Kauno valstybinis choras dainavo XX amžiaus klasiką

Gegužės 12–21 d. Lenkijos mieste Katovicuose vyko trečiasis muzikos festivalis „Katowice Kultura Natura“. 12 d. atidarymo koncerte Nacionalinio Lenkijos radijo simfoninio orkestro salėje Kauno valstybinis choras atliko Arnoldo Schönbergo kūrinius „Taika žemėje“ (Friede auf Erden) ir „Jokūbo kopėčios“ (Die Jakobsleiter), Karolio Szymanowskio „Demetrą“. Chorui talkino Nacionalinis Lenkijos radijo simfoninis orkestras ir būrys žinomų solistų iš Vokietijos, Lenkijos bei Rusijos, dirigavo Alexandras Liebreichas.

A. Schönbergas – neeilinė figūra muzikų olimpe, su jo vardu siejama XX a. akademinės muzikos pradžia. Jo kūryba negrįžtamai pakeitė ne tik iki tol romantikos persmelktą europinės muzikos paradigmą, bet ir visą Vakarų muzikos istoriją.

Nedidelės apimties kantatą „Ramybė žemėje“ pats kompozitorius 1923 m. apibūdino kaip iliuziją mišriam chorui. Ji parašyta tuo metu, kai A. Schönbergas vis dar tikėjo kantatoje aukštinama utopija (C. F. Meyerio tekstas), kad užgimusio Kristaus meilė nutrauksianti kraujo liejimą ir padarysianti galą visiems karams, įžiebsianti žemėje taiką ir ramybę. Kantata taip pat žymi pereinamąjį kompozitoriaus kūrybos laikotarpį, kai vėlyvasis romantizmas moduliavo į atonalų ekspresionizmą. Įdomu tai, kad ankstyvoji kantatos versija buvo parašyta chorui a capella, tačiau dėl itin sudėtingo vokalo vėliau kompozitoriui teko sukurti orkestro akompanimentą.

Kitas Kauno choro festivalyje atliktas kūrinys – oratorija „Jokūbo kopėčios“ – žymi A. Schönbergo perėjimą nuo kontekstualaus atonalumo prie labiau įrėmintos dvylikos tonų sistemos, ypač pasireiškusios heksakordais. Karinėn tarnybon pašauktas kompozitorius oratorijos nebaigė rašyti, finalinius štrichus A. Schönbergo žmonos Gertrūdos prašymu sudėjo jo mokinys Winfriedas Zilligas. Honoré de Balzaco filosofinio romano „Serafita“ įkvėptoje oratorijoje apdainuojama žemiško ir dvasinio pasaulių sąsaja, kurią simbolizuoja Jokūbo sapne regėti kopėčiomis aukštyn į dangų kopiantys ir iš jo besileidžiantys angelai. Kaip ir daugelyje draminių kompozitoriaus darbų, sukurtų atonaliuoju laikotarpiu, oratorijoje pastebimi autobiografiniai motyvai – vienas jos personažų simbolizuoja XX a. menininką.

Karolis Szymanowskis – vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės lenkų kompozitorių, dalyvavęs meninio judėjimo „Jaunoji Lenkija“ veikloje. Ankstyvoji K. Szymanowskio kūryba neatsiejama nuo vėlyvojo germanų romantizmo, tačiau vėliau ji patyrė stiprią prancūzų impresionistų Claudeˊo Debussy, Mauriceˊo Ravelio bei vėlyvųjų Aleksandro Skriabino darbų įtaką.

Kantatą „Demetra“ K. Szymanowskis baigė rašyti Lietuvoje, Dūkšto dvare. Šis nepelnytai pamirštas kūrinys artimas „Jaunosios Lenkijos“ idėjoms. Muzikoje nedaug dramatizmo, emocinė deivės Demetros būsena nutapyta impresionistinės paletės spalvomis.

Kauno valstybinio choro vadovas prof. Petras Bingelis, kalbėdamas apie iššūkius, su kuriais susiduriama atliekant ankstyvąją XX a. akademinę muziką, sakė, kad jo vadovaujamas kolektyvas per penkis dešimtmečius yra sukaupęs nemažą patirtį, tad choristams nėra nieko neįveikiamo.

Pasak choro atstovo Rimanto Klevečkos, į Katovicų festivalį jie buvo pakviesti prieš pusmetį, todėl turėjo pakankamai laiko gerai pasirengti, įsigilinti į naujų kūrinių muzikinį audinį, dermes ir tekstus.