Tarptautinis akordeono festivalis „Vilnius 2014“

2015 Nr. 1–2 (444–445), Agnė Dūkštaitė

Naujiems metams einant į priekį, vis dar norisi prisiminti praėjusių metų lapkričio 9–21 dienomis Vilniuje aidėjusį Tarptautinį akordeono festivalį. Nuo 1986 metų profesionalų akordeono meną skleidžiantis ir puoselėjantis renginys vyko jau septynioliktą kartą ir šįsyk dėmesį nukreipė į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kurioje visai neseniai atidaryta Akordeono katedra.
Aštuoni festivalio koncertai buvo aukščiausio meninio lygio, vilniečiai ir sostinės svečiai turėjo galimybę išgirsti pasaulyje pripažintus atlikėjus iš Suomijos, Italijos, Argentinos, Ispanijos, Peru, taip pat ryškiausius Lietuvos muzikantus. Net trys koncertai buvo skirti naujosios Akordeono katedros įkūrimui. Festivalio metu vyko meistriškumo kursų sesija – pirmasis naujosios katedros renginys.
Beveik dvi savaites trukusiame festivalyje akordeonas, kaip jam būdinga, atsiskleidė įvairiausiomis spalvomis.

Akmenuota pradžia
Papildyti akordeono repertuarą naujais Lietuvos kompozitorių kūriniais – vienas svarbiausių festivalio meno vadovo, modernios muzikos puoselėtojo Raimondo Sviackevičiaus tikslų. Simboliška, kad festivalio atidarymo koncertas pasižymėjo premjerų gausa. Šį kartą solidžias patirtis ansamblyje „ACCOsax Freeminded“ sujungė puikūs muzikantai: akordeonistas Raimondas Sviackevičius, saksofonininkas Janas Maksimovičius ir perkusininkas Arkadijus Gotesmanas. Ansamblio ir projekto „akmenyStones“ pavadinimai tarsi prieštarauja vienas kitam, tačiau atlikėjai klausytojams atskleidė visas užkoduotas idėjas. Projektas pavadintas pagal naują Vytauto Germanavičiaus kūrinį „Akmenų siuita“ (2014), kurio premjera ir įvyko atidarymo koncerte. Projekto centrinis objektas – akmenys, per amžius saugantys prie jų prisilietusių žmonių nuotaikas, būsenas. Laisva atlikėjų improvizacija akmenų temomis sujungė „Akmenų siuitą“, Ramūno Motiekaičio „Lento“ (2013), Felikso Bajoro „Alias“ (1980).

Klasiškas polėkis
Šv. Kotrynos bažnyčioje pažertas akmenų filosofijos idėjas itališka klasika sutvirtino bei išdailino ansamblis „Fatum trio“. Akordeonistų Massimiliano Pitocco, Giuseppe Scigliano ir Angelo Miele tą vakarą temperamentingai ir galantiškai atliekama muzika pamalonino ne vieną ausį. Akordeono klasika tapę kompozitorių V. Semionovo ar V. Zolotariovo kūriniai įgavo naujų atspalvių, lenko Krzysztofo Olczako bei garsiojo „Motion trio“ kompozicijos skambėjo kiek netradiciškai, tačiau neabejotinai įtaigiai. Laviruodami tarp žanrų ir meistriškai valdydami instrumentus, atlikėjai, rodos, nesunkiai įgyvendino savo tikslą atskleisti naujus akordeono garsinius efektus. Dar gana neseniai susikūręs ansamblis „Fatum trio“ jau koncertavo daugelyje Europos šalių, taip pat Sidnėjuje, Tokijuje, Maroke, Meksikoje, San Paule, JAV.

Garso transformacijos
Po griausmingos ir stiprios festivalio pradžios veiksmas persikėlė į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur laukė ypatinga dovana Akordeono katedros įkūrimo proga – nemokamas solinis Iñaki Alberdi koncertas. Lietuvoje galbūt nedaugeliui girdėtas ispanų akordeonisto vardas pasaulyje gerai žinomas. Atlikėjas per pastarąjį dešimtmetį bendradarbiaudamas su daugiau kaip 30 kompozitorių inspiravo pluoštą naujų kūrinių. Kai kuriuos girdėjome ir Vilniuje – F. Ibarondo, J. M. Sanchezo-Verdú, T. Hosokawos, S. Gubaidulinos, J. Torreso. Nesiekdamas papirkti klausytojų lengvai atpažįstamomis muzikinėmis struktūromis, muzikantas visą dėmesį sutelkė į garsą. Šis, magiškai transformuodamasis, sklido netikėčiausiomis trajektorijomis ir stebino nenuspėjamais vingiais. Prieš atlikdamas T. Hosokawos kompoziciją „Melodia“ atlikėjas kreipėsi į publiką prašydamas ypatingos tylos salėje, kad būtų girdima subtili dinamika ir smulkiausios detalės. Iñaki Alberdi muzika paliko gilų įspūdį, sunkiai nusakomą žodžiais.

