Sėkmės bruožai

2016 Nr. 1–2 (456–457), Giedrius Kuprevičius

Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorės Sabinos Martinaitytės ir koncertmeisterės docentės Audronės Eitmanavičiūtės pedagoginės veiklos 25-metis spalio 17 dieną pažymėtas dideliu ir įspūdingu koncertu Kauno filharmonijos salėje. Gausi ir neabejinga muzikinio jaunuolyno likimams publika išgirdo įvairių žanrų kūrinių koncertą, kuriame dainavo ir profesorė, ir jos studentai, absolventai, magistrantai. Man teko garbė vadovauti koncerto eigai, tad dar kartą įsitikinau – turime unikalią lietuvišką vokalinės mokyklos atmainą, kuri pasižymi keliais bruožais, vertais atskiro aptarimo.

Prof. Sabina Martinaitytė ir koncertmeisterė Audronė Eitmanavičiūtė per tuos 25 pedagoginio darbo sezonus sukūrė vokalistų ugdymo metodiką, leidžiančią bemaž neklystamai parengti jaunuosius dainininkus šiuolaikiniam teatrui ir koncertinei veiklai. Kaip to siekiama? Pirmiausia – atranka, kuri remiasi ne vien nuojautomis, bet ir didžiule praktine abiejų dėstytojų patirtimi. Mažame balse jos girdi galingą, ateityje prasiskleisiantį bosą, o kitam tas mažas balsas gal netrukdys tapti puikiu kameriniu dainininku.

Kitas svarbus ugdymo elementas – aktyvi koncertinė ir konkursinė veikla (beje, reikalaujanti nemažai organizacinio darbo), tampanti neatskiriama studijų dalimi. Konkursai yra tarsi stiprios treniruotės, padedančios įveikti stresą, sėkmės svaigulį ir nesėkmių kartėlį. Ši praktika pasiteisina su kaupu – jubiliejiniame koncerte neteko regėti, kad kas iš studentų jaustų scenos baimę ar po sudainuotos arijos nerastų išėjimo iš scenos.

Trečiasis itin brangintinas prof. Sabinos Martinaitytės vokalinės mokyklos bruožas – neužsiciklinimas. Jei matyti, kad studentui gali geriau sektis aukštesniam balsui tinkamas repertuaras, nei manyta pradžioje, jo ir imamasi. Mėginami įvairūs keliai, žiūrima, ar studentas gerai jaučiasi, ar jam patogus diapazonas, ar siūlomų kūrinių stilistika dera su jo galimybėmis. Štai ir ketvirtas svarbus bruožas – tinkamo repertuaro parinkimas. Šiais laikais tai ir daugybei puikių pedagogų sunkiai įveikiama sritis. Mano giliu įsitikinimu, šiuolaikinėje muzikos ugdymo filosofijoje neturėtų būti vietos muziejiniams įsitikinimams, kad yra „patogus“ ir „nevokalinis“ repertuaras. Nežinau nė vieno kompozitoriaus, kuris vokalistams specialiai rašytų taip, kad būtų neįmanoma dainuoti. Gal naujas kūrinys ir šokiruoja, stebina, nerandama techninių ar dar kokių priemonių jam atlikti, tačiau jei prisiminsime muzikos istoriją, tai ir G. Verdi ar G.Puccini muzika skiriasi nuo J.-Ph. Rameau ar F. Händelio operų. Tad kiekviena nauja vokalistų generacija turi atrasti viską, kas buvo iki jos, ir tai, kas gimsta dabar – lygiai su tokia pačia pagarba, kaip ir rodoma tiems, kuriuos ką tik paminėjau. Taigi penktasis bruožas – pagarba šiuolaikinei muzikai. O su tuo – ir stilistikos įvairovė. Ar blogai, jei šiuolaikinis vokalistas įvaldo gausias interpretavimo technikas, geba dainuoti operų, operečių, miuziklų arijas, siekia suvokti oratorinio ir kamerinio dainavimo skirtumus, išmoksta stilingai dainuoti tiek liaudies dainą, tiek ir saikingo džiazo kompoziciją?

Tiesa, yra ir tokia nuomonė, kad kuo siauresnė specializacija, tuo didesni tuose baruose pasiekimai. Gal ir taip. Sutinku, kad barokinės muzikos atlikėjams, jei jie siekia pasaulinių standartų, reikia užmiršti R. Wagnerio ar P. Čaikovskio arijas. Tačiau visi geriausi baroko ar to paties R. Wagnerio operų atlikėjai puikiai dainuoja ir kitų stilių muziką, nes kuo platesnis profesinis akiratis, tuo smagiau siekti puikių rezultatų ir vienoje kurioje srityje. Taigi, paminėsiu ir šeštąjį bruožą – intelektualumą. Šiuolaikinio muzikanto domėjimasis pasauliu, socialinės misijos suvokimas – tai tik dalis tų rūpesčių, kurie gula ant visų mūsų pečių ir didina mūsų atsakomybę. Ne vien dainuoti ar smuikuoti, ne vien daineles ar operas kurti esame pašaukti, bet ir meno kalbos paslaptimis žmonėms nešti viltį, džiaugsmą, harmonijos pojūtį, perteikti laiko tėkmės grožį.

