Pirmasis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis-konkursas „Šimtmečio muzika“

Kultūriniai Kosta Rikos ir Lietuvos mainai užsimezgė dar 2008 metais, kai Kosta Rikos pianistė Daniela Navarro laimėjo Grand Prix Tarptautiniame pianistų konkurse Prancūzijoje, o Lietuvos ambasada ir Kultūros ministerija specialiuoju prizu įvertino išskirtinį atlikėjos talentą (žiuri narė buvo pianistė iš Lietuvos Ala Bendoraitienė). Nuo tada kultūriniai abiejų šalių santykiai vystėsi įvairiomis formomis.
2009 m. Prancūzijoje Tarptautiniame pianistų konkurse buvo pastebėtas kitos Kosta Rikos pianistės, Cynthios Soto, talentas, ji pakviesta koncertuoti Kauno filharmonijoje. 2011 m. šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“ vienuolikmetė pianistė atliko tris kūrinius su orkestru – Juliaus Andrejevo koncertą „Negrįžtančiam paukščiui“, Vidmanto Bartulio „Cynthios svajonė“ („Cynthiaʹs Dream“) ir Kosta Rikos kompozitoriaus Mario Alfaguellio Septintąjį koncertą fortepijonui. Šis pasirodymas sulaukė stebinančiai teigiamo įvertinimo – kompozitorius, kritikas Giedrius Kuprevičius žurnale „Nemunas“ rašė, kad Cynthios Soto atlikimas bei Juliaus Andrejevo ir Mario Alfaguellio kūriniai tapo festivalio „Iš arti“ kulminacija.
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja metodininkė, koncertmeisterė ekspertė Ala Bendoraitienė nuo 2009 m. Kosta Rikoje kasmet veda meistriškumo kursus pianistams, atlieka lietuvių kompozitorių kūrinius, skaito paskaitas Nacionaliniame universitete (Universidad Nacional de Costa Rica) ir Aukštųjų menų institute (Instituto Superior de Artes de Costa Rica).
Ala Bendoraitienė yra projekto „Draugystės tiltai. Lietuva–Kosta Rika“ iniciatorė ir kuratorė, šiuolaikinės muzikos festivalio ir pianistų konkurso „Šimtmečio muzika“ sumanytoja ir organizatorė. Šio renginio tikslai ir uždaviniai – užmegzti Kosta Rikos nacionalinio universiteto ir Lietuvos švietimo ir meno įstaigų ryšius, kad būtų įgyvendinta idėja skatinti atlikėjus domėtis ir propaguoti šiuolaikinę muziką, pateikti šiuolaikinį meną patraukliai ir išraiškingai, kad abipusis bendradarbiavimas lavintų publiką ir padėtų jai lengviau suprasti šiuolaikinės muzikos tendencijas, kūrybinius stilius.
Pirmasis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis ir pianistų konkursas „Šimtmečio muzika“ vyko 2014 m. lapkričio 19–23 dienomis Vilniuje. Renginį organizavo Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla (organizacinio komiteto pirmininkas Romualdas Kondrotas), Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Kultūros ministerija, partneriai – Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Kosta Rikos nacionalinis universitetas, Aukštųjų menų institutas ir Kosta Rikos kompozitorių sąjunga, rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba, UAB „Organum“, Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas.
Meistriškumo kursus kameriniams ansambliams vedė LMTA profesorius Julius Andrejevas, pianistams – profesorius Petras Geniušas. Vyko paskaitos „F. Chopino muzikos atspindžiai lietuvių kompozitorių Zitos Bružaitės, Vidmanto Bartulio ir Jono Tamulionio kūriniuose fortepijonui“ (pianistė, VDU lektorė Šviesė Čepliauskaitė), „Šiuolaikinė Kosta Rikos kompozitorių muzika. Muzikos kūrinių analizė. Indėnų muzika kostarikiečių kūryboje“ (Kosta Rikos kompozitorius prof. Marvinas Camacho Villegas), „Džiazo suvokimo specifika. Svingas kaip mikrokatarsis“ (džiazo pianistas, lektorius, publicistas, istorikas Olegas Molokojedovas).
Festivalio ir pianistų konkurso „Šimtmečio muzika“ atidarymas įvyko lapkričio 20 d. LMTA didžiojoje salėje. Atidarymo koncerte dalyvavo pianistė Šviesė Čepliauskaitė, klarnetininkas prof. Algirdas Budrys, pianistė Ala Bendoraitienė, Kosta Rikos pianistas Giuseppe Gilas ir LMTA simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Martynas Staškus). Festivalio koncertuose Nacionalinės M. K. Čiurlionio mokyklos didžiojoje salėje pasirodė kameriniai ansambliai ir pianistai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Kosta Rikos, Italijos, Kolumbijos – iš viso 63 dalyviai, atliekantys šiuolaikinę šimtmečio (1914–2014) muziką.