Nesustabdomas veržlumas
Dar vieną nemokamą rečitalį, skirtą Akordeono katedros įkūrimui, surengė žymus akordeonistas iš Suomijos Mika Väyrynenas. Jis dažniausiai koncertuoja kaip solistas, taip pat atlieka kamerinę muziką, pasirodo su garsiausiais orkestrais žymiausiose pasaulio scenose. Garsios kompanijos „Naxos“, „Alba“, „Warner Music“, Japonijos JVC yra išleidusios per dvi dešimtis jo įrašytų plokštelių. Miką Väyryneną drąsiai galima vadinti pasaulinio muzikos elito atstovu, nepriekaištingai atliekančiu sudėtingiausius opusus. Šiame festivalyje Mika koncertavo jau nebe pirmą kartą, vos įžengęs į sceną prikaustė dėmesį ir po kiekvieno kūrinio sulaukdavo vis garsesnių ovacijų. Atlikėjas preciziškai ir efektingai vieną po kito žėrė klasikinius opusus. Naujai suskambo drąsiai interpretuojami J. S. Bacho, E. Griego, H. Galynino, C. Saint-Saënso kūriniai, pritaikyti akordeonui, įdomu buvo klausytis Lietuvoje dar negirdėtų A. Sallineno Adagio, P. Lyytikäineno „The Sound of Ice“ (dedikuoti atlikėjui) bei paties M. Väyryneno sudėtingai aranžuotų trijų suomių liaudies dainų. Koncerto kulminacija tapo galingas C. Saint-Saënso ir V. Horowitzo „Danse Macabre“ atlikimas.
 
Akordeono katedros šventė
Šv. Kotrynos bažnyčios scenoje buvo surengtas šventinis koncertas, skirtas Akordeono katedros Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje atidarymo progai.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje) akordeono specialybės studijos prasidėjo prieš 55 metus: iš pradžių Liaudies instrumentų katedroje, nuo 1998 m. – Liaudies instrumentų ir akordeono katedroje. Tačiau gerėjant akordeono situacijai Lietuvoje, siekiant neatsilikti nuo moderniausių Europos muzikos mokyklų žengtas svarbus akordeono meno plėtrai žingsnis – įsteigta Akordeono katedra.
Simboliška, kad koncerto pradžioje katedros vedėjas doc. Raimondas Sviackevičius pasveikino pirmąjį akordeono specialybės absolventą humanitarinių mokslų daktarą doc. Albertą Baiką, švenčiantį garbingą aštuoniasdešimties metų jubiliejų. Šventę tęsė marga muzikinė programa. Koncerto pradžioje griežė LMTA akordeonistų orkestras, diriguojamas prof. Ričardo Sviackevičiaus. Vėliau pasirodė solistai Agnė Dūkštaitė, Jonas Stonkus, Raimondas Unguras, Kamilės Čekauskaitės ir Agnės Rimgailaitės duetas, kvartetas – Simona Šukytė, Janina Gečaitė, Martynas Vaičekauskas, Raimondas Unguras. Koncerte dalyvavo Lietuvos akordeonistų asociacijos jaunimo sekcijos nariai Gytis Kaušius, Daumantas Stundžia, Augustinas Rakauskas, Tomas Zaicevas, ansamblis „Tutto a Dio“. Girdėjome daug modernių ir klasikinių, originalių ir pritaikytų akordeonui kūrinių. Paskutinis akcentas – jungtinio visų koncerto dalyvių orkestro, diriguojamo prof. R. Sviackevičiaus ir asistento Romo Morkūno, pasirodymas. Akordeonistų orkestro spalvas paryškino puikūs solistai Agnė Stančikaitė (vokalas), Marius Šinkūnas (marimba), Raimonds Ungurs (akordeonas). Galima drąsiai teigti, kad jaunų ir perspektyvių akordeonistų pasirodymas festivalyje buvo šventiškas, spalvingas ir sėkmingas. Tai patvirtino sausakimša salė, gausūs aplodismentai ir bisai.

Pietų Amerika – iš arti
Greta klasikinės ir šiuolaikinės muzikos koncertų festivalyje galima buvo paklausyti ir aistringojo tango bei jam giminingų milongos, zambos ir kitų melodijų. Lietuviškų šaknų turinčios argentinietės Mercedes Krapovickas ir perujiečio Camilo Pajuelo duetas „Fueye trinador“ (tango kultūroje fueye vadinama bandonija, o trinador perujiečiams reiškia gitarą) atvėrė tikrą Pietų Amerikos panoramą, įspūdingus kultūros lobynus ir leido iš arčiau susipažinti su šio žemyno muzikinėmis tradicijomis. Salėje tvyrojusi subtili ir šilta atmosfera, nuoširdžios emocijos leido užmiršti lapkričio lietų.

