Apie „Pelenę“ Švedijoje ir metų planus

2017 Nr. 1–2 (468–469), Rasa Murauskaitė

Šie metai Valstybinio choro „Vilnius“ vyrų grupei prasidėjo kelione ­į Švediją ­– sausio 5–6 d. Smolando mieste mūsų choristai dainavo Gioachino Rossini operos „Pelenė“ („La Cenerentola“) premjeroje. Koncertiniu šios operos variantu paminėta jos 200 metų sukaktis. Apie kelionės įspūdžius ir šių metų koncertinius projektus pasakoja choro „Vilnius“ vyriausiasis dirigentas Artūras Dambrauskas.

 

– Kaip užsimezgė kontaktas, nuvedęs choro „Vilnius“ vyrų grupę į Švediją?

­– Tai galėčiau pavadinti atsitiktinumu. Švedai ieškojo pajėgaus choro, tiksliau, stiprios vyrų grupės, bet kažkodėl jos nerado Švedijoje. Dirigentas Robertas Šervenikas, ne kartą koncertavęs su Jonšiopingo „Sinfonietta“, pasiūlė mus, ir buvome pakviesti.

­– G. Rossini „Pelenės“ atlikimas subūrė tarptautinę atlikėjų kompaniją. Prašyčiau plačiau papasakoti, su kuo teko kartu būti scenoje.

– „Pelenėje“ grojo Jonšiopingo „Sinfonietta“, dirigavo danas Christianas von Gehrenas, šiuo metu gyvenantis Vokietijoje. Jis diriguoja įvairią muziką, bet gana didelę jo repertuaro dalį sudaro operos. Pelenę dainavo italė Gaia Petrone, princą Ramiresą – Leonardo Ferrando iš Urugvajaus, rusų kilmės izraelietis Yuri Kissinas, šiuo metu gyvenantis Paryžiuje, atliko Don Magnifiko vaidmenį. Antro plano vaidmenys buvo patikėti Malmės aukštosios muzikos mokyklos dainavimo specialybės studentams.

Viską organizavo Smolando kultūros centras. Tai didžiulis naujas statinys, atidarytas prieš penkerius metus. Jame dvi salės – 800 ir 400 vietų. Akustika fantastiška, visa infrastruktūra – aukščiausios kokybės. Mes Lietuvoje galime tik pasvajoti apie ką nors panašaus.

Labai džiaugėmės, kad publika mus priėmė puikiai, abu vakarus salė buvo pilna, nors mieste gyvena vos 75 tūkst. žmonių. Pabandykite pas mus surinkti tiek žiūrovų į Rossini operą!

– Kaip įvertintumėte operos atlikimo kokybę?

– Italų solistė Pelenę dainavo fantastiškai! Puikiai grojo orkestras, mūsų choro vyrai taip pat pasirodė nepaprastai gerai. Kadangi organizatoriams palikome puikų įspūdį, jau kalbama, kad vėl būsime kviečiami dirbti kartu. Kol kas konkrečių pasiūlymų dar neturime, tačiau gal tai bus Mozartas, gal vėl Rossini ar kitų autorių kūriniai. Kaip visada, viskas priklauso nuo finansavimo. Dirigentas von Gehrenas labai džiaugėsi, kad jam nebereikės ieškoti kito choro.

Taigi, choras, orkestras, pagrindinių vaidmenų atlikėjai buvo puikūs. Kiek silpniau atrodė mano minėti studentai. Juokavome, kad galėjo atsiųsti bent jau trečio, o ne pirmo kurso dainininkus, nors iš tiesų net nežinome, kiek metų jie mokėsi dainavimo. Jie labai stengėsi, tačiau atrodė silpnokai.

 

– G. Rossini „Pelenė“ – gana sudėtingas kūrinys.

– Labai sunkus kūrinys, pirmiausia dėl virtuoziškų partijų. Daugelio solistų, taip pat ir choro partijos reikalauja nepaprasto meistriškumo, jas ne bet kas gali kokybiškai padainuoti. Choro partijoje daug greitų tempų, reikalaujančių labai geros vokalinės technikos.

– Tokie tarptautiniai projektai – neabejotinai vertinga patirtis. Ar dažnai choro „Vilnius“ dainininkams tenka vykti į koncertines keliones?

