Lietuvos akordeonistų asociacijai – 30 metų

2016 Nr. 7–8 (462–463), Eduardas Gabnys

Šiemet švenčiame Lietuvos akordeonistų asociacijos 30 metų sukaktį. Tie trys dešimtmečiai ­– nepaprastai svarbus gyvenimo laikotarpis visiems, kurie rūpinosi asociacijos steigimu, akordeono meno raida ir instrumento populiarinimu Lietuvoje. Pasakysiu dar daugiau – daugelis šių nuostabių žmonių su akordeonu susiejo visą savo gyvenimą. Manyčiau, kad jubiliejinė Akordeonistų asociacijos sukaktis svarbi ir visai Lietuvos muzikinei kultūrai, į kurios istoriją akordeono meistrai įrašė ne vieną prasmingą puslapį.

Poreikį kurti profesinę akordeonistų organizaciją jautėme jau gana seniai. Dar 1959 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Liaudies instrumentų katedroje, buvo atidaryta akordeono klasė. Šalyje buvo jaučiamas akordeono specialistų stygius, ypač vaikų muzikos mokyklose ir muzikos technikumuose. Konservatorijoje parengti akordeonistai netruko pasklisti po visą šalį ir už jos ribų. Tuo metu kitose Sovietų Sąjungos konservatorijose akordeonistai nebuvo rengiami, tad į Vilnių studijuoti gabūs jaunuoliai atvykdavo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, Ukrainos, Rusijos ir kitur.

Pirmieji akordeono pedagogai buvo žymūs muzikantai fleitininkas Liudas Survila ir birbynininkas Vaclovas Furmanavičius. L. Survila puikiai grojo akordeonu, tad padėjo naujai specialybei ir studentams žengti labai svarbius pirmuosius žingsnius. Pirmasis L. Survilos akordeono klasę 1965 m. baigė Vytautas Albertas Baika.

Naujos specialybės pradžia buvo visai nebloga. Šalia dieninių studijų labai išpopuliarėjo ir neakivaizdinės, tad per gana trumpą laiką buvo parengtos kelios dešimtys specialistų. Tačiau tenka pripažinti, kad profesionalus akordeono atlikimo menas vystėsi gana vangiai. Tam buvo daug objektyvių ir subjektyvių priežasčių: trūko kokybiškų koncertinių instrumentų, originalaus repertuaro, silpnai funkcionavo edukacinė sistema. Gerokai trukdė ir požiūris į akordeoną kaip į netinkamą profesionaliam muzikavimui, tik buitinius poreikius tenkinantį instrumentą. Lietuvos koncertinių organizacijų vadovų nuomonė, deja, irgi buvo panaši: akordeonas skirtas tik pramogai – iškylai, užstalei, šokiams... Tuo metu spindėjo legendinio akordeonisto Algirdo Ločerio (beje, savamokslio), lengvosios muzikos atlikėjo, talentas.

Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jokie kūrybiniai ryšiai su Vakarų Europa dėl žinomų priežasčių buvo neįmanomi, o Sovietų Sąjungoje mūsų atlikėjai neatlaikydavo labai aukšto lygio bajanistų konkurencijos. Daugiausia darbo vietų, į kurias galėjo pretenduoti konservatorijos absolventai, buvo muzikos mokyklose. Zitos Abromavičiūtės, Rūtos Daubarytės, Stasio Stasiulio ir kitų pastangos prasiveržti į profesionaliąją sceną buvo nelengvos, Filharmonijos salė atrodė labai tolima perspektyva... Susiklosčiusios aplinkybės privertė ieškoti būdų iš esmės pakeisti situaciją, siekti aukštesnio profesinio akordeonistų lygio, inspiruoti kryptingą ir koordinuotą akordeono meno raidą. Buvo nutarta įkurti organizaciją, suburti aktyvesnius akordeono meno propaguotojus – atlikėjus ir pedagogus – į bendraminčių sambūrį, kuris inicijuotų daugelio meninių, edukacinių, organizacinių ir kitų problemų sprendimą. 1986 m. su miesto Kultūros skyriaus pagalba buvo įkurta Vilniaus akordeonistų draugija, po 2 metų ji reorganizuota į Lietuvos akordeonistų asociaciją (LAA).

