Lietuviškos muzikos sąskambiai Prahoje

2016 Nr. 5–6 (460–461), Rimantas Klevečka

Subrandinusi ir pasauliui padovanojusi A. Dvořáko, L. Janáčeko, B. Smetanos kūrybą, dar ir šiandien tebesauganti prisiminimus apie W. A. Mozartą, Čekijos sostinė Praha ne mažiau garsi ir dabar, ypač čia vykstančiais muzikos festivaliais.

„Prahos pavasaris“ kasmet klausytojams pasiūlo unikalų tradicinės muzikos ir drąsių eksperimentų derinį. 71-asis festivalis, vykęs gegužės 12 – birželio 4 d., kvietė į daugiau nei 50 koncertų, kuriuose pasirodė žymūs atlikėjai iš Prahos, Londono, Berlyno, Singapūro. Vienas ryškiausių šių metų akcentų – Baltijos šalių muzika. Lietuvos muzikos tradicijoms atstovavo mecosopranas Violeta Urmana, M. K. Čiurlionio kvartetas, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, vadovaujamas Modesto Pitrėno, ir Petro Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras.

Kalbėdamas apie vienintelio mišraus choro pakvietimą dalyvauti „Prahos pavasaryje“, Kauno filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta sakė: „Jaučiamės pagerbti ir dėl kvietimo dalyvauti renginyje, kurio istorija mena ryškiausių pasaulio muzikos žvaigždžių pasirodymus, ir dėl festivalio rengėjų siekio artimiau pristatyti Baltijos šalis kaip savitą ir turtingą muzikinę tradiciją turintį regioną, atskleisti kiekvienos šio regiono šalies muzikos įvairovę bei unikalumą“.

„Per pastaruosius keletą metų choras lankėsi Makao (Kinija), Siono (Šveicarija), Romos (Italija) muzikos festivaliuose, tačiau pasirodymas tokiame prestižiniame renginyje kaip Čekijos sostinėje nuo 1946 m. rengiamas „Prahos pavasaris“ – neabejotinai didelis įpareigojimas tinkamai pristatyti Lietuvos muzikinę kultūrą ir labai svarbus įrašas choro muzikinės veiklos istorijoje“, – tikino P. Bingelis.

Gegužės 23 d. Čekijos nacionalinės filharmonijos būstinėje, neorenesansinėje Rudolfo rūmų Dvořáko koncertų salėje, skambėjo Hectoro Berliozo operos „Benvenuto Cellini“ uvertiūra, kantata (lyrinė scena) sopranui ir orkestrui „Kleopatros mirtis“ ir prieš du dešimtmečius sukurta Broniaus Kutavičiaus simfonija-oratorija mišriam chorui ir simfoniniam orkestrui „Epitafija praeinančiam laikui“, skirta reikšmingiausioms Vilniaus istorijos datoms. Čekijoje B. Kutavičiaus kūrinys skambėjo pirmą kartą, todėl džiugu, kad sulaukė itin didelio publikos susidomėjimo ir ovacijų.

Vokalinę partiją Berliozo kantatoje „Kleopatros mirtis“ atliko Violeta Urmanavičiūtė-Urmana. Ji pasidžiaugė, kad šį kartą į rūmų sceną pakilo ne tik drauge su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, bet ir su Europoje gerai žinomu Kauno choru, su kuriuo ne kartą yra sėkmingai dalyvavusi bendruose projektuose.

Koncerto klausėsi Čekijoje su vizitu viešėjęs Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Audrius Butkevičius ir Čekijos Vyriausybės vadovas Bohuslavas Sobotka.

Svarbiausias choro pasirodymas festivalyje buvo gegužės 24 d. Šiam renginiui parinkta ne mažiau unikali erdvė – Šv. Simono ir Judo Tado bažnyčia, garsėjanti iki šiol veikiančiais unikalaus skambesio istoriniais vargonais, kuriais kadaise yra groję Mozartas ir Haydnas. 1989 metais Gailestingųjų brolių vienuolijai grąžinta šventovė šiandien yra įgijusi naują paskirtį ir tapusi Prahos simfoninio orkestro namais ir 400 vietų koncertų sale.

 „Choro galimybės geriausiai atsiskleidžia dainuojant a capella, todėl festivaliui pasirinkti būtent tokie kūriniai. Dviejų dalių koncerto programa nuo įspūdingiausio XVI a. anglų kompozitoriaus T. Tallio kūrinio – 40 vokalinių balsų moteto „Spem in alium“ – iki subtiliai aranžuotų liaudies dainų buvo tartum kvietimas klausytojui leistis į muzikinę kelionę nuo Renesanso iki šiuolaikinės lietuvių muzikos“, – sakė choro antrasis dirigentas Mindaugas Radzevičius.

Pirmoje koncerto dalyje skambėjo minėtas T. Tallio motetas „Spem in alium“, V. Barkausko aštuoniems balsams sukomponuota „Stabat Mater“, japonų kompozitoriaus Ko Matsushitos Psalmė Nr. 100 („Jubilate Deo“), Juozo Naujalio „Verkit, aniuolai“ bei H. Góreckio „Amen“.

Antroje dalyje dar išsamiau buvo pristatyta lietuvių autorių – M. K. Čiurlionio, E. Balsio, A. Bražinsko, V. Augustino, V. Miškinio – kūryba, kompozicijos, parašytos lietuvių liaudies dainų tekstais. Nebuvo pamiršta ir festivalio šeimininkų čekų muzika – choras atliko B. Martinů madrigalus.

Čekų muzikologė Vera Vejvodova, vertindama Kauno choro pasirodymą, pabrėžė savitą jo interpretavimo stilių ir jautrų, tikslų skambesį.

 

 

Traviata