Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija atnešė „Naujus vėjus“

2014 m. lapkričio 20–23 d. Lietuvoje vyko tarptautinė konferencija „Nauji vėjai“ (angl. „Winds Bring Changes“), kuri subūrė gausią Lietuvos ir pasaulio pučiamųjų instrumentų orkestrų bendruomenę. Konferenciją surengė Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija (LVPIOA) kartu su Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija (EBBA) ir partneriais – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos liaudies kultūros centru, Palangos miesto savivaldybe. Šio renginio pagrindiniai tikslai buvo aptarti šiandieninius muzikos ugdymo metodus ir jaunimo muzikinio ugdymo programas bei muzikavimą orkestruose, įvertinti Lietuvos situaciją pasaulio kontekste.
Prieš konferencijos atidarymą buvo pasirašyta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos bendradarbiavimo sutartis.
LMTA Muzikos inovacijų studijų centre lapkričio 20 d. vyko tarptautinės konferencijos pristatymas ir apskritojo stalo diskusija apie muzikos mokymo ir mokymosi programas. Konferencijos rengėjus ir dalyvius pasveikino LMTA rektorius prof. Zbignevas Ibelhauptas ir kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Diskusijoje dalyvavo Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos nariai, Belgijos, Škotijos, Švedijos, Norvegijos, Nyderlandų, JAV šalių ekspertai. Svečiai buvo supažindinti su mūsų šalies muzikos mokymo sistema, kariuomenės orkestro kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas skaitė pranešimą apie Lietuvos karinius orkestrus, jų istoriją ir dabartį. Savo šalių muzikos mokymo metodus pristatė Erwinas Scheltjenas (Belgija), George´as Burtas (Škotija), Janas van den Eijndenas (Nyderlandai).
Vėliau naujoje Jurgio Karnavičiaus auditorijoje LMTA studentai, studijuojantys kompoziciją ir dirigavimą, susitiko su kompozitoriumi ir dirigentu Tomu Breviku iš Norvegijos ir dirigentu Jacobu Dijkstra iš Nyderlandų. Žymus norvegų kompozitorius supažindino klausytojus ne tik su savo orkestrinėmis partitūromis, bet ir apžvelgė populiariausių Norvegijos kompozitorių kūrybą. Šios šalies kompozitoriai kūrybingai naudoja norvegų liaudies muziką siekdami išreikšti nacionalinę tapatybę. „Kiekvienos tautos liaudies muzikoje yra specifinių bruožų. Tai ne tik melodijos ar harmonijos skirtumai, svarbu ir kaip ta melodija atliekama. Turime kurti savo stilių, remdamiesi liaudies muzikos ypatybėmis“, – sakė T. Brevikas.
Užsienio svečius maloniai nustebino modernios LMTA Muzikos inovacijų studijų centro auditorijos, jie sakė, kad tokių sąlygų galėtų pavydėti ne viena Olandijos ar Norvegijos aukštoji muzikos mokykla.
Įgyvendinus 3,5 mln. litų vertės projektą „Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų studijų ir mokslo tyrimams bei meninei praktikai skirtos technologinės ir informacinės infrastruktūros kūrimas ir atnaujinimas“, įkurta specializuota studijų ir garso tyrimų įranga, mobilios akustikos erdvė muzikos įrašams, unikali erdvinio garso sfera mokslo, meno, studijų projektams ir kt. Įsigijusi analogų pasaulyje neturinčią įrangą Lietuvos muzikos ir teatro akademija gali vykdyti unikalius projektus.
Lapkričio 21–23 dienomis tarptautinė konferencija „Nauji vėjai“ persikėlė į Palangą. Pakeliui svečiai apsilankė svetingame Babtų kultūros centre (vad. Eglė Patinskaitė). Čia vyko centro meno kolektyvų koncertas-vakaronė, kuriame pasirodė pučiamųjų orkestras „Algupys“ (vad. Jonas Girnius), folkloro ansamblis „Vėrupė“ (vad. Jurga Totilienė) ir moterų vokalinis ansamblis „Vejuona“ (vad. Danguolė Mikelskienė). Svečiams labai gražų įspūdį paliko šio kultūros centro meno kolektyvų nuoširdumas, pastangos puoselėti savo krašto tradicijas.