Beribės improvizacijos
Festivalyje galima išgirsti ne tik tango, bet ir džiazą. Pastaraisiais metais vis naujais projektais stebina jaunoji lietuvių džiazo atlikėjų karta. Šiemet klausėmės Nerijaus Bakulos džiazo trio. Kone sausakimša buvo nauja erdvė – Kamerinė koncertų salė Gariūnų verslo parke. Ansamblio lyderis Nerijus koncerto įžangoje pristatydamas projektą ir dalindamasis šmaikščiomis bei žaismingomis istorijomis klausytojams padovanojo gero juoko dozę. Tačiau vos nuskambėjus pirmiesiems garsams salė nuščiuvo. Humoras baigėsi, prasidėjo muzika. Į darnią visumą liejosi Nerijaus Bakulos akordeono, Domo Žostauto bosinės gitaros ir Domanto Razmaus mušamųjų garsai. Girdėjome daug naujų originalių kompozicijų, keletą žinomų kūrinių. Kiekviena kompozicija, prasidėjusi nuo minimalių garsų ir struktūrų, išsivystydavo iki griausmingų kulminacijų.

Trykštanti energija
Įdomus sutapimas, kad festivalio kulminacijoje pasirodo kvartetai. Pernai tai buvo lenkų „Bester Quartet“, šiemet – italų „Simone Zanchini Quartet“: Simone Zanchini (akordeonas, efektai), Stefano Bedetti (saksofonas), Stefano Senni (kontrabosas), Klemensas Marktlas (mušamieji, Austrija). Kvarteto lyderis Simone Zanchini, nesvarbu, su kokia kompanija (ar be jos) būtų scenoje, priverčia aikčioti net daug girdėjusius muzikos gurmanus, jo rankose akordeonas stebina netikėtais tembrais. Italų džiazo kvartetas Vilniuje pristatė savitą repertuarą, pademonstravo modernią komponavimo techniką ir unikalų atlikimo stilių. Talentingi muzikantai, pasižymintys beribiu kūrybiškumu, virtuoziškumu ir energija, scenoje jautėsi tarsi namuose. Spontaniška grojimo maniera, nenuspėjami improvizacijų vingiai ir stipri energetika veržte veržėsi publikos link. Netrūko ir įvairių specialiųjų efektų, tokių kaip grojimas elektriniu trimito pūstuku ar mušamųjų instrumentų komplekto papildymas popieriaus lapais ir kitais daiktais. Taigi festivalio pabaiga buvo išties efektinga ir šilta.

Intensyvus tobulėjimas
Meistriškumo kursų sesiją, vykusią lapkričio 11–21 dienomis, drąsiai galima vadinti rekordine. Pasaulinio garso pedagogai pritraukė būrį užsieniečių – meistriškumo pamokų stebėti atvyko Varšuvos F. Chopino muzikos universiteto, Talino muzikos ir teatro akademijos studentai, kitų šalių aukštesniųjų mokyklų moksleiviai ir pedagogai. O mokytis tikrai buvo iš ko: patirtimi dalinosi Massimiliano Pitocco (Italija, Romos Šv. Cecilijos muzikos konservatorija), Iñaki Alberdi (Ispanija, San Sebastiano muzikos akademija), Mika Väyrynenas (Suomija, Sibelijaus muzikos akademija), Tiina Välja (Estijos muzikos ir teatro akademija), Vladimiras Blagojevičius (Serbija, Kragujevaco muzikos universitetas), prof. Eduardas Gabnys ir doc. Raimondas Sviackevičius (Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Greta praktinių užsiėmimų vyko ir du seminarai. Simone Zanchini naujame LMTA Studijų inovacijų centre vedė džiazo seminarą, Iñaki Alberdi seminare „ZURIA – Naujos kūrybos iniciatyvos“ studentams kalbėjo apie atlikėjo karjeros kūrimą ir muziko bendradarbiavimą su šiuolaikiniais autoriais, integravimąsi į muzikos kultūros ir industrijos pasaulį. Šis renginys, o kartu ir visas festivalis, tarsi atvertė naują LMTA Akordeono katedros istorijos puslapį, pažymėtą siekiu tobulėti visose srityse.

***
Pasibaigus rudens renginių maratonui tiek akordeonistai, tiek Lietuvos ir užsienio pedagogai, moksleiviai, studentai ruošiasi kitam grandioziniam renginiui – kovo 24–28 dienomis Lietuvos akordeonistų asociacija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija organizuoja tradicinį XI tarptautinį akordeonistų konkursą „Vilnius 2015“. Į jo vertinimo komisiją pakviesti elitinių pasaulio muzikos institucijų atstovai, laukiama atlikėjų iš Suomijos, Danijos, Lenkijos, Italijos, Kinijos, Slovakijos, Austrijos, Vokietijos, Estijos, Olandijos, Rusijos, Ispanijos, Latvijos, Baltarusijos ir, be abejo, Lietuvos, jie varžysis vienuolikoje kategorijų. Lietuvos akordeonistų laukia ir daugybė kitų renginių – koncertai, meistriškumo pamokos, šiuolaikinės muzikos projektai bei festivaliai, užsienio gastrolės ir pan. Atėjus vasarai vėl rinksimės į tarptautinį seminarą Palangoje, o netrukus po jo atkeliaus kitas rudens maratonas su festivaliu ir meistriškumo sesijomis.
Akordeonas!? Taip, tai tas sunkų kelią nukeliavęs instrumentas, pagaliau tapęs prestižiniu...