Lietuvos mokinių muzikos olimpiada

2017 Nr. 1–2 (468–469), Rūta Girdzijauskienė

Viskas prasideda nuo idėjos. Ar ji gera, patikrina laikas ir ją įgyvendinantys žmonės. Kai prieš septynerius metus sumanymu organizuoti tarptautinę mokinių muzikos olimpiadą pasidalino estai, mažai kas tikėjo, kad olimpiada taps ne tik reikšmingu nacionaliniu renginiu, bet ir vis daugiau šalių įtraukiančiu tarptautiniu judėjimu.

Jau įvyko penkios Lietuvos (penktoji – praėjusių metų lapkričio 26 d.) ir trys tarptautinės mokinių muzikos olimpiados. Turime kuo džiaugtis: didėja nacionalinėse olimpiadose dalyvaujančių mokinių ir miestų bei rajonų, iš kurių jie atvyksta, skaičius; sulaukiama daug teigiamų vertinimų iš mokinių, mokytojų, švietimo institucijų atstovų.

Praėjusį pavasarį Lietuva svetingai priėmė Trečiosios tarptautinės muzikos olimpiados dalyvius. Didžiuojamės, kad mūsų šalies mokiniai tapo trijų olimpiadų nugalėtojais, o pernai Lietuvos atstovė pelnė geriausiai pasirodžiusio dalyvio vardą.

 

Dalyviai ir vertinimo komisija

Lietuvos mokinių muzikos olimpiadą ėmėsi organizuoti Lietuvos muzikos mokytojų asociacija kartu su Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru. Rengėjų nuolatinė partnerė ir idėjos palaikytoja – Klaipėdos universiteto Menų akademija. Čia kiekvienais metais ir vyksta muzikai gabių mokinių varžytuvės.

Olimpiadoje kviečiami dalyvauti dviejų amžiaus grupių mokiniai: 12–15 metų ir 16–18 metų bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai. Olimpiada vyksta keliais etapais. Pirmiausia mokiniai jėgas išbando savo mokyklose. Tačiau tokių mokyklų yra vos kelios, dauguma mokinių varžosi miestų ar rajonų turuose. Lietuvos mokinių muzikos olimpiadoje Klaipėdoje iš rajonų kviečiami dalyvauti po vieną kiekvienos kategorijos atstovą, didieji miestai siunčia po keletą mokinių.

Olimpiada vyksta vieną dieną, tad ji būna labai intensyvi tiek organizatoriams, tiek dalyviams, tiek vertinimo komisijos nariams. 16 asmenų vertinimo komisiją sudaro Lietuvoje pripažinti menininkai, pedagogai, muzikologai, kompozitoriai. Kiekvienais metais stengiamasi keisti komisijos sudėtį, kad būtų išvengta vertinimo štampų, kad būtų atstovaujama skirtingoms meno bei meninio ugdymo institucijoms.

 

Užduotys

Olimpiados dalyviai savo pasiekimus demonstruoja kurioje nors vienoje muzikinės veiklos srityje – dainavimo arba grojimo. Muzikos olimpiada – tarytum muzikinė daugiakovė, mokiniai turi skaityti iš lapo, atlikti dainą, pateikti originalią kompoziciją ir ją atlikti, taip pat tikrinamos dalyvių muzikinės žinios.

Dainavimas ir kompozicijų pristatymas organizuojamos kaip koncertai, juos stebi mokiniai, mokytojai, svečiai. Viešas pasirodymas padeda sukurti muzikinės šventės, kūrybiniams ieškojimams atviro renginio atmosferą. Kartu tai proga susipažinti su tuo, kokiomis muzikinėmis idėjomis gyvena miestų ir rajonų jaunieji muzikai, pasitikrinti, kokios muzikinės kompozicijos labiausiai patinka klausytojams. Mokinių pasirodymai visuomet vyksta pilnose salėse, yra aptarinėjami pačių mokinių ir jų mokytojų.