Lapkričio 21 d. rytą Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos prezidentas Vilmantas Vapsva pasirašė penkerių metų bendradarbiavimo sutartį. Ji padės stiprinti kurorte pučiamųjų muzikos tradicijas, įgyvendinti planus Palangoje 2019 m. surengti Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatą.
Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų asociacijos atstovai ir ekspertai iš Belgijos, Škotijos, Švedijos, Norvegijos, Nyderlandų bei JAV apžiūrėjo sparčiai kylančią Vasaros koncertų salę, kurioje ir vyks Europos orkestrų čempionatas. „Jūs lygiuojatės į geriausias Europos koncertų sales“, – Palangos kultūros skyriaus vedėjui, Palangos orkestro vadovui Vygantui Rekašiui ir jo kolegoms sakė svečiai. „Kai lankiausi Palangoje prieš pusę metų, čia žiojėjo gili duobė. Dabar galima tik stebėtis, su kokiu užsidegimu statoma salė. Ir jau matau, jog Palanga tikrai padarys viską, kad čia galėtų vykti čempionatas“, – sakė Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos vardu kalbėjęs IMC/BIF direktorius Jacobas Dijkstra.

Sutarties pasirašymo ceremonija vyko beveik prieš metus duris visuomenei atvėrusioje restauruotoje kurhauzo salėje, kurios puiki akustika neliko nepastebėta garbiųjų svečių.

Dėl galimybės rengti Europos varinių pučiamųjų orkestrų festivalį kasmet rungiasi daug miestų, ir tai nestebina – šio renginio metu į miestą atvyksta apie 20 orkestrų, jų palaikymo komandų – iš viso apie 2 tūkst. žmonių, taip pat ir žurnalistų, kurie žinią apie renginį, o kartu ir apie miestą paskleidžia savo šalyse.
Kurorto kultūros atstovų dialogas dėl galimybės Palangoje surengti minėtą festivalį su Europos varinių pučiamųjų orkestrų asociacijos atstovais vyksta jau senokai. Palangos kultūros darbuotojai ir meras Š. Vaitkus miesto galimybes asociacijos nariams pristatė Osle.
EBBA vadovai jau buvo atvykę į Palangą ir apžiūrėjo naujosios koncertų salės statybas. Jie ypač domėjosi akustikos kokybe, taip pat miesto infrastruktūra. Nors naująjį objektą statybininkai žada baigti jau 2015 m., V. Rekašius tokį kolegų pedantiškumą supranta. Asociacija kartą jau buvo susidūrusi su nemalonumais, kai viena šalis taip ir nespėjo pastatyti žadėtos koncertų salės, tad reikėjo skubiai rasti vietą, kur galėtų patogiai įsikurti keletas šimtų muzikantų.
Mūsų svečiams patiko ir muzikantų apgyvendinimo sąlygos, ir atvykimo į Palangą galimybės.
Pasak savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotojo R. Trautmano, Palanga garsėja labai senomis pučiamųjų orkestrų muzikavimo tradicijomis, turi orkestrų koncertų, festivalių ir edukacinių renginių organizavimo patirties, tad neabejotinai gali būti šio prestižinio renginio šeimininkė. Lietuva būtų pirmoji Rytų Europos šalis, rengianti šį festivalį.
„Palanga SPA“ konferencijų salėje buvo tęsiama Vilniuje prasidėjusi tarptautinė konferencija „Nauji vėjai“. Didelį susidomėjimą konferencija liudijo gausi auditorija – čia buvo pučiamųjų instrumentų muzikos mėgėjų, atvykusių iš visos Lietuvos, Lenkijos, net iš kaimyninės Kaliningrado srities.
Pirmosios konferencijos dienos Palangoje pagrindinis akcentas buvo Vakarų Europos šalių ekspertų pranešimai apie muzikos metodus ir jaunimo muzikinio ugdymo programas.

