Kerkradės festivalyje pirmąkart plevėsavo Lietuvos vėliava
Liepos 6–30 dienomis Nyderlandų mieste Kerkradėje vykusiame aštuonioliktame Pasaulio muzikos festivalyje-konkurse (World Music Contest, WMC) pirmąkart plevėsavo ir Lietuvos vėliava. Neseniai iš Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro orkestro „Aukštyn“ muzikantų ir talentingų Vilniaus, Kauno, Šilutės, Tauragės, kitų miestų jaunųjų pūtikų suburtas Lietuvos nacionalinis jaunimo varinių pučiamųjų instrumentų orkestras (meno vadovas ir dirigentas Remigijus Vilys) pirmą kartą atstovavo Lietuvai svarbiausiame tarptautiniame pučiamųjų muzikos renginyje.
Net 24 dienas trunkantis WMC festivalis rengiamas kas ketveri metai. Šiemet sulaukta rekordinio dalyvių skaičiaus – pasirodė 260 orkestrų, daugiau nei 20 000 muzikantų iš 32 šalių ir 5 žemynų. Renginius aplankė taip pat rekordinis žūrovų skaičius – apie 400 tūkst. Festivalio-konkurso, vadinamo olimpinėmis pučiamųjų muzikos žaidynėmis, klausytojai turėjo ką rinktis: buvo pasiūlyta per 100 renginių stadionuose, aikštėse, salėse, jie vyko ne tik Kerkradės mieste, bet ir visame Limburgo krašte, virtusiame milžinišku tautų katilu. Tai buvo tikras iššūkis ir konkurso senbuviams, ir naujiems kolektyvams, ir savanoriams, iš viso pasaulio atvykstantiems padėti renginio organizatoriams. Dalyvauti šiame konkurse yra kiekvieno pajėgaus pučiamųjų orkestro tikslas, laimėta prizinė vieta prilygsta sportininko iškovotam olimpiniam medaliui, nes atveria plačias perspektyvas.
Aukščiausioje (Concert Division) kategorijoje varžėsi 9 stipriausi pasaulio profesionalūs koncertiniai pučiamųjų instrumentų orkestrai, čempionu tapo „Harmonie St. Petrus & Paulus Wolder-Maastricht“ iš Nyderlandų (dirigentas Matty Cilissenas), surinkęs 96,5 balų iš 100 galimų. Pirmoje kategorijoje (1st Division) koncertinių pučiamųjų instrumentų orkestrų konkurse varžėsi 23 orkestrai, nugalėtoju pripažintas „Harmonieorkest De Volksgalm vzw“ iš Belgijos. Antroje kategorijoje (2nd Division) koncertinių pučiamųjų instrumentų orkestrų konkurse varžėsi net 25 jaunimo orkestrai, jame dalyvavo ir Latvijos jaunimo pučiamųjų orkestras (22-oji vieta). Šioje kategorijoje čempionu tapo „Banda Sinfonica Asociacion Amigos de la Musica de Yecla“ iš Ispanijos.
Varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų aukščiausioje kategorijoje varžėsi 10 kolektyvų, čempionų taurę iškovojo „Brassband Willebroek“ iš Belgijos. Priminsiu, kad šio orkestro solistai šiemet dalyvavo XVII Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato Panevėžyje renginiuose. Kitose kategorijose čempionais tapo orkestrai iš Nyderlandų. Geriausiu fanfariniu orkestru pripažintas „Koninklijke Fanfare Kempenbloei Achel“ iš Belgijos, geriausiu maršiniu orkestru – „Show Marching and Concertband Flora Band“ iš Rijnsburgo miesto (Nyderlandai), mušamųjų instrumentų ansamblių grupėje nugalėjo „Cadenza Twello“ iš Nyderlandų.
Įspūdžiais apie Pasaulio muzikos konkursą Kerkradėje paprašiau pasidalinti ten viešėjusius
dirigentus REMIGIJŲ VILIŲ, TADĄ ŠILEIKĄ ir Lietuvoje atostogaujantį žinomą pučiamųjų instrumentų orkestrų specialistą JACOBĄ DIJKSTRĄ (Nyderlandai).
– Kaip pavyksta suorganizuoti tokį grandiozinį renginį?
Jacob Dijkstra: WMC turi stiprią komandą. 15 darbo grupių rūpinasi atskiromis sritimis – konkursais, apgyvendinimu ir kitomis paslaugomis. Sklandi veikla nebūtų įmanoma be savanorių.
