Lietuviška gaida „Sugrįžimų“ festivalyje

2015 Nr. 7–8 (450–451), Vaclovas Juodpusis

Su 2015 metų pavasariu į praeitį nubėgo ir Lietuvos muzikų rėmimo fondo (LMRF) surengtas XVII tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai“ – 25 koncertai, kurie vyko ne tik Vilniaus kultūrinėse erdvėse, bet ir Kaune, Šeduvoje, Alytuje, Varėnoje. Kiekvienas toks pavasarinis susibūrimas telkia jaunuosius atlikėjus ne tik iš Europos valstybių – žinia apie „Sugrįžimus“ jau yra pasiekusi Pietų ir Šiaurės Ameriką, Aziją, Australiją, Afriką.

Prieš 17 metų rengiant pirmąjį festivalį buvo sunkoka po užsienio šalis išsibarsčiusius lietuvaičius įkalbinti, kad atliktų bent vieną kitą lietuvių kompozitoriaus kūrinį, bent M. K. Čiurlionio. Dabar atlikėjų nebereikia raginti, kad atvykdami į gimtinę kartu su savo kolegomis užsieniečiais grotų ir lietuvių kompozitorių kūrinius, vėliau juos atliktų savo koncertuose užsienyje. Šia prasme ypač ryškus buvo šių metų festivalis – koncertų programose netrūko svarių lietuviškų opusų, kuriuos kartu su mūsų tautiečiais atliko ispanai, vokiečiai, italai, meksikiečiai, kubiečiai, šveicarai, graikai, olandai, estai...

Nors pagrindinis dėmesys nuo pat pirmųjų festivalių krypsta į jaunuosius atlikėjus, bet klausytojams sudaroma galimybė pažinti ir prieš daugelį metų į užsienio šalis nublokštus mūsų kompozitorius, atlikėjus, poetus, pagal kurių eiles sukurta daug reikšmingų muzikos kūrinių. Stasio Vainiūno namuose turėta progų tiesiogiai ar netiesiogiai pabendrauti su kompozitoriais Giedra Gudauskiene, Broniumi Budriūnu, Jeronimu Kačinsku, Alfonsu Mikulskiu, Juozu Strolia, Faustu Strolia, Stasiu Sližiu, vis trokštant, kad jų kūryba įsigyventų ir Lietuvoje, operos solistais Juoze Augaityte, Vince Jonuškaite-Zauniene, Stasiu Baru, Algirdu Kynu, Birute Vizgirdiene, Arnoldu Voketaičiu, Salomėja Valiukiene-Nasvytyte, operos solistais ir poetais Juoze Krištolaityte-Daugėliene ir Stasiu Santvaru, kanklininke Ona Mikulskiene, poetais Bernardu Brazdžioniu, Kaziu Bradūnu, dailininku Viktoru Vizgirda, kai buvo surengta solidi jo darbų paroda. Šiais metais tokio dėmesio sulaukė kompozitorius, dirigentas, vargonininkas ir muzikos veikėjas Juozas Stankūnas (1906–1996), jo vokalinius kūrinius atliko docentė Aušra Stasiūnaitė, studentės Rasa Dzimidaitė, Elzita Girčytė, Barbora Lazauskytė, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos dainavimo mokytojos Laimos Domikaitės mokiniai Fausta Balčaitytė, Ieva Dilinikaitytė, Indrė Sokolovaitė, Paulius Prasauskas ir Fleitų ansamblis, vadovaujamas Mariaus Pupkovo, koncertmeisterės Nijolė Baranauskaitė ir Vaiva Blažienė. Taigi tuo lyg ir patvirtinta, kiek daug geros muzikos, mums nežinomos, tėvynainiai yra sukūrę užsienio šalyse, visur ir visada demonstravę savąsias talento galias ir iki 1990 metų primindavę pasauliui apie okupuotą Lietuvą.

Prieš du dešimtmečius LMRF užčiuopė prasmingo ir jaudinančio muzikinio dialogo galimybę, kai į „Sugrįžimus“ atvyksta ne tik lietuviai, bet ir jų kolegos užsieniečiai, studijuojantys ar dirbantys įvairiose šalyse. Šiemet turbūt labiausiai „pasisekė“ kompozitoriui Juozui Pakalniui – koncertuose nuskambėjo net du solidūs kūriniai. Jo Kapričą Nr. 1 fleitai ir fortepijonui (18-mečio kompozitoriaus kūrinys, parašytas 1931 metais) atliko Anna Denise Rheinländer ir Alvyda Zdanevičiūtė (abi iš Hanoverio, Vokietijos). Abi grojo įspūdingai, lengvai įveikdamos sudėtingą, virtuozišką muzikinį tekstą. Atlikėjų pastangomis Kapričas skinasi kelią į pasaulį, nes jos planuoja šį kūrinį groti ir ateityje. Ne mažesnio džiaugsmo suteikė ir J. Pakalnio 1945 metais sukurto Trio C-dur smuikui, violončelei ir fortepijonui atlikimas. Ievos Marijos Eidukonytės iniciatyva Liubeke (Vokietija) gyvuojančio fortepijoninio trio „Nero“ (smuikininkė Ieva Marija Eidukonytė, violončelininkas Björnas Schwarze, pianistė Nathalie Glinka) repertuare atsiradęs kūrinys iš atlikėjų taip pat reikalauja ypatingo meistriškumo, ansambliškumo, lietuviškos nuotaikos pajutimo. Tenka džiaugtis dar ir tuo, kad po 70 metų pirmą kartą nuskambėjo antrasis šio kūrinio finalas, kurio partitūros ir partijų redakciją kruopščiai parengė Kazys Daugėla.