Muzikos olimpiados užduotys apima pagrindines muzikinio ugdymo sritis – muzikinio raštingumo (natų skaitymas iš lapo), muzikos kūrinių analizės (muzikinis testas), interpretavimo ir muzikinės kūrybos. Pagrindinė olimpiados nuostata – dalyviai turi demonstruoti įvairiapusius muzikinius gebėjimus ir žinias, kiekviena užduotis yra vienodai svarbi.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docento dr. Rolando Aiduko nuomone, skaitymo iš lapo užduotis yra bene sunkiausia. Tai, kad silpnėja mokinių muzikinio raštingumo gebėjimai, ne kartą kalbėta ir įvairiuose muzikinio ugdymo problemas aptariančiuose kontekstuose. Galime džiaugtis bendru mokinių muzikiniu išprusimu, muzikinės raiškos gebėjimų stiprėjimu, bet muzikos rašto mokymas vis dar lieka viena iš probleminių ugdymo sričių. Pasak R. Aiduko, žinios apie muziką yra labai svarbios, tačiau dainavimo, solfedžiavimo, ritmavimo ar grojimo muzikos instrumentais įgūdžių, t. y. aktyvios sąveikos su muzika, negali pakeisti net įdomiausi pasakojimai apie ją.

Muzikos žinios tikrinamos testu, kuris sudaromas remiantis bendrosiomis muzikos ugdymo programomis, jis apima muzikos istoriją ir teoriją, kompozitorius ir jų kūrinius, muzikos formas, žanrus, stilius ir kt. Testas leidžia greitai įvertinti mokinių muzikos supratimą.

Vertinant dainavimą, dėmesys telkiamas ne tik į balso valdymo įgūdžius, bet ir į atlikimo muzikalumą, intonavimo tikslumą, įtaigumą. Klaipėdos universiteto docentas dainininkas Mindaugas Gylys sako, kad džiugina jaunųjų atlikėjų muzikalumas, įtaigumas, tačiau mokiniai (ar jų mokytojai) nėra linkę rinktis sudėtingesnių, įvairesnių žanrų vokalinių kūrinių. Trys ketvirtadaliai dainuoja lietuvių liaudies dainas. Galima džiaugtis, kad propaguojama lietuvių liaudies muzikinė kultūra, kita vertus, pasirenkamos nesudėtingos, dainininkui patogios, daugeliui gerai žinomos dainos. Stokojama interpretacijos įvairovės, archajiškesnių, mažiau žinomų dainų. M. Gylys linkėtų rinktis daugiau klasikos kūrinių, įdomesnių dainų.

Kompozicijų kūrimas olimpiados dalyviams prieš penketą metų buvo bene didžiausias iššūkis. Organizatoriams teko sulaukti prašymų „atleisti“ nuo šio užduoties. Lieka tik džiaugtis, kad jau antroje olimpiadoje tokių prašymų nebebuvo, kompozicijos užduotis sulaukia daugiausia dėmesio. Klausantis mokinių kūrybos galima neabejoti, kad tai jiems įdomi sritis. Pastebima ne tik kompozicijų įvairovės ir meninio lygio augimo tendencija, bet ir pavienių mokinių individuali branda. Pasak mokinių kompozicijas penktojoje olimpiadoje vertinusio Klaipėdos universiteto profesoriaus kompozitoriaus Remigijaus Šileikos, mokiniai geba formuoti muzikines mintis ir perteikti jas muzikiniais motyvais, frazėmis, periodais, visa tai užrašyti natomis, savo muzikai suteikti gana išbaigtą, daugiau ar mažiau logišką formą. Mokiniai naudoja įvairius instrumentus – fleitą, klarnetą, tromboną, gitarą, violončelę, fortepijoną, mušamuosius. Greta instrumentinių kūrinių (net kvartetų!), konkursui pateikiama nemažai vokalinės muzikos – dainų, kūrinių ansambliams. Žodžius dažniausiai rašo patys muzikos autoriai, tačiau pasirenkami ir lotyniški tekstai, lietuvių poetų eilės. Kompozitorius siūlo mokiniams atkreipti dėmesį į netradicinių išraiškos priemonių paiešką, siekti originalesnės harmonijos, įdomesnės akordų struktūros.

 

Olimpiada Lietuvos muzikinio ugdymo kontekste

Nors ir sukaupta penkerių metų patirtis, olimpiadą suprantame kaip vis dar besivystantį, atliepiantį mokinių ir mokytojų poreikius, bendrąsias muzikinio ugdymo plėtotės tendencijas renginį. Pasibaigus kiekvienai olimpiadai surenkami atsiliepimai iš vertinimo komisijos narių, dalyvių, organizatorių, rajonų ir miestų atstovų. Tai padeda renginį tobulinti.