Pianistų konkursas iš kitų panašaus pobūdžio renginių išsiskyrė repertuaro šiuolaikiškumu, taip pat specialiai konkursui parašytais lietuvių ir kostarikiečių kompozitorių kūriniais. Konkurso būdu buvo atrinkti šie privalomi kūriniai: A. Bražinsko „Pagauk mane“, „Žavioji policininkė“ arba „Du bėga, du veja“, A. Kučinsko Etiudai (pasirinktinai nuo Nr. 3 iki Nr. 10), Patricios Molinos „El Rio Dormido“ („Mieganti upė“), M. Alfaguellio „Llovizna“ („Dulksna“) (A grupė); N. Galiamovos Preliudas ir tokata, J. Tamulionio „Fantasia a la Frederick“, M. Alfaguellio „Teremoto“, op. 154., Nr. 4 („Žemės drebėjimas“), M. Camacho Villegaso „Quijotada“ Nr. 3 („Donkichotiškas poelgis“) (B grupė); Z. Bružaitės „Bangos“, J. Andrejevo „Nuojauta“, M. Camacho Villegaso „Nocturno“ (Noktiurnas), M. Alfaguellio „Acontecimiento“, op. 154, Nr. 17 („Nutikimas“) (C grupė); V. Bartulio „Ūkanos“, A. Malcio „Paukščių takas“, M. Camacho Villego Sonatos Nr. 1 „Dall inferno“ („Pragaras“) I dalis, M. Alfaguellio „Desde la Cumbre“ („Nuo viršukalnės“) (D grupė).
Konkurso dalyviai iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Kosta Rikos, Kolumbijos pasižymėjo meniniu brandumu, profesionalumu. Kaip teigia A. Bendoraitienė, konkurso tikslas – gilinti talentingų vaikų muzikinius gebėjimus ir įgūdžius, ugdyti jaunųjų atlikėjų meistriškumą šiuolaikinės muzikos srityje, supažindinti su Centrinės Amerikos ir Baltijos šalių šiuolaikinės muzikos tendencijomis, keistis skirtingų nacionalinių mokyklų muzikine kūrybine patirtimi.
Pianistų konkurso nugalėtojai apdovanoti specialiais diplomais ir prizais (prizinis fondas – 6000 eurų). A grupės laureatai: Daniel Chen Wang (I vieta, Kosta Rika), Felipe Rojas (II vieta, Kosta Rika), Giedrė Kazimiera Kučinskaitė (III vieta, Lietuva). Diplomu apdovanota Justina Klevinskaitė (Lietuva), jauniausio dalyvio diplomas įteiktas Mindaugui Jonui Straukai (Lietuva). B grupės laureatai: Ana Laura Sanchez (I vieta ir specialusis prizas už lietuvių kompozitorės Nailios Galiamovos Preliudą ir tokatą, specialusis prizas už Kosta Rikos kompozitoriaus Mario Alfaguellio kūrinio „Terremoto“ atlikimą, Kosta Rika), Viltė Kanaporytė (III vieta, Lietuva). C grupės laureatai: Pamela Beine (I vieta ir specialusis prizas už lietuvių kompozitoriaus Juliaus Andrejevo kūrinį „Nuojautą“, Kosta Rika), Sofia Paez (III vieta, Kosta Rika). D grupės laureatai: Robertas Lozinskis (Grand prix ir specialusis prizas už geriausiai atliktą Vidmanto Bartulio kūrinį „Ūkanos“, Lietuva, Škotija), Rima Chačaturian (I vieta ir specialusis prizas už geriausiai atliktą Kosta Rikos kompozitoriaus Marvino Camacho Villegaso kūrinį – sonatą „Dall inferno“, Lietuva), Giuseppe Gilas (II vieta ir rėmėjų dovanos, Kosta Rika, Kolumbija), Irene Alfaro (III vieta ir rėmėjų dovanos, Kosta Rika), Jolanta Kundrotaitė (III vieta ir rėmėjų dovanos, Lietuva). Diplomai ir rėmėjų dovanos įteiktos Pauliui Pancekauskui (Lietuva), Andresui Camposui Chavesui (Kosta Rika), Davidui Andresui Serrano Gonzalezui (Kosta Rika).
Pianistų konkurso vertinimo komisijai vadovavo prof. Zbignevas Ibelhauptas (pianistas, LMTA rektorius), jos nariai – prof. Alexandras Sklioutovskis (pianistas, Aukštųjų menų instituto direktorius), Ala Bendoraitienė (pianistė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja metodininkė, koncertmeisterė), prof. Mario Alfaguellis (kompozitorius, Kosta Rikos nacionalinis universitetas), prof. Aleksandra Žvirblytė (pianistė, LMTA dėstytoja, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja ekspertė), prof. Gerardo Meza (pianistas, Kosta Rikos nacionalinis universitetas).
Festivalio-konkurso svečiai aplankė Nacionalinį M. K. Čiurlionio muziejų, Trakų pilį, Lietuvos valdovų rūmus, dalyvavo ekskursijose po Vilniaus senamiestį, LNOBT žiūrėjo P. Čaikovskio baletą „Spragtukas“.