Pranešimą „Meninio ugdymo mokyklos (PTAE) ir mėgėjų meno veikla (VLAMO) Flandrijoje“ skaitė Lyro (Lier) municipalinės muzikos mokyklos direktorius, klarneto mokytojas ir orkestro dirigentas Erwinas Scheltjensas (Belgija).
Flandrijos vyriausybės švietimo departamentas vykdo plačią vaikų ir suaugusiųjų švietimo programą. Profesionalūs dėstytojai, didelė ir įvairi muzikos, dramos ir šokių kursų pasiūla, simbolinis metinis mokestis už mokslą (62 eurai vaikams, 202 eurai suaugusiems) ir glaudus bendradarbiavimas su mėgėjų kolektyvais yra pagrindiniai sėkmės veiksniai. Meninio ugdymo mokyklų ir mėgėjiškų meno kolektyvų bendradarbiavimas grindžiamas abipusiu pasitikėjimu ir kokybės kriterijais.
Visoje Flandrijoje veikia apie 100 muzikos, dramos ir šokių akademijų (taip vadinamos vaikų muzikos mokyklos).
Lyro akademija labai glaudžiai bandradarbiauja su Flandrijos mėgėjų muzikos organizacija (VLAMO). Baigę šią mokyklą daugelis aktyviai dalyvauja mėgėjų meno kolektyvų veikloje. Didžiulė renovuota labai geros akustikos Lyro akademijos koncertų salė suteikiama repetuoti ir koncertuoti visiems šalies mėgėjų orkestrams.

George´o Burto iš Škotijos pranešimo pavadinimas – „Keičiant organizaciją: jaunimo varinių pučiamųjų orkestrų vystymo metodologija“. Įdomu, kad G. Burtas yra Jungtinės Karalystės vyriausybės tarptautinis konsultantas valdymo klausimais, daug kartų lankėsi Lietuvoje ir konsultavo valdžios institucijas Lietuvai stojant į Europos Sąjungą. Laivalaikiu groja trombonu pučiamųjų instrumentų orkestre, dar visai neseniai buvo Škotijos varinių pučiamųjų instrumentų asociacijos (SBBA) prezidentas.
Pranešėjas apžvelgė Škotijos varinių pučiamųjų orkestrų asociacijos situaciją prieš 17 metų, kai orkestrų veikla buvo sustingusi, be aiškios vizijos, strategijos ir politikos. Švietimo sistema neskatino jaunimo dalyvauti orkestrų veikloje, todėl orkestrų ir jaunų muzikantų skaičius ėmė mažėti. Asociacijos struktūros ir strategijos pokyčiai prasidėjo 1998 metais, o 2005-aisiais įvyko tikra revoliucija. Per tą laiką atsirado 60 naujų jaunimo pučiamųjų orkestrų, jie įgijo visuomenės palaikymą, vis dažniau kviečiami dalyvauti prestižiniuose renginiuose. Ryški Kultūros ministerijos bei Nacionalinės menų agentūros parama, nuo 2007 metų asociacijai pavyko sukaupti 750 000 svarų sterlingų biudžetą.
Paklaustas, ar į Lietuvą atvykęs po 10 metų pertraukos pastebėjo didelių pasikeitimų, G. Burtas atsakė, kad tikėjosi didesnių permainų, nepasinaudota visomis Europos Sąjungos teikiamos paramos galimybėmis.

