galėčiau pavadinti muzikiniu pokštu, spektakliu, akordeono teatru... O kodėl gi ne? Atlikėjai šmaikštavo, vaidino, improvizavo. Publikai tai nepaprastai patiko.
„Subtilu-Z“ akordeonistai griežia puikiais plačiomis tembrinėmis savybėmis pasižyminčiais itališkais instrumentais „Bugari Armando“, daug dėmesio skiria žemiesiems garsams, bosų linijai, ją kokybiškai pastiprina. Nors birbynės ir akordeono ansamblis nėra visiškai naujas reiškinys, muzikantai suranda daug originalių spalvų, naujų sąskambių. Tenorinė birbynė Lauryno Vaitkaus rankose skamba neįprastai originaliai, stebina tembrinėmis spalvomis, virtuoziškumu, kartais primindama sopraninio saksofono skambesį. Tik gal kartais pritrūksta tauriojo tenorinės birbynės garso? Ieškojimai visada sveikintini ir skatintini. „Subtiliųjų“ pasirodymas nuskambėjo kaip svarus baigiamasis festivalio akordas.
Baigdamas šią nedidelę apžvalgą noriu pasakyti, kad trys festivalio dienos neprailgo akordeono muzikos mėgėjams ir profesionalams. Kaip visada, akordeono mokytojams buvo rengiamos meistriškumo pamokos, vyko teorinis seminaras, diskusijos pasirengimo Lietuvos akordeonistų konkursui bei naujo repertuaro interpretavimo klausimais. Italų akordeono firma „Bugari Armando“ demonstravo naujausių instrumentų modelius, jų konstrukcines ir akustines savybes. Žinoma, buvo aptartas ir naujų akordeonų, skirtų mokiniams, įsigijimo klausimas, kuris Lietuvoje iki šiol aktual us.
Linkiu Klaipėdos festivalių organizatoriams sėkmės. Lauksime naujų akordeono muzikos švenčių.