LAA branduolį sudarė atlikėjai, aktyviausi Vilniaus miesto muzikos mokyklų ir tuometinės konservatorijos akordeono klasės pedagogai. Asociacijos vadovais tapo Ričardas Sviackevičius ir šių eilučių autorius. Pagrindinis LLA veiklos baras buvo akordeono muzikos festivalių bei kitų meninių ir edukacinių renginių organizavimas. Festivaliai (pirmasis tarptautinis akordeono muzikos festivalis surengtas 1986 m. lapkritį) buvo nepaprastai svarbūs geros akordeono muzikos išsiilgusiai publikai, gausiam jaunųjų atlikėjų būriui – mokiniams ir studentams, taip pat ir jau gana aukštą profesinį lygį pasiekusiems muzikantams.

Devintojo dešimtmečio viduryje susikūrė keletas aktyviai koncertuojančių kamerinių ansamblių, išaugo solistų meistriškumas. Valstybinė filharmonija ryžosi į koncertines programas įtraukti ir akordeonistų, suplanavo akordeono ir liaudies muzikos abonementus. Į Vilniaus festivalius atvykdavo garsūs Sovietų Sąjungos atlikėjai, legendiniai muzikantai, kuriuos mūsiškė publika pažinojo tiktai iš įrašų: Kijevo filharmonijos N. Rizolio kvartetas, A. Skliarovas, N. Sevriukovas, F. Lipsas, V. Semionovas ir daugelis kitų. Vėliau sulaukdavome muzikantų ir iš Vakarų Europos, Amerikos, Kinijos, Naujosios Zelandijos. Svarbiausia, kad koncertuodami šalia užsienio akordeono korifėjų pasitikėjimo įgavo ir mūsų šalies muzikantai, jie pradėjo gauti kvietimų pasirodyti pripažintose akordeono meno šalyse, į žinomus akordeonistų sambūrius. Tad Vilniaus festivaliai mūsų publikai leido susipažinti su svarbiausiomis pasaulinėmis akordeono muzikos naujienomis, o daugeliui mūsų atlikėjų jie tapo tam tikru tramplinu į tarptautinius muzikos vandenis. Šiandien festivaliai yra viena svarbiausių akordeono muzikos populiarinimo formų daugelyje šalies regionų.  

Kita labai svarbi LAA veiklos kryptis ­– akordeonistų konkursai. Pirmieji vyko dar sovietmečiu, asociacijos pastangomis jie vėl atgaivinti ir reguliariai rengiami nuo 1994 m. Pradžia buvo sunki, ilgą laiką konkursai gyvavo tik entuziastų pastangomis, jiems nebūdavo skiriama lėšų. Nors finansavimo trūksta ir šiandien, Vilniaus konkursas per du gyvavimo dešimtmečius subrendo ir išaugo į prestižinį tarptautinį renginį, apimantį visas amžiaus grupes ir atlikimo žanrus (solistai, ansambliai, orkestrai). Džiaugiamės dalyvių iš Lietuvos ir užsienio šalių gausa, solidžia tarptautine žiuri, kuri garantuoja aukštus vertinimo kriterijus, ypač turint galvoje, kad

pastaruoju metu daugelis įvairių žanrų tarptautinių konkursų tampa komerciniais, juose visi dalyviai tampa laureatais. Tokie renginiai iškraipo konkurso sampratą, diskredituoja laureato vardą, skatina konkursinį „turizmą“, į kurį įtraukiami net vaikai.

Atsakingai rengiami konkursai vaidina svarbų vaidmenį jaunųjų muzikantų ugdymo procese, mūsų asociacijos narių iniciatyva šalyje jų organizuojama daug ir įvairių. Šių metų kovo mėnesį Klaipėdoje įvyko Nacionalinis akordeonistų konkursas, kurį pirmą kartą kartu organizavo LAA ir Lietuvos nacionalinė akordeonistų sąjunga. Nuolatos rengiami konkursai Šiauliuose, Kaune, Kupiškyje ir kitur, tad jaunieji šalies muzikantai turi iš ko pasirinkti.

