Europos saulėlydis muzikoje

2016 Nr. 9–10 (464–465), Daiva Tamošaitytė

Tarptautinei muzikos dienai skirtame Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerte spalio 1 dieną vyravo spalvingos ir šventiškos nuotaikos: kolektyvas, paklusdamas griežtam, tiksliam dirigento Modesto Barkausko mostui, perteikė artistišką Antonino Dvořáko koncertinės uvertiūros „Karnavalas“, op. 92/B. 169, bei Arturo Márquezo Šokio Nr. 2 interpretaciją. Meksikiečių kompozitoriaus danzón stiliaus kontrastingas, uždegantis kūrinys tapomų vaizdų monumentalumu artimas čekų folkloro motyvais grįstam nacionalinės muzikos korifėjaus kūriniui. Įdomi, naujoves siūlanti programa liudijo augantį orkestro meistriškumą ir profesinį pajėgumą.

Tarptautinių konkursų, taip pat ir VII M. K. Čiurlionio konkurso I premijos laureatas, Škotijos karališkosios konservatorijos magistras pianistas Robertas Lozinskis skambino Sergejaus Rachmaninovo Antrąjį koncertą fortepijonui ir orkestrui c-moll, op. 18. Tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje kaip vienas perspektyviausių jaunųjų virtuozų vertinamas atlikėjas sudėtingą fortepijono partiją perteikė lengvai, techniškai ir muzikaliai. Bisui R. Lozinskis pagrojo Vokietijoje gyvenančio populiaraus turkų pianisto ir kompozitoriaus Fazilo Say improvizacinę pjesę „Kara Toprak“. Liepos mėnesį magistro studijas baigęs pianistas toliau tobulinsis Škotijoje, jau yra suplanavęs koncertus Olandijoje, Škotijoje, Kosta Rikoje, o Lietuvoje kitas koncertas numatomas gruodžio 19 d. „Vaidilos“ teatre.

Romantinės, jausmingos muzikos kaimynystėje atsidūrė kompozitoriaus Arvydo Malcio premjerinis kūrinys „Europos saulėlydis“, kuris tapo vakaro intriga. Be pertraukų atliekama trijų dalių simfonija, pasak jo, „tarsi romanas, turintis siužetą ir herojus.“ I dalyje „Misterioso. Migla“ perteikiamas Europos žemyno vaizdas, kurį palengva užpusto smiltelės, vėjo nešamos iš Arabijos ir Afrikos. Programinis kūrinys garsų kalba mėgina perteikti žemynui gresiantį skilimo pavojų: chromatinės pučiamųjų slinktys žemyn iki žemiausių registrų, treliai, pilni tonai neramiame styginių šaižių skambesių fone, varpai, mušamieji ir ritminis neapibrėžtumas kuria nerimo kupiną atmosferą ir pakimba tarsi niūrus debesis. Greiti epizodai piešia „skėrių antplūdžio“ vaizdą. Dalis baigiasi nedarnaus, groteskiško maršo motyvu.

II dalis „Dialogai“ prasideda bosinio klarneto ir mažosios fleitos pokalbiu, senelio pasakojimu anūkėliui apie buvusią Europos didybę. Tai – programinė autoriaus užuomina klausytojui. Tyliame disonansiniame styginių fone pasigirstanti fortepijono, paskui solinės violončelės ir smuiko partijos, susiliejančios į ansamblį. Saulėtą kultūros oazę sugriauna staiga pasigirdęs timpanų tremolo. Ne sykį publiką staigiais mušamųjų sforzando gąsdinęs humoro ir teatrinės vaizduotės nestokojantis kompozitorius trečiąją dalį pradeda greito tempo veržliu bėgimu, išsiliejančiu į nedarnius akordus, vėl pasigirstančią chromatinę pučiamųjų slinktį, desperatiškus pasažus. Finalas, pavadintas „Allegro con brio. Visa apimantis gaisras“ perteikia apokaliptinį vaizdą, kuriame išsiskiria mažosios fleitos atliekamas rytietiškas epizodas, veikiausiai charakterizuojantis kol kas mažą, bet grėsmingą emigracijos sprogimą Vakaruose. Kūrinys baigiamas laipsnišku diminuendo ir minoriniu piano akordu – į tūbos registro žemumas „nusileidusia saule“.

Po kūrinio stojusi tyla liudijo, kad efektingas kūrinys, kuriuo siekta sukurti spalvingą garsų audinį, tikrą skambesių audrą, tikslą pasiekė. Meistriška savaip šokiruojanti partitūra, sukurta iki Brexito, parodė, kad literatūrinės idėjos vis dar galingai ir emocionaliai veikia žmogų ir atlieka vieną svarbiausių muzikos meno paskirčių. Tai leido Filharmonijos direktorei Rūtai Prūsevičienei po koncerto pasakyti, kad „muzika išgelbės ir mus, ir Europą“, o kompozitoriui kūrinį reziumuoti sentencija: „Labiau vertinsime, kur esame“.

Simfoniją A. Malcys dedikavo LNSO 75-mečiui.

                                                                                                                                                                                                                                                                                                             

 

Beethovenui 250
Traviata