Dirigentas, valtornininkas, „Fontys“ muzikos akademijos Tilburge dėstytojas Janas van den Eijndenas skaitė pranešimą „Nauja Olandijos nacionalinė programa. Pučiamieji ir mušamieji instrumentai“. Pranešėjas papasakojo, kad Olandijoje yra tik apie 120 meno mokyklų, kuriomis pavesta rūpintis savivaldybėms, tačiau tam neskiriama pakankamai lėšų. Daug moksleivių, gyvenančių netoli Belgijos sienos, vyksta į kaimyninę Flandriją mokytis muzikos už nedidelį mokestį.
Pastaruoju metu Olandijos ekspertų centro Kultūros, švietimo ir mėgėjų menų skyrius (www.lkca.nl) ėmėsi iniacityvos gerinti susidariusią situaciją. Nuo 2015 m. bus pradėta įgyvendinti nauja nacionalinė programa, visos muzikos mokyklos gaus du naujus vadovėlius, skirtus pučiamiesiems ir mušamiesiems instrumentams. Nyderlandų švietimo, kultūros ir mokslo ministras iš parlamento gavo sutikimą 2015 m. skirti 25 milijonus eurų papildomų lėšų muzikos ugdymui vidurinio lavinimo mokyklose.

„Švedijos atvejis: nuo mažo orkestro į aukštumas!“ – toks buvo dirigentės, pedagogės, renginių organizatorės Berit Palmquist pranešimo pavadinimas.
Daugiau kaip 25 metus būdama Švedijos pučiamųjų orkestrų federacijos muzikos direktorė B. Palmquist daug prisidėjo prie pučiamųjų orkestrų veiklos vystymosi Švedijoje ir už jos ribų.
Švedijos pučiamųjų orkestrų federacijai pastaruoju metu reikia įdėti nemažai triūso ir pastangų įtraukiant vaikus į orkestrų veiklą. Švedijoje, turinčioje apie 10 milijonų gyventojų, yra apie 400 pučiamųjų orkestrų. Daugelis prikauso parapijoms, pagrindinė jų funkcija – tenkinti vietos bendruomenės poreikius. (Lietuvoje šiuo metu yra apie 200 aktyviai veikiančių pučiamųjų orkestrų.)
Švedijos švietimo sistema neskatina jaunimo dalyvauti bendruomenės orkestrų veikloje, todėl orkestrų ir jaunų muzikantų skaičius ėmė mažėti.
Bendruomenių ansambliai ar orkestrai siūlo mokiniams papildomas pamokas, pradedantiesiems muzikantams parenkamas patrauklus ir nesudėtingas repertuaras. Tačiau rasti vaikų, norinčių groti pučiamaisiais instrumentais, darosi vis sunkiau, jie mieliau renkasi gitarą, fortepijoną ar dainavimą.
Švedijos varinių pučiamųjų orkestrų federacija prieš 12 metų pradėjo organizuoti nedidelių varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų (minibrass) festivalius. Jie yra įtraukiami į kasmet vykstančius nacionalinius pučiamųjų orkestrų čempionatus, bet turi atskirus konkursus. Pirmame festivalyje dalyvavo tik trys jaunimo orkestrai, šiemet jau 10.
Tokie orkestrėliai suburia pradedančiuosius 9–11 metų muzikantus, į juos kviečiami groti ir suaugusieji – šeimos nariai, giminės, draugai. Kiekvienam pageidaujančiam jaunajam orkestro muzikantui suteikiama galimybė padiriguoti.
Federacija tai pat rūpinasi repertuaru, organizuoja meistriškumo kursus, koncertus, festivalius ir čempionatus. Jai priklauso du nacionaliniai jaunimo varinių pučiamųjų instrumentų orkestrai (13–16 ir 16–23 metų amžiaus). Tris savaitgalius per metus jiems organizuojami koncertai, festivaliai, meistriškumo kursai, konferencijos. Vienas iš šių Berit Palmquist vadovaujamų jaunimo orkestrų planuoja 2015 m. pavasarį atvykti į XV Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatą Panevėžyje.

