Ar ką tik gimusi ,,Vaivos juosta“ gyvuos toliau?

2015 Nr. 1–2 (444–445), Dovilė Vaitkutė

Praėjusių metų gruodžio 4 d. Baltijos baleto teatras ir kompozitoriaus V. Jakubėno draugija šokio mėgėjus pakvietė į baleto ,,Vaivos juosta“ premjerą Lietuvos rusų dramos teatre. Nusprendžiau pasidalinti savo, žiūrovės, mintimis bei perteikti kelių žinomų visuomenės veikėjų nuomonę apie kūrinį.

Balete išausta Vaivos juosta sujungė du meno pasaulius – šiuolaikinį šokį, kurio pastatymą įgyvendino režisierė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė, ir prieš Antrąjį pasaulinį karą sukurtą kompozitoriaus Vlado Jakubėno muziką. Baletas ,,Vaivos juosta“ netradicinis, nes šiuolaikinis šokis atliekamas pagal klasikinę muziką. Šviesos ir vaizdo projekcijos padėjo išlaisvinti fantaziją. Kūnu bėgiojo šiurpuliukai, kai scenoje pasirodė elektriniai žaibai, kuriuos svaidė Perkūnas. Dėl videoprojekcijų Perkūno personažas atrodė dar grėsmingesnis ir rūstesnis. Gintaro rūmai jūros dugne, kur Perkūnas įkalino Vaivą, buvo ne pasakiški ir gražūs, bet niūrūs, persmelkti Vaivos išgyvenamos vienatvės ir ilgesio.
Mane sužavėjo šokėja Grytė Dirmaitė, atlikusi dievaitės Vaivos vaidmenį. Mergina pavergė savo nuoširdumu scenoje. Jos Vaiva nerodo neigiamų emocijų, yra nuolanki, paklusni. Grytės kuriamas personažas išgyvena meilės ekstazę, išsiskyrimo skausmą, kančią būnant su nemylimu Perkūnu. Šaltas žvilgsnis perteikia abejingumą ir susitaikymą su  savo liūdnu likimu.
Šokėjas Naglis Bierancas atliko kiršintojo Velnio vaidmenį. Kanopų kaukšėjimas kaustė dėmesį –  Naglis šoko avėdamas aukštakulnius, o tai nemenkas iššūkis, su kuriuo vaikinas puikiai susidorojo. Naglis Bierancas vaidybiniais sugebėjimais nustebino UAB ,,Puantas“ vadovą Kęstutį Vaitiekų. Jis džiaugėsi, kad režisierė Marija Simona Šimulynaitė pakvietė šį šokėją tokiam charakteringam vaidmeniui. ,,V. Jakubėno sukurtos muzikos klausiausi pirmą kartą. Šokti baletą pagal tokią sudėtingą muziką yra aukštasis pilotažas. Išlaikyti žiūrovo dėmesį nuo spektaklio pradžios iki galo nelengva, bet tai pavyko padaryti“, – įspūdžiais dalijosi Kęstutis Vaitiekus.
Choreografo Jurijaus Smorigino nuomone, vertinga vien tai, kad spektaklis išvydo dienos šviesą. ,,Lietuvos baletas žlugdomas dirbtinai, baleto kultūra miršta, todėl sveikintina, kad talentinga režisierė Marija Simona ėmėsi statyti šį spektaklį. Niekas nežino, kaip sunku būti režisieriumi, kiek nervų prarandama, kiek žilų plaukų atsiranda. Tai vergo profesija. Baleto spektaklyje artistai pakabinami ant siūliukų ir valdomi režisierės, taigi viskas, kas vyksta scenoje, priklauso nuo jos. Simona labai gerai kuria duetus, įdomiai sugalvota scenografija. Matyti, kad daug darbo įdėta. Kompozitoriaus Vlado Jakubėno muzika labai sudėtinga, reikia mokėti prieiti prie jos per istorijos prizmę. Linkiu Marijai Simonai toliau statyti baleto spektaklius“, – sakė Jurijus Smoriginas.
Televizijos režisierė Laima Lingytė negailėjo gerų žodžių: ,,Man ypač patiko spektaklio scenografija. Buvo malonu filmuoti, nes nereikėjo ieškoti herojų tamsioje scenoje. Teatras turi būti šviesus, o ne juoda skylė, kurios šešėlyje kas nors šoka. Artistų šokyje pajutau legendos dvasią, vyravo pasakiška nuotaika.“
Baleto šokėjas Petras Skirmantas išskyrė Andrių Butkį, Žilviną Beniuševičių ir Naglį Bierancą, kurie įprasmino savo šokį  išreikšdami Marijos Simonos Šimulynaitės mintis. P. Skirmantas džiaugėsi, kad choreografė ryžosi statyti baletą pagal lietuvišką muziką ir kad  pagaliau įvyko premjera.
Apie baletą ,,Vaivos juosta“ pavyko pasikalbėti su V. Jakubėno draugijos prezidente Irena Skomskiene. Ponia Irena džiaugėsi jaunaisiais baleto šokėjais, kurie darė stebuklus scenoje. ,,Buvo matyti, kad artistai įsigilinę į savo vaidmenis, juos nuoširdžiai atliko. Man patiko Vaivos (Grytė Dirmaitė) ir Straublio (Andrius Butkys) duetas, efektingai pirmame veiksme pasirodė piktosios jėgos. Perkūnas (Žilvinas Beniuševičius) ir Velnias (Naglis Bierancas) – labai charakteringi personažai. Dvidešimt metų ėjome sunkiu keliu, kad žiūrovams būtų parodytas baletas pagal V. Jakubėno kurtą muziką. Negavome finansavimo iš valstybės, bet labai džiaugiamės, kad kompozitoriaus sesers dukra Erika Brook ir ponia Dalia Bobelienė bei kiti JAV lietuviai mus parėmė“, – sakė Irena Skomskienė.
,,Vaivos juostos“ pastatymas – didelis ir svarbus lietuvių baleto istorijos įvykis, nes šis baletas – nacionalinė vertybė. Spektakliu siekiama puoselėti lietuvišką kultūrą, pilietiškumą, tautiškumą. Prieš metus išgirdusi ,,Vaivos juostos“ muziką režisierė suprato, kad ji artima šiuolaikiniam šokiui. Galbūt dėl to šis kompozitoriaus Valdo Jakubėno kūrinys taip ilgai klajojo po pasaulį neišgirstas ir neįvertintas choreografų.
,,Vaivos juostos“ spektaklių daugiau nenumatyta. Vis dėlto tikiuosi, kad šis taip sunkiai iki scenos keliavęs spektaklis nenugrims užmarštin. Tai lyg sugrįžimas į istoriją siekiant sustiprinti lietuvybės dvasią žmonių sąmonėje. Linkiu baleto kūrėjams didžiuotis savo darbu ir garsinti ,,Vaivos juostą“ ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

 

 

Prenumeruokite „Muzikos barus“!