Labai aktyviai LAA veikloje dalyvauja jaunimas, studentai ir mokiniai susibūrė į jaunimo sekciją (vad. R. Morkūnas). Populiarus jaunimo projektas „Nauji vėjai. Akordeono tiltai“, paeiliui keliaujantis per šalies miestus, prasmingos jungtinio jaunimo orkestro repeticijos, suburiančios studentus ir moksleivius iš įvairių regionų, originalūs ir šiuolaikiški nuotolinio mokymo seminarai, kuriuos veda žymūs užsienio pedagogai. Linkiu jaunimui neprarasti entuziazmo ir iniciatyvos.

Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo vasaros seminarai. Jų tikslas – suburti moksleivius ir studentus vasaros atostogų metu, atnaujinti grojimo įgūdžius, mokytojams pasidalinti pedagogine patirtimi, metodinėmis naujovėmis, papildyti mokinių repertuarą. Palangoje jau daugiau nei du dešimtmečius (nuo 1995 m.) LAA organizuojamuose vasaros seminaruose dėsto žinomi pedagogai iš Lietuvos ir užsienio, koncertuoja garsūs atlikėjai, o tai neįkainojama pagalba studentams ir mokiniams, gera patirtis mokytojams. Nesuklysiu sakydamas, kad ne vienas gabus moksleivis Palangoje apsisprendė pasirinkti profesionalaus akordeonisto kelią. Seminaras tradiciškai vyksta S. Vainiūno muzikos mokykloje, bet nuolatos „ištrūksta“ į svarbias Palangos koncertų sales, praturtina kurorto muzikinį gyvenimą. Renginio pobūdis, jo esmė atsispindi pavadinime „Tarptautinis Palangos vasaros festivalis. Seminaras-praktikumas“.

Dauguma asociacijos renginių yra tarptautiniai, Vilniaus festivalis ir konkursas priskiriami prie prestižinių akordeono muzikos fiestų Europoje. LAA palaiko nuolatinius ryšius su Europos akordeonistų organizacijomis, yra Tarptautinės akordeonistų konfederacijos (Confederation Internationale des Accordeonistes, CIA) tikroji narė. Turime puikių pasiekimų prestižiniuose tarptautiniuose konkursuose, dalyvaujame tarptautinių žiuri darbe. LAA pagal išgales remia studentų dalyvavimą tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose.

Svarbus asociacijos veiklos baras ­– originalaus nacionalinio repertuaro kūrimas. Vis glaudesni ryšiai su lietuviškos muzikos kūrėjais, ypač jaunaisiais kompozitoriais, stengiamasi rasti lėšų, nors dažnai jos tik simbolinės. Aktyvėja studentų bendradarbiavimas su būsimaisiais kompozitoriais. Ypač pastebimos dabartinio LAA prezidento Raimondo Sviackevičiaus pastangos, jo iniciatyva rengiami modernios šiuolaikinės akordeono muzikos koncertai. Didelę koncertinio bei pedagoginio repertuaro dalį jau sudaro specialiai akordeonui parašyta muzika, studentai ir mokiniai stengiasi įvaldyti moderniausias išraiškos priemones, gilintis į naujausias šiuolaikinės muzikos interpretacijas.

Per tris savo gyvavimo dešimtmečius LAA nuveikė daug reikalingų ir prasmingų darbų. Bet dar daugiau jų laukia ateityje... Esu įsitikinęs, kad asociacijos veikla ir toliau padės šalies akordeonistams spręsti svarbiausius meninius uždavinius, koordinuos festivalių ir konkursų organizavimą, pastebimai prisidės prie akordeono meno sklaidos. Ypač linkiu sėkmės jauniesiems akordeonistams, būsimiems profesionalams, juk akordeonas – nuostabus instrumentas, gebantis perteikti subtiliausius niuansus, turintis plačias technines, akustines ir spalvines galimybes, atsiliepiantis į naujausias modernios muzikos tendencijas. Tik yra viena svarbi sąlyga: AKORDEONAS reikalauja tikro meistro, tikro profesionalo rankų... Tad visiems muzikantams linkiu aukščiausio meistriškumo, atsidavimo ir ištikimybės pasirinktam instrumentui.

  

 

Beethovenui 250
Traviata