Viena ryškiausių Norvegijos orkestrų veiklos figūrų – kompozitorius, aranžuotojas, leidėjas, muzikantas, dirigentas, daugelio konkursų žiuri narys Tomas Brevikas savo pranešimą „Gimęs groti“ skyrė pučiamųjų orkestrų veiklos šalyje apžvalgai.
Jau nuo 1918 metų Norvegijos pučiamųjų orkestrų federacija padeda šalies orkestrams užsitikrinti palankią valstybės ir visuomenės paramą.
Beveik kiekvienas darbo kolektyvas, mokykla ar miesto gyvenamasis rajonas turi savo orkestrą. Orkestrai ištisus metus repetuoja tam, kad parodytų savo gebėjimus žygiuodami gegužės 17-ąją, kai minima šalies konstitucijos pasirašymo diena.
Norvegijos pučiamųjų orkestrų federacijai šiuo metu priklauso per 60 000 narių, per 1000 mokyklų orkestrų, daugiau nei 600 suaugusiųjų orkestrų. 55 procentus sudaro nariai iki 26 metų amžiaus, net 60 procentų – moterys. Federacija kasmet organizuoja atskirus nacionalinius pučiamųjų orkestrų čempionatus suaugusiesiems ir jaunimui. 2014 m. suaugusiųjų čempionate dalyvavo 180 orkestrų, per 7000 muzikantų, mokyklinių orkestrų čempionate grojo per 3500 muzikantų.
Kasmet orkestrų mokymams skiriama 270 milijonų eurų, 100 milijonų – naujiems instrumentams įsigyti. Kiekvienais metais rengiama apie 50 įvairių vasaros muzikos kursų muzikantams ir dirigentams. Pučiamųjų orkestrus Norvegijoje stipriai remia privačios bendrovės.
Jau dveji metai vykdoma nauja programa „Gimęs groti“, kuri naujai įkurtiems orkestrams teikia visokeriopą pagalbą. Dirba 80 patarėjų, kiekvieno naujo orkestro darbą dvejus metus kuruoja du pataraėjai: kartą per mėnesį susitinka su orkestro taryba, 4 kartus per metus teikia 3 val. kursus. Dirigentai patarėjai dvejus metus individualiai moko kiekvieną dirigentą. Svarbu, kad visa tai orkestrams nieko nekainuoja. Dėl šios programos per pastaruosius trejus metus susikūrė 45 mokykliniai ir 20 suaugusiųjų orkestrų.
Norvegijoje kiekvienas vaikas turi teisę į meninį ugdymą, šalyje yra apie 420 meno mokyklų.

Vincentas de Leuras, atsakingas už kompanijos „Yamaha“ akademinius santykius Nyderlanduose, taip pat už vaikų muzikinį ugdymą mokyklose, skaitė pranešimą „Muzikinis ugdymas mokykloje. Mokomės kartu, grojame kartu“.
„Yamahos“ muzikos mokyklų gimtinė yra Japonija , kur jos 1954 m. atsirado kaip ankstyvojo muzikinio lavinimo sudedamoji dalis. Pirmoji „Yamahos“ pučiamųjų orkestro klasė Europoje buvo įkurta Vokietijoje prieš 22 metus. Tai specialiai vaikams pritaikyta programa per trumpą laiką išmokti groti pučiamuoju instrumentu bendrojo lavinimo mokykloje. Šiuo metu tokių klasių visoje Europoje yra daugiau kaip 3000.
Programos esmė ta, kad vaikai pradeda groti orkestre nuo pat pirmųjų mokymosi dienų. Jie gali išmėginti visus pučiamuosius instrumentus, tada pasirenka labiausiai patinkantį. Pagrindinis pučiamųjų orkestro klasės principas yra „grojame kartu, mokomės kartu ir vienas iš kito“.
Po pertraukos vyko intensyvios meistriškumo pamokos su Vincentu de Leuru. Gausiai susirinkusiems konferencijos dalyviams pristatyta nauja metodinė literatūra, demonstruota, kaip efektyviai ir greitai galima išmokyti vaikus groti pučiamaisiais instrumentais.