Neprailgęs vakaras patvirtino mano lūkesčius – į Lietuvos muzikinį gyvenimą iš Kauno ateina nauja, stipri ir įdomi solistų karta. Nemažai jų jau galima išgirsti operos ir muzikiniuose teatruose, koncertų salėse, festivaliuose ir konkursuose, iš kurių jie nepratę grįžti tuščiomis rankomis. Palinkėkime prof. Sabinos Martinaitytės ir doc. Audronės Eitmanavičiūtės studentams sėkmės, o pačioms dėstytojoms – sveikatos ir energijos, kuria jos taip dosniai dalinasi su darbo nebijančiu jaunimu.

 

NUOTRAUKA IŠ JUBILIEJINIO KONCERTO

 

Paprastai koncertų atlikėjų taip neaprašinėjame. Ar verta čia?

 

Jubiliejiniame koncerte dainavo:

Kristina Siurbytė – Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė, yra sukūrusi per 15 vaidmenų. Dainuoja ir vaidina A. Cholinos šokio ir Kauno nacionalinio dramos teatro spektakliuose. Nuolatinė tarptautinių muzikos festivalių „Operetė Kauno pilyje“ dalyvė. Paruošė daug įdomių koncertinių programų.

Rūta Černiūtė – tarptautinio dainininkų konkurso laureatė, laimėjo stipendiją dalyvauti Floridos (JAV) miuziklų dainavimo kursuose. Dalyvavo aktorinio meistriškumo kursuose Italijoje, Anglijoje. Veda klasikinio dainavimo kursus miuziklų atlikėjams JAV ir Meksikoje.

Simona Radišauskaitė – 3 tarptautinių konkursų laureatė. Dalyvauja įvairiuose miuziklų pastatymuose Lietuvoje.

Andrius Apšega – 19 tarptautinių ir Lietuvos konkursų laureatas, VDU garbės stipendininkas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas. Yra sukūręs 11 vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose. Intensyviai koncertuoja Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Baltarusijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Italijoje, Portugalijoje ir kt. Daugelio tarptautinių muzikos festivalių dalyvis. Aktyvus šiuolaikinės lietuvių kompozitorių vokalinės muzikos propaguotojas.

Egidijus Bavikinas ­– 4 tarptautinių dainininkų konkursų laureatas, beveik kiekvieną vakarą dainuoja operose, operetėse ir miuzikluose Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Sukūrė apie 20 vaidmenų. Kviečiamas dainuoti Klaipėdos ir Panevėžio muzikiniuose teatruose. Intensyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Kauno sakralinės muzikos mokyklos dainavimo mokytojas.

Liudas Mikalauskas – 11 tarptautinių konkursų laureatas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas. Dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Klaipėdos ir Panevėžio muzikiniuose teatruose. Jau yra sukūręs apie 30 vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose, gastroliavo Švedijoje, Izraelyje, JAV, Lenkijoje ir kt. Įvairių projektų dalyvis ir vadovas, koncertuoja Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kt. Jo repertuare – per 20 skirtingų epochų ir stilių stambių formų kūrinių vokalinės partijos. Kviečiamas dainuoti su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir kitais Nacionalinės filharmonijos kolektyvais, Kauno simfoniniu orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, Varšuvos nacionalinės operos simfoniniu orkestru, Poznanės operos teatro simfoniniu orkestru, Silezijos, Sudetų filharmonijų simfoniniais orkestrais. Taip pat koncertuoja su Kauno styginių kvartetu, Valstybiniu Vilniaus kvartetu, styginių grupėmis „Mettis“, „Bass Arco“, pučiamųjų sekstetu „Brass bravo“. Dainuoja itin daug lietuvių kompozitorių vokalinės muzikos.

Ieva Goleckytė (2 k. magistrantė)7 tarptautinių konkursų laureatė, VDU garbės ir 2015 m. Lietuvos Respublikos prezidentų vardinės stipendijos stipendininkė. Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė. Alytaus miesto teatre sukūrė Monikos vaidmenį G. Kuprevičiaus miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“, dainuoja A. Cholinos šokio spektaklyje „Ana Karenina“. Dalyvavo įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje, Rusijoje, Lenkijoje. Koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Lenkijoje ir kt. Dainuoja stambių formų kūrinių (J. S. Bacho „Pasijų pagal „Matą“, Kalėdinės oratorijos) partijas.

Jurgis Jarašius (4 k. bakalaurantas) – 2 tarptautinių konkursų laureatas, 2014 m. gavo vardinę Lietuvos Respublikos prezidentų stipendiją. Sėkmingai koncertuoja Lietuvoje, Portugalijoje ir Italijoje. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre dainavo F. Wildhorno miuzikluose „Grafas Montekristas“ ir „Karmen“, Alytaus miesto teatre – G. Kuprevičiaus miuzikle „Ugnies medžioklė su varovais“. Kviečiamas dalyvauti įvairiuose festivaliuose ir projektuose („Didysis muzikos paradas 2015“, Pažaislio muzikos festivalis, šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ ir kt.).

 

 

Beethovenui 250
Traviata