– Deja, nedažnai, nes viskas susiję su finansais. Valstybiniam chorui, kuriame yra daug dainininkų, tokios kelionės – brangus malonumas (dienpinigiai ir pan.). Paprasčiau mėgėjų chorams: jie patys gali susimesti pinigų ir važiuoti, kur nori.

– Sausį pradėjote įkvepiančia koncertine išvyka į Švediją. Kas toliau numatyta 2017 m.?

– Sausio 13 d. dainavome jau tradiciniu tampančiame renginyje, atlikome Karlo Jenkinso „Requiem“. Sausio 21 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pirmą kartą Vilniuje atlikome kompozitoriaus Arthuro Honnegerio oratoriją „Karalius Dovydas“. Neabejoju, kad sostinės publikai tai buvo nepaprastas reginys. Šiemet taip pat dalyvausime Johanno Sebastiano Bacho festivalyje, kurį rengia „Musica humana“ ir profesorius Algirdas Vizgirda. Jame atliksime Antonio Vivaldi „Gloria“.

Šiemet minimas Reformacijos 500 metų jubiliejus. Ta proga vykdysime didžiulį projektą, apimsiantį visą Lietuvą. Tai bus koncertų ciklas, taip pat planuojamas išleisti dvigubas kompaktinis diskas, kuriame įrašysime liuteronų giesmes. Mums tai iššūkis, nes giesmių labai daug, o jas atlikti norisi kiek kitaip, nei bendruomenė gieda per pamaldas. Šis projektas tęsis visus metus, jį vainikuos baigiamasis koncertas, greičiausiai vyksiantis Vilniaus liuteronų bažnyčioje spalį.

Liepos 6 d. Ukmergėje dainuosime dar vieno kūrinio premjerą. Muziką rašo perkusininkas Saulius Auglys, kompozicijos žanras man nėra iki galo aiškus – kažkas tarp oratorijos ir miuziklo. Rugsėjo 2–3 d. numatyta kito didžiulio kūrinio – Gedimino Rimkaus-Rimkevičiaus „Vilniaus kronikų“ – premjera.

Praėjusiais metais pradėjome bendradarbiauti su kompozitoriumi Giedriumi Kuprevičiumi ir libretistu Herkumi Kunčiumi. Šiuo metu jie rašo naują miuziklą, kurio tema veikiausiai taip pat bus susijusi su Reformacija. Kadangi vis dar vyksta kūrybinis procesas, nesinori daug pasakoti, bet metų pabaigoje šį naują sceninį kūrinį tikimės pristatyti. Labai jo laukiame, nes visuomet tai, ką rašo G. Kuprevičius, yra labai gerai.

– Tačiau neabejotinai išliks ir tradiciniai renginiai?

– Žinoma, ir toliau su koncertais ir edukaciniais projektais keliausime po regionus. Kartu su miestų ir miestelių vaikais rengiame koncertus, kuriuose jie groja, mes padainuojame, ką nors atliekame kartu. Pavyzdžiui, jau kelerius metus iš eilės giedame Johno Rutterio „Vaikų mišias“. Bandysime tęsti projektą „Naujieji Vilniaus veidai“, kuriame skamba kiek kitokia muzika. Toliau bendradarbiausime su solistais Liudu Mikalausku, Asta Krikščiūnaite, kitais mūsų nuolatiniais partneriais. Naują projektą planuojame ir su Jonu Sakalausku, jį ketiname parodyti Vilniuje ir Klaipėdoje.

Žinoma, bus ir mūsų tradicinis renginys – Šv. Jokūbo festivalis, kuriam choras „Vilnius“ vėl parengs keletą premjerų. Esu kai ką numatęs, bet dar laukiu natų. Galbūt tai bus ukrainiečių muzika. Praėjusiame festivalyje pirmą kartą pabandėme sujungti karilioną ir chorą. Tada tik atsargiai prisilietėme, bet pamatę, kad įmanoma, darysime jau ką nors didingesnio. Kaip visada, sulauksime svečių iš užsienio – šiemet tai bus kolektyvas iš Austrijos. Tradiciškai dalyvaus ir geriausi Lietuvos kolektyvai.

Kalbėjosi Rasa MURAUSKAITĖ

 

Prenumeruokite „Muzikos barus“!