Pirmą konferencijos dieną Palangoje užbaigė Lietuvos ekspertai. Šios konferencijos iniciatorius Remigijus Vilys pristatė pranešimą „Pučiamųjų orkestrai regionuose, motyvacija groti“.
1998 m. įkūrus pirmąjį pučiamųjų orkestrą Aukštaitijos regione, ši veikla ėmė sparčiai plėstis, dabar vien Panevėžio rajone yra 12 mėgėjiškų orkestrų.
Dėl pučiamųjų orkestrų veiklos Lietuvos regionuose atsirado nemažai renginių – „Dūdų vasara“, „Vario audra“, vaikų ir jaunimo meninės raiškos stovykla „Brass vasara“. Ryškiausias projektas – Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatas, kasmet rengiamas Panevėžyje bei visuose Lietuvos regionuose.

Daugumą antrosios dienos pranešimų skaitė lektoriai iš kaimyninių šalių. Pranešime „Apie Estijos pučiamųjų orkestrų veiklą“ jo autorius Estijos pučiamųjų muzikos bendrijos generalinis vadybininkas, dirigentas, lektorius Valdo Rüütelmaa papasakojo, kad Estijoje yra apie 100 aktyvių pučiamųjų orkestrų, šis skaičius nekinta jau 10 metų.
Neseniai suburtas unikalus orkestras iš 50 dirigentų, kurie susirenka 4–5 kartus per metus, groja naują repertuarą, dalijasi naujais sumanymais ir idėjomis. Įdomu, kad Estijoje dirigentams už pasiekimus yra suteikiamos kategorijos (iš viso yra aštuonios), nuo jų priklauso atlyginimo dydis.

Latvijos J. Vītolo muzikos akademijos Pučiamųjų orkestrų dirigavimo katedros docentas Jānis Puriņis pranešime „Nauji vėjai Latvijoje“ kalbėjo apie muzikinio ugdymo sistemą nuo vaikų muzikos ir meno mokyklų iki muzikos akademijos. Dirigentas ir daugelio renginių Latvijoje organizatorius J. Puriņis papasakojo apie reikšmingą kasmet organizuojamą tarptautinį renginį – Baltijos valstybių pučiamųjų orkestrų dirigentų ir kamerinių ansamblių vadovų forumą Rygoje, Latvijos jaunimo pučiamųjų orkestro veiklą, muzikines stovyklas jauniesiems muzikantams „Plus“, nuo 1996 m. rengiamą mediniais ir variniais pučiamaisiais bei mušamaisiais instrumentais grojančių jaunųjų muzikantų konkursą.

Poznanės A. Mickevičiaus universiteto docentas dr. Miroslawas Kordowskis pasakojo apie pučiamujų orkestrų veiklą (pranešimas „Orkestro vystymosi problematika“). Pranešimą „Baltijos jaunimo pučiamujų orkestrų akademija“ pristatė net trys pranešėjai: Siguldos meno mokyklos direktorius Guntaras Zvejniekas, Siguldos jaunimo pučiamujų orkestrų dirigentas Elmāras Rudzītis ir Baltijos šalių vasaros akademijos meno vadovas, Estijos dirigentų pučiamujų orkestrų vyriausiasis dirigentas, Estijos pučiamųjų muzikos bendrijos tarybos narys, Pasaulio pučiamųjų orkestrų ir ansamblių asociacijos (WASBE) direktorių tarybos narys Bertas Langeleris.
Pirmasis jungtinio Baltijos šalių projekto renginių ciklo etapas šiemet rugpjūčio 6–10 dienomis vyko Latvijoje, Siguldos mieste. Antrasis vyks 2015 m. Estijoje, Viljandžio mieste, o 2016-aisiais – statomoje Palangos arenoje. Šiemet projekte dalyvavo pučiamųjų instrumentų orkestras „Silversound“ iš Siguldos (Latvija), Jungtinis Panevėžio rajono varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Aukštyn“ (vadovas ir dirigentas Remigijus Vilys) ir Viljandžio muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras iš Estijos. Mintis apie Baltijos šalių vasaros akademijos projektą kilo dar 2011 metais Latvijos ir Estijos atstovams, jie ir sugalvojo suburti bendrą Baltijos šalių orkestrą. Vasaros akademijoje Siguldoje jungtinis orkestras parengė muzikinę programą, pristatė ir savo šalių kompozitorių kūrinius.

