Šiaulių pučiamųjų orkestrui – 50

2016 Nr. 5–6 (460–461), Eduardas Balčytis

Balandžio 29 d. muzikos mylėtojai rinkosi į puošnią, vitražais išdabintą Šiaulių koncertų salę ,,Saulė“. Didžiulį vitražą ,,Saulės mūšis“ dar 1986 metais sukūrė žymus menininkas Kazys Morkūnas, jį paskyrė 1236 metais įvykusio Saulės mūšio 750 metų sukakčiai.

Suklestėjus televizijai ir sunykus kinui, ,,Saulės“ kino teatras 2009 metais buvo pertvarkytas į Šiaulių miesto koncertinę įstaigą ,,Saulė“. Iniciatyvaus jos vadovo Sauliaus Kaunecko pastangomis buvęs kino teatras palengva atgijo, čia nuolat vyksta įvairiausi reprezentaciniai miesto renginiai, Lietuvos ir užsienio šalių atlikėjų koncertai. Dabar ,,Saulei“ priklauso Šiaulių kamerinis, pučiamųjų orkestrai, bigbendas, visi trys kolektyvai yra pasiekę solidžių meninių aukštumų. Vis dėlto buvusios kino salės akustika nelabai tinka akademinei muzikai, atlikėjams kyla nemažai problemų. Garsą tenka stiprinti, tačiau tai padaryti kokybiškai pavyksta ne visada.

Tokiomis aplinkybėmis vyko ir Šiaulių pučiamųjų orkestro 50-mečiui skirtas koncertas. Orkestro vadovas doc. Sigitas Vaičiulionis – žinomas muzikas, valstybinio choro,,Polifonija“ įkūrėjas, ilgus metus jam vadovavęs ir jį išugdęs iki profesionalaus kolektyvo. Vėliau Sigitas sukūrė kamerinį senosios muzikos ansamblį ,,Ars viva“, su juo vėl plėtojo plačią koncertinę veiklą. Šiaulių pučiamųjų orkestro vadovu S. Vaičiulionis tapo visai neseniai – nuo 2016 m. sausio, t. y. nuo tada, kai vyriausiojo dirigento kadenciją baigė jaunas, tik prieš kelerius metus Muzikos ir teatro akademiją baigęs Gediminas Brūzga. Dabar G. Brūzga yra antrasis kolektyvo dirigentas.

Jubiliejiniame koncerte aiškiai pastebėjome, kad abu dirigentai, greta miesto viešojo gyvenimo reikmėms tenkinti skirtos maršinės muzikos, kolektyvą suka kur kas sudėtingesnių koncertinių programų kryptimi. Jubiliejiniame koncerte skambėjo gana nelengvi R. Wagnerio, J. S. Bacho, M. K. Oginskio, G. Puchkovo, M. Tamošiūno instrumentiniai kūriniai, A. Raudonikio, V. Klovos, G. Gershwino, A. L. Weberio, I. Kálmáno, F. Leharo, G. Paškevičiaus, L. Denzos, V. Kernagio dainos. Jas labai nuotaikingai atliko populiarūs dainininkai Liudas Mikalauskas, Ona Kolobovaitė, perspektyvus Šiaulių universiteto studentas tenoras Juozas Janužas, pasirodė kornetininkas I. Vaišnoras, Šiaulių universiteto mišrus choras ,,Studium“ (vad. doc. B. Janonienė), Šiaulių kultūros centro choreografijos studijos ,,Aušrelė“ šokėjos (vad. M. Kosaitis), Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos mušamųjų instrumentų ansamblis ,,Ritmas kitaip“ (vad. A. Banys). Koncertas buvo labai gyvas, smagus, kartais priminė linksmą šou.

Orkestras nemažas, jame groja 33 įvairaus amžiaus muzikantai. Vyriausias – nuo orkestro įkūrimo, t. y. jau 50 metų grojantis eufonininkas Ivanas Gaidukovas. Kolektyvas dažniausiai pasirodo Šiaulių aikštėse ir gatvėse, koncertų sąlėse, mokyklose, jis taip pat yra koncertavęs Kaune, Panevėžyje, Palangoje, Mažeikiuose, Plungėje ir kituose miestuose bei miesteliuose, dalyvavęs Lietuvos dainų šventėse, šalies pučiamųjų orkestro čempionatuose, viešėjęs Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Olandijoje. 2011 metais tapo II tarptautinio pučiamųjų muzikos festivalio-konkurso ,,Baltarusijos fanfaros“ laureatu.

Dalyvauti koncertuose orkestras kviečiasi žinomus atlikėjus, su juo yra koncertavę dainininkai V. Noreika, V. Juozapaitis, M. Vitulskis, J. Leitaitė, J. Lopetaitė, J. Brūzga, E. Sipavičius, L. Norvaiša, A. Krikščiūnaitė, pianistas R. Vingras, birbynininkas E. Ališauskas“, vyrų choras ,,Varpas“, Šiaulių chorai ,,Polifonija“, ,,Atžalynas“, ,,Dagilėlis“, liaudies muzikos kolektyvai ,,Salduvė“, ,,Saulė“. Kanklininkių trio ,,Aušrinė“ ruošiasi atlikti specialiai aranžuotus R. Leoncavallo, S. de Yradiero, P. Sarasate kūrinius, orkestro jubiliejui kompozitorius J. Cechanovičius jiems aranžavo gražią lietuvių liaudies melodijų pynę. Pats orkestras neretai, ypač šventinėmis progomis, susijungia su Šiaulių kameriniu orkestru į jau populiarėjantį Šiaulių simfoninį orkestrą, kuris imasi gana sudėtingų kūrinių.

Orkestras įkurtas 1966 m., pirmasis jo vadovas buvo Stasys Jautakas. Vėliau orkestrui vadovavo V. Masionis, K. Venclova, T. Karkauskas, R. Jankus, P. Čepulis, V. Stonkus, V. Pilibavičius. R. Jankus ir V. Stonkus buvo pakviesti diriguoti ir jubiliejiniame koncerte.

Dabartinis orkestro vadovas S. Vaičiulionis patenkintas orkestrantais, mano, kad su jais galima parengti stiprių koncertinių programų. Tačiau, kaip ir visiems meno kolektyvams, nuolatos trūksta lėšų gaidoms, kelionėms, ypač reikėtų naujų muzikos instrumentų. ,,Dėl profesionaliems kolektyvams nuolat mažinamų lėšų tėvai ima abejoti, ar verta leisti vaiką mokytis groti pučiamuoju instrumentu, jei tai neperspektyvu, – sako S. Vaičiulionis. – Užburtas ratas – mažėja besimokančių groti pučiamaisiais, mažėja ir paruoštų profesionalų.“

Ir vis dėlto orkestro 50-mečio koncertas buvo gražus, o pats kolektyvas – perspektyvus!

 

Beethovenui 250
Traviata