Šeši „Trimito“ dešimtmečiai istorijos audrose

Iš vaikystės gimtajame Vilniaus Antakalnyje prisimenu kuklų žalią medinį namelį dauboje ties „Neries“ troleibusų stotele. Prie jo paradinio įėjimo buvo pritvirtinta iškaba „Pučiamųjų orkestras „TRIMITAS“. Iš to namelio nuolat sklisdavo dūdų ir būgnų garsai. Tada savo vaikiška galva vis pamąstydavau ir stebėdavausi: kaip čia yra, kad didelis ir skambiai grojantis orkestras glaudžiasi kažkokioje trobelėje? Laikai keitėsi, žalio namelio neliko, „Trimitas“ plaukė pirmyn audringais mūsų istorijos vandenimis; tiesa, kapitonai taip pat keitėsi.

Orkestro pradžia buvo kukli kaip ir tas žalias namelis – 1957-ųjų balandį veiklą pradėjo nedidelis kompozitoriaus ir dirigento Vito Žiliaus iniciatyva suburtas Vilniaus centrinio kultūros ir poilsio parko muzikos kolektyvas. Taigi, „Trimito“ gimtadieniu laikoma 1957 metų balandžio 30-oji.

Istorija pasisuko taip, kad „Trimitas“ iš kuklaus poilsio parko orkestriuko tapo šio žanro Lietuvoje flagmanu ir vienu pajėgiausių pučiamųjų orkestrų pasauliniame kontekste. Manau, kad tokiais atvejais daugiau kaip 50 procentų sėkmės lemia kolektyvo lyderiai. 1964-aisiais orkestrui pradėjo vadovauti dirigentas Romas Balčiūnas, jis atnešė daug naujovių. Orkestro sudėtis išaugo iki 50 muzikantų, jie pasidabino puošniais kostiumais, programose atsirado dainininkų, susikūrė būgnininkių grupė, klasikinis repertuaras būdavo papildomas tuo metu populiarėjančia lietuvių kompozitorių estradine muzika. Retas didesnis masinis renginys apsieidavo be darniai gatvėmis žygiuojančio „Trimito“. Vėl vaikystės refleksija: vasariškos Palangos gatvėmis žygiuoja „Trimitas“ su baltu kostiumu pasipuošusiu dirigentu priešakyje. Įspūdis neišdilo iš atminties iki pat šių dienų.

„Trimito“ vardas orkestrui buvo suteiktas 1966-aisiais (krikštynos po 9 metų!), o maždaug nuo 1967 m. prasidėjo intensyvios orkestro gastrolės po visą tuometinę Sovietų Sąjungą – nuo didžiųjų miestų iki tolimiausių vakarų Sibiro kaimelių, Kazachstano stepių, Tolimųjų Rytų miestų Komsomolsko prie Amūro, Chabarovsko. 1968 m. orkestras su dideliu pasisekimu dalyvavo jaunimo festivalyje Bulgarijos sostinėje Sofijoje ir nuo tada dar plačiau prasivėrė vartai į pasaulio scenas. 1971 m. „Trimitui“ suteiktas valstybinio orkestro statusas. Nuo to laiko jis džiugino kone visos Europos šalių klausytojus, koncertavo Bulgarijos, Lenkijos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Liuksemburgo, Didžiosios Britanijos, Olandijos, Airijos, Vokietijos, Islandijos publikai. Vien Prancūzijoje orkestras gastroliavo 18, Vokietijoje ­– 14 kartų, Italijoje – 7 kartus.

Tikrą triumfą „Trimitas“ patyrė 1993 metais Norvegijoje, Lilehameryje, kur buvo surengtas didžiausias orkestrų festivalis, patekęs į Guinnesso rekordų knygą. Jame dalyvavo 11 tūkstančių pūtikų, „Trimitas“ konkurse laimėjo pirmą vietą ir aukso medalį.

Didžioji „Trimito“ biografijos dalis susijusi su šviesaus atminimo dirigentu Romu Balčiūnu, kuris ir šį pasaulį paliko diriguodamas „Trimitui“ Šv. Kazimiero bažnyčioje 2009 m. balandžio 12-ąją, Velykų sekmadienį. Muzikos kritikai ir istorikai pripažįsta neeilinį Romo Balčiūno talentą uždegti kolektyvą ir būti tuo tikruoju kiekvieno pasirodymo „garvežiu“, tikru šoumenu gerąja prasme. Ne veltui 1992 metais orkestrui pradėjęs vadovauti prof. Algirdas Budrys prie dirigento pulto vėl pakvietė būtent R. Balčiūną. 1998 metais „Show“ konkurse Vokietijoje „Trimitui“ dirigavęs R. Balčiūnas buvo pripažintas geriausiu dirigentu.