Kitas tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis ir pianistų konkursas numatomas 2016 m. Kosta Rikoje, San Chosė mieste.

Pakalbinau „Šimtmečio muzikos“ sumanytoją Alą Bendoraitienę.

– Kosta Rikoje, tolimoje žemėje, pradėjo skambėti šiuolaikinė lietuviška muzika. Tai – ypatingas įvykis. Prašyčiau papasakoti, kaip kostarikiečiai priima mūsų kūrybą, ar jiems nėra sunku groti nežinomos šalies muziką?
– Kostarikiečiams nepaprastai įdomu viskas, kas susiję su mūsų kultūra. Globalėjantis pasaulis negailestingas mažų tautų kultūrai, jų kalboms, muzikai. Kasmet pristatydama lietuvišką muziką pastebiu, kad susidomėjimas Lietuvos šiuolaikinės muzikos tendencijomis tik auga, per muziką vis geriau susikalba Kosta Rikos ir Lietuvos kompozitoriai, atlikėjai, pedagogai. Todėl ir gimė idėja surengti tarptautinį šiuolaikinės muzikos festivalį ir pianistų konkursą, kuriame būtų privalomi Kosta Rikos ir Lietuvos kompozitorių kūriniai.
– Jūsų pedagoginėje, koncertinėje, o dabar ir organizacinėje veikloje ryški pagarba mūsų nacionalinei muzikai, jos sklaidai. Esate ilgametė lietuviškos muzikos atlikėja ir propaguotoja, viena iš nedaugelio, taip giliai suvokianti paveldo svarbą. Kokie uždaviniai, Jūsų manymu, svarbiausi puoselėjant mūsų muzikinę tradiciją?
– Labai aktualus klausimas. Man rūpi jaunosios kartos požiūris į šiuolaikinę lietuvišką muziką. Kultūra gimsta tada, kai žmogus savo gyvenimą kuria kaip prasmingą visumą, o menas – chaoso priešybė – savo esme yra konstruktyvus. Pasaulis begalinis ir kūrybos galimybės taip pat neišsemiamos. Juk turime unikalų paveldą! Norisi tikėti, kad ne tik kostarikiečiai, bet ir mes, lietuviai, atkreipsime didesnį dėmesį į tai, kokį neįkainojamą turtą turime. Kad galėtume auginti profesionalius jaunuosius atlikėjus ir uolius klausytojus festivaliams „Gaida“, „Iš arti“, „Rudens festivalis“ bei kitiems, reikalingos labai rimtos šiuolaikinės muzikos studijos. Tai vienas iš pagrindinių uždavinių. Kiekvienoms pianistų varžytuvėms konkurso būdu atrenkami nauji kūriniai, taigi būsimi renginiai padės gimti naujiems brandiems ir meniškai įtaigiems kūriniams. Juk XXI amžius!
– Malonu matyti, kad suprantant pareigą nuo jaunumės ugdyti gerus interpretatorius Lietuvoje pagaliau daugiau dėmesio atkreipta į šiuolaikinę muziką. Kokias užduotis formuluojate sau ir festivalio-konkurso dalyviams?
– Šiuolaikinės muzikos festivalis ir pianistų konkursas „Šimtmečio muzika“ – kultūrinė institucija, formuojanti naujausios, o kartu ir viso šimtmečio muzikos įvaizdį. Labai svarbu ugdyti naują konkurso dalyvių mąstymą ir požiūrį: ne vien kaip, bet ir ką išreiški interpretuodamas šiuolaikinę muziką, kupiną minčių intensyvumo, daugialypio polifoniškumo, besikeičiančios ritmikos ar asimetriškų padalų, keliančių nenutrūkstančios tėkmės, nuolatinio atsinaujinimo įspūdį. Taip pat svarbus dėmesys polifoninio rašymo kultūrai, formos dramaturgijai, multikultūrinei dvasiai.
– Kosta Rikoje atsiskleidėte ir kaip pedagogė, ir kaip interpretatorė. Štai koncertuose svečioje šalyje atlikote net tris kūrinius, parašytus specialiai Jums: V. Bartulio „Lopšinę“, Z. Bružaitės „Sakmę“ ir M. Alfaguellio Sonatą kontrabosui ir fortepijonui, op. 261. Šį kūrinį ir A. Malcio „The Herald“ atlikote su vyru kontrabosininku Giedriumi Bendoraičiu. Ar ketinate ir toliau plėtoti solinę veiklą ir parengti kuo daugiau mūsų ir kostarikiečių kompozitorių kūrinių?
– Be abejonės, taip. Mane visada domino pagrindinė šiuolaikinės muzikos funkcija – atsinaujinimas laike, neišsenkanti minties skvarbumo galia. Juk po ilgų naujo opuso studijų scenoje išgyveni tarsi naujo kūrimo aktą, nelauktumą, kuo ir išsiskiria visa XXI amžiaus muzikos atlikimo magija.