Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazija minėjo 70-metį

2015 Nr. 1–2 (444–445), Rasa Aukštuolytė

Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazija, minėdama savo 70 metų jubiliejų, lapkričio 21 d. surengė spalvingą ir skambią šventę mokiniams, pedagogams ir ją aplankiusiems svečiams.

Kaip ir pridera menų gimnazijai, šventė buvo kupina muzikos, nostalgiškų prisiminimų, skambaus juoko ir sveikinimų. Sunku suskaičiuoti, kiek garbių svečių ta proga aplankė mokyklą, pasidalino prisiminimais ir linkėjo pačios geriausios kloties jos vadovams, pedagogams ir mokiniams. Mokykloje lankėsi Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius, buvęs jos direktorius Albertas Valančius, mokyklos absolventas ir dabartinis LMTA Choro dirigavimo katedros vedėjas Dainius Puišys, Vytauto Mikalausko sūnus aktorius Gintaras Mikalauskas ir daugelis kitų. Mokyklos pedagogai buvo ne tik pasveikinti šventės proga, bet ir apdovanoti padėkos raštais už atsidavusį ir produktyvų pedagoginį darbą.
Mokiniai klausytojams dovanojo A. Dvořáko, G. Verdi, W. A. Mozarto, A. Piazzollos, J. Švedo, J. Juzeliūno ir kitų kompozitorių kūrinius, šventės vedėjai publikai priminė visą mokyklos istoriją, permainų kupiną jos kelią.
Nors mokyklos istorija dar nėra ilga, ji kupina įvairių įvykių: keitėsi adresas, pavadinimas, statusas, aplinka ir žmonės. Dar 1940 m. vargonininkas, dirigentas, kompozitorius ir pedagogas Mykolas Karka ėmė organizuoti muzikos kursus. Nors laikas nebuvo lengvas, trūko lėšų, patalpų, instrumentų, tačiau nestigo entuziazmo ir energijos, noro mokyti ir mokytis muzikos. Prasidėjus karui kursai buvo uždaryti, brangius instrumentus teko slėpti.
Karui pasibaigus Mykolo Karkos entuziazmas neišblėso – 1944 m. rugsėjo mėnesį įkuriama Muzikos mokykla, o jos pirmuoju direktoriumi ir tampa šis Panevėžio šviesuolis. Teko dirbti pasišviečiant žibalinėmis lempomis, nes miesto elektrinė buvo susprogdinta, trūko vadovėlių – vieną knygą mokiniai išsidalino lankais ir perrašinėjo. Taip pat nebuvo ir natų sąsiuvinių, penklinės buvo braižomos ant iš kažkur gauto rudo vyniojamojo popieriaus. Bet keliuose kambariuose Laisvės aikštėje, o paskui jau atskirame pastate Sodų gatvėje skambėjo muzika.
Muzikos mokyklai, vėliau tapusiai technikumu, vadovavo Mykolas Karka, vėliau – Antanas Belazaras, Justas Armalis, Vytautas Mikalauskas, vėl Antanas Belazaras, čia dirbo puikūs dėstytojai: kompozitoriai Vladas Švedas ir Benjaminas Alekna, muzikologė Milda Kazakevičienė, chorvedžiai Jonas Kavaliauskas, Aleksandras Liberis, Marija Sasnauskienė, Juozas Bagdonas ir daugelis kitų. Per 25 metus Panevėžio muzikos technikumą baigė beveik 400 specialistų, tarp jų būsimas Nacionalinės premijos laureatas kompozitorius Bronius Kutavičius, choro dirigentas Jonas Kavaliauskas, kompozitorius, muzikologas ir pedagogas Vladas Švedas, chorvedys ir pedagogas Petras Vaičekonis, pedagogas Valentas Leimontas, ilgametis Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinio pučiamųjų orkestro vadovas Algirdas Radzevičius, orkestro dirigentas, buvęs mokyklos direktorius Donatas Baltrūnas, orkestro dirigentas Vidmantas Kapučinskas ir daugelis kitų.
1969-aisiais muzikos technikumas sujungiamas su pedagogine mokykla ir įkuriama Panevėžio pedagoginė muzikos mokykla. Kadangi ankstesnės patalpos ėmė darytis per ankštos, 1971 m. rudenį baigiama statyti nauja mokykla, kurios vieta jau nesikeitė iki pat šių dienų. Beveik ketvirtį amžiaus šiai mokyklai vadovavo direktorius Albertas Valančius. 
1973 m. vėl keitėsi mokyklos pavadinimas – šį kartą jai suteiktas kompozitoriaus Jono Švedo vardas. Per gyvavimo 30-metį mokykla parengė apie pusantro tūkstančio įvairių sričių specialistų, tarp kurių – kompozitorė Diana Čemerytė, operos solistas Vytautas Kurnickas, kompozitorius Giedrius Svilainis, chorvedys Kastytis Barisas, džiazo pianistas Rimantas Bagdonas, dainininkė Vaida Genytė ir daugelis kitų.
1993 m. mokykla reorganizuota į Panevėžio konservatoriją, jai vadovauja Donatas Baltrūnas. Konservatorijos gyvavimo pradžia – pirmosios išvykos į tarptautinius konkursus ir festivalius, tradiciniais tapę koncertai Muzikiniame teatre ir Dailės galerijoje. Dėstytojai, moksleiviai ir buvę absolventai įgyvendino P. Mascagni operos „Kaimo garbė“ koncertinį pastatymą, ir tai įkvėpė dar vienam sumanymui – surengti tarptautinį festivalį. Pirmuosiuose Šv. Cecilijos religinės muzikos ir meno festivaliuose dalyvavo svečiai iš Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos, Latvijos, garsūs Lietuvos atlikėjai. Praėjusiais metais surengtas jau dešimtas festivalis.
Netrukus konservatorijoje buvo sumanyta gabius vaikus auginti nuo pat pirmosios klasės, taigi tais pačiais 1993 metais prie konservatorijos įsteigiama pagrindinė muzikos mokykla, išaugusi iš studijos. 2004 m. jai suteikiamas kompozitoriaus ir pedagogo Vytauto Mikalausko vardas. Nuo 2006 m. vaikai čia mokomi ne tik muzikos, bet ir dailės, taigi mokykla tapo Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokykla, 2014 m. vasario mėnesį jai suteiktas menų gimnazijos statusas.
Sveikiname sparčiai augančią ir stiprėjančią Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnaziją su 70 metų sukaktimi.

 

 

Prenumeruokite „Muzikos barus“!