Nyderlandų vyriausybė ketveriems metams skiria 800 tūkst. eurų. Yra įkurtas specialus festivalio fondas, daug prisideda Kerkradės miesto ir visos Limburgo provincijos valstybinės institucijos. Nemažai lėšų surenkama už parduotus bilietus, nes visi koncertai yra mokami. Šių metų WMC biudžetas buvo per 3,5 milijono eurų.
Kerkradės miesto bendruomenė labai rūpinasi renginio prestižu, vos ne kas antras gyventojas savanoriauja.
WMC glaudžiai bendradarbiauja su daugeliu tarptautinių pučiamųjų instrumentų muzikos organizacijų (WASBE, EBBA, WAMSB, ARBA, Midwest Band Clinic), stengiasi pakviesti pasaulyje žinomų atlikėjų. Pavyzdžiui, šiemet festivalyje koncertavo garsus Balkanų kompozitorius ir muzikantas Goranas Bregovićius su vestuvių ir laidotuvių orkestru, populiarus Miuncheno filharmonijos pučiamųjų ansamblis „Blechschaden“, vadovaujamas Bobo Rosso. Visada daug žiūrovų pritraukia maršinių ir šou orkestrų pasirodymai stadionuose.
– Įdomi Pasaulio muzikos konkurso atsiradimo istorija...
J. D.: Ji prasidėjo 1949 metais, kai į Kerkradę iš Pietų Jorkšyro atvyko vienas pajėgiausių Anglijoje angliakasių varinių pučiamųjų orkestras „Carlton Main Frickley Colliery Band“ (įkurtas 1884 m.). Pokarinėje Kerkradėje dar nebuvo viešbučių, tad britų orkestro muzikantai beldėsi į miestiečių namus prašydami nakvynės. Angliakasių orkestro iš Anglijos apsilankymas olandams paliko didelį įspūdį (beje, Kerkradė buvo angliakasių miestas), svečiai buvo pakviesti atvykti ir kitais metais.
1951 metais angliakasių rajone Limburge po darbo buvo surengtas pučiamųjų orkestrų pasirodymas – tikra atgaiva sunkaus fizinio darbo, dulkių, tamsos išvargintiems žmonėms. Tą sekmadienio popietę grojo ne tik vietiniai orkestrai, bet ir kitų miestų muzikantai. Tada ir gimė idėja rengti tarptautinį muzikos festivalį, kuris ilgainiui tapo prestižiniu Pasaulio muzikos konkursu. Iki šių dienų „Carlton Main Frickley Colliery Band“ yra vienas stipriausių varinių pučiamųjų orkestrų pasaulyje, šiemet jis po ilgos pertraukos dalyvavo WMC orkestrų konkurse ir aukščiausioje kategorijoje laimėjo III vietą.
– Kaip buvęs ilgametis Europos varinių pučiamųjų instrumentų asociacijos (EBBA) prezidentas nemažai prisidedate ir prie WMC organizavimo. Kuo išsiskyrė šių metų renginys?
J. D.: Pasaulyje didėja varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų populiarumas, ypač Azijos, Lotynų Amerikos šalyse. Singapūras, Malaizija, Honkongas, Kinija, Pietų Korėja, Tailandas, jau nekalbant apie Japoniją, turi labai daug aukščiausio lygio pučiamųjų orkestrų, ypač koncertinių ir maršinių, taip pat mušamųjų ansamblių. Vien iš Singapūro į WMC šiemet buvo atvykę trys orkestrai.
Tačiau ir Europoje reikalai gerėja, tai WMC, WASBE ir EBBA aktyvios veiklos rezultatas. Šiais metais festivalyje-konkurse pirmą kartą dalyvavo muzikantai iš Lenkijos, Čekijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Vengrijos ir Lietuvos.
Galvojant apie ateitį reikia skatinti jaunimą. Šį kartą ypač daug dėmesio ir lėšų skirta projektui „WMC Young Generation“. Įvairių šalių jauni muzikantai turėjo galimybę susipažinti, mokytis vieni iš kitų, keistis repertuaru. Ispanijos, Nyderlandų, Vengrijos, Lietuvos orkestrai 2 savaites dalyvavo projekte „WMC on Tour“ – koncertavo Limburgo provincijos žmonėms. Jaunimo maršiniams ir šou orkestrams buvo surengtos kūrybinės stovyklos.