Nuo pat pirmųjų olimpiadų siekiama sukurti šiltą, muzikinei mokinių raiškai palankią atmosferą. Nors ir varžomasi dėl nugalėtojų vardų, muzikavimo ir muzikos vertingumo suvokimas – svarbiausias olimpiados organizatorių siekis. Keturios užduotys per vieną dieną – iššūkis ir mokiniams, ir jų mokytojams, todėl norisi, kad dalyviai kiek įmanoma mažiau energijos skirtų baimei įveikti. Suprantama, kad bet kuris pasirodymas scenoje lydimas jaudulio, tačiau, pačių dalyvių teigimu, renginio atmosfera ypatinga – jauki, palaikanti, skatinanti, jaučiamas dalyvių ir klausytojų bendrumas.

Per penkerius metus Lietuvos mokinių muzikos olimpiada tapo svarbia Lietuvos miestų bei rajonų muzikinio ugdymo kalendorių data. Pasak Šiaulių „Juventos“ progimnazijos Muzikinio ugdymo skyriaus vedėjos, muzikos olimpiadų Šiauliuose organizatorės Violetos Juodpusienės, tai jau tradicinis miesto renginys. Olimpiada padėjo atrasti talentingų, iki šiol muzikiniuose pasirodymuose nedalyvavusių mokinių, jų mokytojų, mokyklų. Olimpiada yra puiki proga susitelkti ir muzikos pedagogams: kartu organizuoti miesto turą, rengti užduotis, svarstyti problemines mokinių muzikinių pasiekimų sritis. O pats didžiausias šio renginio „nuopelnas“ – jis gerokai kilstelėjo muzikos dalyko prestižą.

 

Lietuvių pergalės tarptautinėse olimpiadose

Pirmoji Lietuvos mokinių muzikos olimpiada vyko tais pačiais metais kaip ir pirmoji tarptautinė olimpiada Talino muzikos ir teatro akademijoje. Iki to laiko estai jau buvo surengę penkias nacionalines olimpiadas, o štai tarptautinių olimpiadų patirtis kaupiama kartu su kolegomis iš įvairių Europos šalių. 2014 metais antroji tarptautinė olimpiada įvyko Rygos J. tolo muzikos akademijoje, o 2016 metų pavasarį trečiosios tarptautinės olimpiados dalyvius priėmė Klaipėdos universiteto Menų akademija. Devynių Europos šalių mokiniai varžėsi atlikdami keturias užduotis. Galime tik pasidžiaugti, kad ypač gerai pasirodė vyresniųjų grupės dalyviai iš Lietuvos, o daugiausia balų surinko ir absoliučiai geriausios dalyvės vardą pelnė Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokinė Gintarė Valionytė (mokytoja Ingrida Bertulienė), jai teko aukso medalis, I vieta ir geriausios kompozicijos nominacija.

Dėkodama už puikiai surengtą Trečiąją tarptautinę muzikos olimpiadą, šio renginio iniciatorė, Estijos muzikos ir teatro akademijos profesorė Ene Kangron sakė: „Ši olimpiada jauniems talentams suteikia galimybę atskleisti kūrybingumą, pristatyti ir išbandyti save tarptautinėje erdvėje, palyginti savo gebėjimus su kitų šalių atstovais. Olimpiada padeda ne tik burti tarptautinę muzikos pedagogų bendruomenę, bet ir motyvuoja atrasti talentingus vaikus ir padėti jiems augti.“

Pabaigai norėtųsi pasakyti, kad olimpiada neįsivaizduojama be entuziastingai idėją puoselėjančių organizatorių, renginį svetingai priimančios Klaipėdos universiteto Menų akademijos ir gausios rėmėjų bei partnerių grupės. Tarp jų yra ir nuolatinė renginio palaikytoja ir rėmėja – Lietuvos muzikų sąjunga bei žurnalas „Muzikos barai“. Dėkodami visiems už paramą, nuoširdžiai tikime, kad bendromis pastangomis pavyks auginti jaunus ir muzikai talentingus žmones, kurti ir puoselėti naujas muzikinio ugdymo tradicijas, prisidėti prie Lietuvos muzikinės kultūros plėtotės.

 

 

Birštono vasaros menų akademija