Aktualus buvo Jacobo Dijkstros pranešimas „Repertuaras: kuras orkestrams“.
Nyderlandų varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos vadovas pabrėžė, kad dirigentai ir muzikantai dažnai neįvertina repertuaro svarbos, o tai trukdo tobulėti. Būtina išlaikyti tradicinės, šiuolaikinės ir lengvosios muzikos balansą, kad skirtingo skonio muzikantai noriai atliktų kūrinius. Olandijoje buvo įkurtas specialus centras (RIC) repertuarui kaupti ir plėsti (repertoireinformatiecentrum.nl). Centro ekspertai užsako naujus kūrinius, juos reitinguoja, parenka konkursams.

 
Pranešimą „Pučiamųjų orkestrų dalyvavimo dainų šventėse tradicija“ skaitė Lietuvos liaudies kultūros centro vyresnysis specialistas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto pučiamųjų orkestro meno vadovas ir dirigentas Rolandas Lukošius.

Verslininkas, Vilniaus miesto centre veikiančios informacinių technologijų ir paslaugų kompanijos „Xylo“ įkūrėjas Danielis Ray ir jos administratorė Ina Zubkutė pranešime „Technologijų naudojimas ansamblių valdymui“ pristatė naują kompanijos programinę įrangą. Nemokama programa sukurta socialinių tinklų pagrindu (panašiai kaip LinkedIn) ir padeda lengviau valdyti mokyklines ir privačias muzikos programas. Ji skirta mokytojams, studentams, tėvams.
Danielis Ray daugelį metų ėjo mušamųjų kapelmeisterio pareigas garsiausiame visų laikų JAV maršiniame orkestre „The Blue Devils“. Vėliau dirbo kituose garsiuose JAV orkestruose, keletą sezonų grojo fagotu Fresno filharmonijos orkestre, buvo Prezidentinio kvinteto narys. Vėliau susidomėjo informacinėmis technologijomis ir prieš 15 metų paliko muziką, tačiau dar vis tikisi grįžti prie jos, tik gal per kitokią veiklą. „Matau didelį skirtumą tarp žmonių, kurie vaikystėje buvo įsitraukę į muziką, ir tarp tų, kurie nebuvo. Pirmieji yra pasiekę daugiau“, – kalbėjo Danielis Ray.
Mūsų šalyje šiuo metu gyvenantis amerikietis ėmėsi aktyvios visuomeninės veiklos – nemokamai lavina vaikus muzikinėje srityje. Įkūrė viešąją įstaigą „Artspark“, kuri surengė JAV muzikantų vizitą ir dviejų dienų stovyklą vaikams „System Blue Clinics“.
Policijos pareigūnai, įkūrę šią organizaciją ir orkestrą „The Blue Devils“, nori įpratinti vaikus ir paauglius užsiimti prasminga veikla su bendraamžiais, o ne ieškoti nuotykių gatvėje. Jie taip pat sukūrė edukacinę muzikinę programą „System Blue Clinics“, kurią amerikiečių perkusijos kolektyvo atstovai pirmąkart pristatė Lietuvoje 2013 m. gegužę.
„Vaikų veikla daro poveikį ir tėvams. Kai jie mato, kad vaikas daro ką nors prasminga, įsitraukia į muziką, jam sekasi, jie ima rodyti daugiau dėmesio savo atžalai. Vaikai labai domisi projektu ir jų skaičius vis auga – jiems patinka, kad gali ne tik groti muzikos instrumentais, bet ir judėti. Jie susipažįsta su naujais žmonėmis, įgauna daugiau pasitikėjimo savimi, lavina kantrybę. Jie bendrauja su muzikantais iš užsienio, gauna daugiau anglų kalbos žinių, susipažįsta su kitomis kultūromis“, – sakė Danielis Ray.