Malonu, kad į gimtinę visi festivalio dalyviai atvyko su įdomiomis, gerai paruoštomis programomis. Koncertuose skambėjo ne tik premjeros, bet ir žinomi Lietuvos autorių kūriniai. Čia pirmiausia minėtinas M. K. Čiurlionis, kurio visą pluoštą kūrinių atliko italas Marco Alesi. Jis surengė solinį koncertą Čiurlionio namuose, o Filharmonijoje ir Kaune akompanavo žaviai solistei Daivai Gedvilaitei, grįžusiai iš Vokietijos. Čiurlionį Vilniaus arkikatedroje bazilikoje ir gimtojoje Varėnoje vargonais griežė niujorkietis Virginijus Barkauskas, ir Amerikoje į savo koncertus įtraukiantis lietuvių kompozitorių opusų. Šįkart Lietuvoje vėl skambėjo Vaidos Striaupaitės-Beinarienės „Sugrįžimas“, kurį vargonininkas atliko su obojininku Robertu Beinariu. Dėmesį Čiurlioniui parodė ir jaunas rusų pianistas Dmitrijus Kalašnikovas, puikią fortepijono techniką demonstravo pianistė Nadežda Okruško, skambindama Vytauto Barkausko „Legendą apie Čiurlionį“. Tarp festivalio puošmenų buvo Vytauto Barkausko „Modus vivendi“ smuikui, violončelei ir fortepijonui, kurį atliko fortepijoninis trio „GIL“ iš Olandijos. Jo dalyviai – lietuvė pianistė Ieva Dūdaitė, meksikietis smuikininkas Alfredo Reyesas Logounova ir kubietis violončelininkas Rolando Fernandezas Lara.

Savitą spalvą Balio Dvariono pjesei „Prie ežerėlio“ suteikė fleitininkas Remigijus Kažukauskas, kūrinį aranžavęs fleitai ir styginių kvartetui. Pjesę atliko Utrechto (Olandija) kvintetas (R. Kažukauskas, smuikininkė Mary Ann Eesseear iš Estijos, altininkė Hannah Donohoe iš Australijos, altininkė Lorena Garcia Fernandez iš Ispanijos ir violončelininkas Jannis Nina iš Graikijos). Ansamblio dalyviai koncertavo R. Kažukausko gimtinėje Šeduvoje, Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje.

Iš praeities kompozitorių, papildžiusių „Sugrįžimų“ programas, dar buvo Mikas Petrauskas, Juozas Gruodis, Aleksandras Kačanauskas, Gediminas Purlys, nepamiršti ir dabarties kūrėjai Algimantas Bražinskas, Lionginas Abarius, Jaroslavas Cechanovičius, Kristina Vasiliauskaitė, Vidmantas Bartulis, Dalia Kairaitytė, Algimantas Martinaitis, Giedrius Kuprevičius. Jų kūrinius įspūdingai interpretavo Virgilijus Noreika, Liudas Mikalauskas, Karolina Juodelytė ir Vilniaus jėzuitų gimnazijos jaunimo choras „Krantas“ (vadovas Leonidas Abaris), Virginijus Barkauskas ir Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos jaunių choras „Varėnė“ (vadovė Ilona Zalanskienė), Austėja Lukaitė, Marija ir Ieva Dūdaitės, Antonas Vagero. Tai buvo spalvingi koncertų puslapiai, leidę pajusti užsienyje studijuojančių ir pas mus besidarbuojančių atlikėjų meninę santarvę.

Septynioliktieji „Sugrįžimai“ padovanojo ir užsienio kompozitorių (Kjello Marcusseno, Bernardo Wayne Sanderso, Wimo Zwango), ir lietuvių autorių kūrinių premjerų. Tarp ryškesnių opusų – Čilėje gyvenančio fagotininko Žilvino Smalio Concertino fagotui ir styginiams (2015), kurį ryškiai pristatė Povilas Bingelis, sugrįžęs iš Šveicarijos, ir kamerinis orkestras „Modus“, diriguojamas Roberto Bliškevičiaus. Festivalio klausytojams maloni staigmena buvo Kęstučio Grybausko fantazijos „Tičino, Tičino...“, dedikuota profesoriui Hansui Schickeriui, ir „Kelionė į Apencelį“, dedikuota Vilmos Rindzevičiūtės-Zbinden ir Danielo Zbindeno duetui. Abi jas fortepijonu šešiomis rankomis išraiškingai atliko autorius ir Zbindenų duetas. Reikia pasidžiaugti, kad „Sugrįžimų“ festivalyje debiutavo kompozitorė Rita Mačiliūnaitė – fleitininkas Paulius Gefenas ir arfininkė Agnė Keblytė iš Prancūzijos, altininkas Vytautas Martišius iš Austrijos klausytojų dėmesiui pateikė jos Trio fleitai, altui ir arfai.

Ir tai dar ne visos lietuvių kompozitorių pavardės, priminusios mums apie jų kūrybines sėkmes. Čia verta paminėti Rasą Bartkevičiūtę, Viktorą Miniotą, Justiną Ritauską, Vaclovą Augustiną, Andrių Kulikauską, kurie vienaip ar kitaip artimi jų kūrinių atlikėjams, dalyvavusiems „Sugrįžimuose“.

2015-ųjų metų „Sugrįžimai“ baigėsi. Norisi tikėti, kad lietuviška gaida ir ateityje ryškiai skambės po pasaulį gausiai pasklidusių lietuvių atlikėjų programose.