Kaleidoskopas
Claudio Monteverdi – 450
Šiemet švenčiame 450-ąsias Claudio Monteverdi gimimo metines. Jis buvo vienas reikšmingiausių XVI–XVII amžių sankirtos kompozitorių, pirmasis didis operų kūrėjas. „Orfėjas“, „Odisėjo sugrįžimas“, „Popėjos karūnavimas“ – naujos struktūros muzikinės dramos, kuriose kompozitorius sujungė tragiškas, komiškas ir meilės scenas. „Geros muzikos tikslas – paliesti sielą“, – rašė Monteverdi.
450-ųjų kompozitoriaus gimimo metinių proga trijų ansamblių – Monteverdi choro (Monteverdi Choir), Anglų baroko solistų (English Baroque Soloists), Revoliucinio ir romantinio orkestro (Orchestre Rèvolutionnaire et Romantique) – įkūrėjas britų dirigentas Johnas Eliotas Gardineris rengia tarptautinį turą. Gardineris, jau šešiasdešimt metų besižavintis Monteverdi muzika, tikisi, kad šiais metais publika pagaliau pripažins, jog Monteverdi yra toks pat genijus kaip ir kiti jo epochos didieji – Shakespeare´as, Cervantesas, Galilei, Caravaggio, Rubensas... Visi jie tikrovę suvokė naujai, kaip niekas kitas iki tol, jų kūryboje slypi modernaus žmonijos požiūrio į pasaulį ištakos. Pasak J. E. Gardinerio, stebėtina, kaip kompozitorius gebėjo išreikšti visą žmogaus jausmų sudėtingumą nedidelės apimties kūriniuose – madrigaluose. Taigi Monteverdi yra labai modernus.
http://www.monteverdi.co.uk/concerts/monteverdi-450
Monteverdi biografijos datos
1567 m. gimė Kremonoje, Šiaurės Italijoje
1587 m. išleido savo pirmąją madrigalų knygą
1590 m. dirbo muzikos mokytoju, vėliau vadovavo Mantujos dvaro kapelai
1607 m. sukūrė „Orfėją“, savo pirmąjį sceninį kūrinį, kartais vadinamą pirmąja opera.
1610 m. sukūrė Palaimintosios Mergelės mišparus (Vespro della Beata Vergine)
1613 m. paskirtas Venecijos Šv. Morkaus bazilikos kapelos vadovu
1632 m. įšventintas į kunigus
1643 m. mirė Venecijoje
Paryžiuje atidaryta nauja koncertų salė
Balandžio 22 d. publikai duris atvėrė nauja salė „La Seine Musicale“ (Muzikinė Sena). Pietryčių Paryžiuje, Senos Seguino saloje, įsikūręs laivas-burbulas yra architektų Shigeru Bano ir Jeano de Gastines kūrinys. Didžiojoje salėje telpa iki šešių tūkstančių, mažojoje – 1150 žiūrovų. „Muzikinė Sena“ atvira įvairių stilių ir žanrų muzikai, joje bus rengiami ne tik koncertai, bet ir spektakliai, vyks edukacinės programos. Naujoji institucija po savo sparnu priglaus „Insula Orchestra“, Paryžiaus nacionalinės operos vaikų chorą „La Maîtrise des Hauts-de-Seine“ ir Philippe´o Jaroussky muzikos akademiją.
Aplankyti „Muzikinę Seną“ galite čia: https://www.youtube.com/watch?v=9B3kDl7jQZ0
Muzikinės Senos inauguracijos koncertas: https://www.youtube.com/watch?v=LmNfOmeFMUY
„Stenway & Sons“ atidarė saloną Paryžiuje
Gegužės 6 d. amerikiečių kompanija „Steinway & Sons“, turinti filialą Hamburge, atidarė pirmąjį savo saloną (showroom) Prancūzijoje. Įvykis kelia nuostabą, kadangi tai tik antras prestižinių fortepijonų gamintojo salonas Europoje (pirmasis salonas „Steinway Hall“ atidarytas 1875-aisiais Londone). Kodėl buvo pasirinktas Paryžius? „Steinway & Sons France“ generaliniam direktoriui atsakymas aiškus: „Šis miestas yra viena iš pasaulio kultūros sostinių, čia ypač aktyvus muzikinis gyvenimas, tad sprendimas buvo beveik savaime suprantamas. Mūsų tikslas – būti rinkos širdyje“.