Konferencijos dienomis vyko meistriškumo kursai pūtikams, būgnininkams, šokėjoms, choreografinių grupių vadovams su specialistais iš JAV. Projekto „Baltic drumline“ meistriškumo kursus pūtikams, būgnininkams, choreografinių grupių vadovams V. Jurgučio pagrindinėje mokykloje vedė maršinių orkestrų programų dizaineris Prestonas Howardas, choreografė Elana Siegal iš JAV, Maartenas Deschachtas iš Belgijos (mušamieji) ir Danielis Ray (mušamieji). Palangos universalioje sporto arenoje su lektoriais iš JAV buvo paruošta iš visos Lietuvos atvykusių dalyvių orkestro šou programa.

Projektas „Baltic Drumline“
Panevėžio rajono Liūdynės kultūros centras vykdo projektą, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas rajono vaikams ir jaunimui mokytis ir tobulėti naudojantis „System blue“ mokymo sistema, kuri jau seniai gyvuoja JAV. „System Blue“ yra Amerikoje geriausiai vertinama trijų pakopų mokymo sistema, kuri įgalina orkestrų muzikantus bet kuriuo etapu susijungti į didelius (60–100 atlikėjų) varinių pučiamųjų bei mušamųjų instrmentų orkestrus, taip pat ir šokėjų grupes. Pagal šią metodiką Čikagoje dirba „The Blue Devils“ maršinis orkestras, kuris net penkiolika kartų iš eilės yra tapęs pasaulio mušamųjų instrumentų grupių čempionato nugalėtoju. Į Panevėžio rajoną buvo atvykę lektoriai iš šio orkestro. 2014 m. Lietuvos dainų šventėje „Čia mano namai“ pasirodė maršinis orkestras „Baltic Drumline“, parengtas pagal „System Blue“ mokymo sistemą. Mokymai tęsiami, rengiamos naujos programos.

Turininga ir įvairiapusė tris dienas trukusios tarpautinės konferencijos darbotvarkė buvo papildyta išskirtiniais meniniais renginiais.
Pentadienio vakare muzikos klube „Vandenis“ konferencijos dalyviai ir svečiai turėjo galimybę dalyvauti muzikinio šou „Blast!“ peržiūroje ir susitikime su filmo kūrėjais iš JAV. Šį Brodvėjaus produktą sukūręs Jamesas Masonas laimėjo „Tony & Emmy“ apdovanojimą už geriausią choreografiją, jis daugiau nei 2000 kartų rodytas JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje.
Ryškiausias meninių renginių akcentas buvo ne tik JAV, bet ir visame pasaulyje garsaus trimito virtuozo Adamo Rapos pasirodymas. A. Rapa kartu su italų fortepijono meistru, kompozitoriumi Luca Dell´Anna šeštadienio vakare surengė unikalų koncertą pilnutėlėje kurhauzo salėje. Trimito žvaigždė prieš koncertą daugiau kaip dvi valandas vedė meistriškumo kursus muzikos klube „Vandenis“ gausiai iš visos Lietuvos susirinkusiems trimitininkams, kornetininkams.
Į Palangą pabendrauti su pučiamųjų instrumentų elitu iš visos Lietuvos buvo suvažiavę per 60 aukštųjų muzikos mokyklų, menų gimnazijų kolektyvų vadovų, dirigentų, muzikantų, choreografų, muzikos pedagogų ir studentų. Šios konferencijos organizatorių tikslas buvo kolektyvų vadovams suteikti naudingos informacijos, kaip sudominti jaunimą groti pučiamaisiais, skatinti pučiamųjų orkestrų kūrimąsi, aktyvesnį muzikavimą.
Konferencijos organizatoriai džiaugėsi, kad tikriausiai pirmą kartą Lietuvoje pavyko suorganizuoti tokio masto tarptautinę muzikų konferenciją. Gausios dalyvių gretos ir entuziazmas pateisino organizatorių lūkesčius, skatina su viltimo žvelgti į pučiamųjų orkestrų muzikos ateitį.