Kai 2009 metais R. Balčiūnas išėjo anapilin, Algirdas Budrys orkestrui diriguoti pakvietė Romo Balčiūno mokinį trimitininką ir dirigentą Ugnių Vaiginį, kuris „Trimite“ nuo 1993 m. dirbo kaip solistas koncertmeisteris ir dirigento asistentas, nuo 2006-ųjų – ir kaip dirigentas. Tais metais jam diriguojant tarptautiniame pučiamųjų orkestrų festivalyje Italijoje, Džiulianovoje (Festival Internazionale Bande Musicali Giulianova), „Trimitas“ tapo laureatu. Ugnius Vaiginis atsiskleidė ne tik kaip talentingas dirigentas ir pedagogas, bet ir kaip puikus, subtiliu skoniu pasižymintis aranžuotojas. Akivaizdu, kad jis tęsia Romo Balčiūno tradicijas ir kartu, perėmęs vyr. dirigento batutą, tarsi atvertė naują orkestro biografijos puslapį. U. Vaiginis su „Trimitu“ parengė originalias klasikinės, šiuolaikinės, sakralinės, džiazo ir populiariosios muzikos programas su Jamesu Morrisonu (Australija), Stevenu Meadu (Didžioji Britanija), Sergejumi Nakariakovu (Prancūzija), Johnatanu Warburtonu (Didžioji Britanija). Orkestras bendradarbiavo su kompozitoriais ir dirigentais Jacobu de Haanu (Nyderlandai), Janu van der Heide (Nyderlandai), Johnu Linchu (JAV), Bertu Langeleriu (Nyderlandai), Jāniu Puriņš´u (Latvija), Thomasu C. Duffy (JAV), Večeslavu Michnovičiumi (Baltarusija), Jorgenu Jansenu (Danija). Diriguojant Ugniui Vaiginiui 2010-aisiais, jubiliejiniais F. Chopino metais, „Trimitas“ laimėjo Grand Prix Lenkijoje vykusiame tarptautiniame Fryderyko Chopino muzikos festivalyje. 2014 m. jau minėtame festivalyje Džiulianovoje Ugniui Vaiginiui įteikta geriausio festivalio dirigento taurė ir geriausio festivalio solisto prizas.

Negalima neprisiminti Algirdo Budrio nuopelnų „Trimitui“. Profesorių su orkestru bičiulystė sieja nuo 1958 metų, kai jis, dar studentas, su būsimuoju „Trimitu“ įrašė pirmąją plokštelę. Nuo tada Algirdo Budrio ir „Trimito“ kūrybiniai keliai neatsiejami. Ilgus dešimtmečius A. Budrys buvo orkestro meno tarybos narys, kartu koncertavo, įrašinėjo pučiamųjų muziką. 1992 metais daugelis meno kolektyvų, o ypač „Trimitas“ išgyveno sunkius laikus. Nemažą dalį orkestro muzikantų „nusiurbė“ naujai susikūrę kariniai orkestrai, pasiūlę geresnes darbo sąlygas. Tai negalėjo neatsiliepti orkestro lygiui, valdžios koridoriuose net imta kalbėti apie „Trimito“ uždarymą.

A. Budrys mynė valdžios slenksčius, įtikinėjo, kad orkestrą būtiną išsaugoti. Profesoriaus nuomone, pasisekė, kad tuo metu kultūros ministro pareigas ėjo iškilus Lietuvos muzikas Dainius Trinkūnas. Būtent jis pasiūlė A. Budriui imtis vadovauti „Trimitui“ kartu su Romu Balčiūnu. Pasak A. Budrio, vadovauti orkestrui jis ketino metus kitus, bet užsiliko čia 20 metų, tapo „Trimito“ meno vadovu. Darbo pradžioje netrūko problemų: skurdus biudžetas, prastos darbo sąlygos, nusilpusi materialinė bazė. Reikėjo spręsti ir kasdienius dalykus, ir galvoti apie meninį turinį, formuoti patrauklų ir kokybišką repertuarą. Tačiau Algirdo Budrio patirtis ir kontaktai, įgyti vadovavimo Nacionalinei filharmonijai metais, ir Romo Balčiūno kūrybinė energija buvo idealus tandemas, išvedęs orkestrą į naujas aukštumas. A. Budriui pavyko į orkestrą prisivilioti jaunų gabių muzikantų. Dabartinis vyriausiasis dirigentas Ugnius Vaiginis, karjerą orkestre pradėjęs kaip puikus solistas ir koncertmeisteris, netrukus tapto tikru orkestro lyderiu, vis dažniau stodavo ir prie dirigento pulto.

„Trimitas“ vėl įgijo savitą, atpažįstamą braižą. Klasikos ir populiariosios muzikos balansas orkestro repertuare padėjo labai greitai užkariauti naujas auditorijas, gastrolių maršrutai nusidriekė per visą Europą. Net penkis kartus „Trimitas“ dalyvavo garsiajame San Remo dainų festivalyje kaip pagrindinis kviestinis orkestras.

Savo kūrybiniame aruode „Trimitas“ jau turi 12 vinilo plokštelių, 9 garsajuostes, 9 kompaktines plokšteles, daugiau kaip 200 kūrinių įrašė Lietuvos radijo fondams. Orkestras rengė ir toliau rengia pačias įvairiausias programas su ryškiausiais Lietuvos atlikėjais – Virgilijumi Noreika, Vytautu Juozapaičiu, Algirdu Budriu, Asta Krikščiūnaite, Eduardu Kaniava, Rasa Juzukonyte, Judita Leitaite, Edmundu Seiliumi, Merūnu Vitulskiu, Vaidu Vyšniausku, Mariumi Balčyčiu. Nuolatiniai orkestro bendradarbiai – lietuvių kompozitoriai Algimantas Raudonikis, Teisutis Makačinas, Mikalojus Novikas, Rimantas Giedraitis, Zita Bružaitė, Antanas Kučinskas, Loreta Narvilaitė, Linas Rimša.

Šiųmečiame jubiliejiniame orkestro koncerte LRT didžiojoje studijoje žiūrovai išgirs visą paletę spalvingų klasikos ir pramoginės muzikos aranžuočių su Lietuvos vokalo žvaigždėmis Virgilijumi Noreika, Vytautu Juozapaičiu, Asta Krikščiūnaite ir kitais scenos meistrais. Tad „Trimitui“ lieka palinkėti plataus ir tiesaus kelio.