700 m2 salone gali tilpti 45 fortepijonai, bet tai nebus paprasta instrumentų parduotuvė – įrengtoje nedidelėje koncertų salėje rečitalių galės klausytis iki 50 fortepijoninės muzikos gerbėjų. Salone bus galima išgirsti dar 2015-aisiais pristatytą mechaninį fortepijoną „Stenway & Sons Spirio“, kuris gali groti pats! Pasaulyje jau parduoti 500 tokio modelio instrumentų, jų savininkai gali klausytis šiuolaikinių pianistų įgrotų kūrinių. Garsas yra atkuriamas taip, kad atrodo, jog grojama gyvai.
https://www.youtube.com/watch?v=aZQsNeM9H3k
Jungtinėje Karalystėje rastas pianine paslėptas lobis
Balandį britų spauda pranešė kiek neįprastą naujieną – pianine rastas maždaug 550 000 eurų vertės lobis. Praėjusių metų rudenį fortepijonų derintojas 61 metų Martinas Rickhouse´as buvo pakviestas suderinti Vakarų Anglijoje esančiai mokyklai neseniai padovanotą pianiną. Pradėjęs darbą derintojas pastebėjo, kad klavišus neįprastai sunku spaudyti. Pažiūrėjęs po klaviatūra jis pamatė dešimt rūpestingai užsiūtų medžiaginių paketėlių ir piniginę, kurioje rado 900 senų auksinių ir sidabrinių angliškų monetų. Britų muziejaus specialistų teigimu, rasto lobio monetos buvo nukaldintos tarp 1847 ir 1915 metų. Paslėptos jos buvo tikriausiai 1920 metais, kadangi vienas paketėlis buvo suvyniotas į tų metų kompanijos „Shredded Wheat“ reklamą. Britų muziejaus atstovo Peterio Reavillo manymu, lobis greičiausiai buvo paslėptas siekiant apsisaugoti nuo Didžiosios depresijos pasekmių ir įvykių, vedusių į Antrąjį pasaulinį karą. Be abejonės, tai buvo kažkieno viso gyvenimo santaupos.
Pastangos rasti buvusius pianino savininkus buvo bergždžios. Lobis, šiuo metu priklausantis karalystei, bus atiduotas dabartiniam pianino savininkui ir jį suradusiam derintojui. 1983 metais vaikams pianiną nupirkusi pora, neseniai jį atidavusi mokyklai, negaus nieko.
2018 m. Yehudi Menuhino konkursas vyks Ženevoje
1983 m. smuikininko Yehudi Menuhino įsteigtame ir kas antri metai vykstančiame konkurse dalyvauja jauni talentai iš viso pasaulio. Konkursas, dar vadinamas smuiko olimpiada, pritraukia šimtus kandidatų, bet atrenkami tik 44 smuikininkai (ne vyresni kaip 22 m.). Kitais metais balandžio 12–22 dienomis konkursas pirmą kartą vyks Šveicarijoje, Ženevoje. Kiekvieną kartą konkursas rengiamas vis kitame pasaulio mieste – 2016 m. Yehudi Menuhino gimimo šimtmečiui skirtas konkursas vyko Londone, 2014 m. – Ostine (JAV), 2012 m. – Pekine, 2010 m. – Osle.
Septintasis European Lab Forum
Gegužės 24–26 Lione vyko European Lab Forum – seminarai, kūrybinės dirbtuvės kultūros politikos ir kultūrinių organizacijų veiklos temomis.
Nuo 2011 metų vykstančio projekto tikslai:
- Ginti demokratišką kultūrą, skirtą visiems, turinčią ryšį su piliečiais ir politikais.
- Įspėti parlamentarus ir asmenis, priimančius visuomenei svarbius sprendimus Prancūzijoje ir Europoje, apie būtinybę padėti naujų kultūrinių projektų kūrėjams.
- Ginti kultūrą kaip emancipacijos įrankį, visuomeniškumo stiprintoją, ekonominio ir teritorinio vystymosi veiksnį.
- Stiprinti nepriklausomos kultūros sektorių bei naujus kultūros ekonominius modelius, galinčius sujungti meninį reiklumą, ekonomines galimybes ir visuotinį interesą, kaip alternatyvą institucijų nustatytoms schemoms ir kultūriniam kapitalizmui.
Reportažas iš forumo – kitame „Muzikos barų“ numeryje.