Kerkradės festivalis nuo 2009 m. kartu su Europos partneriais vykdo projekto „Creative Europe“ programą, kurioje šiemet dalyvavo 4 nacionaliniai (tarp jų ir Lietuvos) ir 4 regioniniai jaunimo orkestrai. Šia programa siekiama ne tik ugdyti jaunus talentus, bet ir ieškoma naujų žiūrovų.
Pasiteisino labai gera idėja festivalio metu surengti jaunųjų pučiamųjų orkestrų dirigentų konkurso finalą (liepos 19 d.). Beveik visą mėnesį vyko dirigentų meistriškumo kursai, seminarai. Geriausio jaunojo dirigento apdovanojimą „Auksinė batuta“ iškovojo ispanas Carlosas Ramónas Pérezas. Vyko ir kamerinės pučiamųjų muzikos bienalė.
Kai kurie muzikos žurnalai rašė, kad žmonėms nebeįdomu vien techninis muzikos atlikimo tobulumas, reikia ir spektaklio, aistra, įtampa, gebėjimas išjudinti auditoriją yra tokie pat svarbūs. WMC rengėjai mąsto ir apie tai.
– Kaip vyksta atranka į WMC konkursą?
J. D.: Pirmiausia reikia užpildyti paraišką ir atsiųsti garso ar vaizdo įrašus. WMC ekspertai sprendžia, ar orkestras atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Daug kas nori atvykti į Kerkradę, tačiau renkamės pačius geriausius. Pakviestas orkestras turi sumokėti konkurso dalyvio mokestį, įsigyti privalomo kūrinio partitūrą. WMC taryba užsako naujus kūrinius pripažintiems pasaulio kompozitoriams.
– Kodėl vykdami į WMC pasivadinote Lietuvos nacionaliniu jaunimo orkestru, nors jo daugumą sudaro Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro orkestro „Aukštyn“ muzikantai?
Remigijus Vilys: Prieš metus paraišką pateikęs orkestras „Aukštyn“ buvo pakviestas dalyvauti „WMC Young Generation“ projekte. Tačiau likus porai savaičių iki išvykimo dalis muzikantų, su kuriais buvome paruošę visus kūrinius, dėl įvairių priežaščių negalėjo važiuoti. Esu dėkingas, kad į mano kvietimą prisijungti prie orkestro „Aukštyn“ atsiliepė geriausi kitų Lietuvos varinių pučiamųjų orkestrų muzikantai. Taip ir gimė naujas kolektyvas, kuris WMC programose buvo pristatomas kaip Lietuvos nacionalinis jaunimo varinių pučiamųjų instrumentų orkestras.
Negalėjau nuvilti organizatorių, juolab kad buvome įsipareigoję atlikti neprofesionalams gana sudėtingą anglų kompozitoriaus Arthuro Willso simfoninę siuitą pučiamųjų orkestrui ir vargonams „The Fenlands“. Prieš ketverius metus vykusiame WMC nepavyko įgyvendinti šio sumanymo su vienu Nyderlandų orkestru, todėl labai džiaugiuosi, kad mūsų orkestras ir dirigentas Tadas Šileika puikiai susitvarkė su nelengva užduotimi. Koncertas vyko Kerkradės Rolduco vienuolyno XII a. bažnyčioje. Prieš išvykdami į kelionę turėjome gerą progą atlikti šį kūrinį Lietuvoje, Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.
– Kaip jus priėmė pietinės Olandijos publika, kurią sunku kuo nors nustebinti?
Tadas Šilieika: Jei žmonės po koncerto plojo atsistoję, šaukė „bravo!“, braukė ašaras, vadinasi, puikiai. Kitą dieną rotušėje mus šiltai priėmė Kerkradės miesto meras Josas Somas.
– Gal teko matyti ir kitų šalių orkestrų pasirodymų? Kokių liko įspūdžių?
Tadas Šilieika: Kasdien vykdavusios repeticijos ir koncertai beveik nepalikdavo laisvo laiko, tad daugiau galimybių buvo pamatyti orkestrus, su kuriais kartu koncertavome. Man didelį ispūdį paliko Naujosios Zelandijos nacionalinis varinių pučiamųjų orkestras, diriguojamas Nigeolo Weekso. Ypač įspūdinga specialiai šioms gastrolėms parengta šalies kompozitorių kūrinių programa su etnografine maorių grupe (Aotearoa Maori Group).
Puikią programą pristatė Argentinos tango trio, su kuriuo koncertavome Herzogenratho miesto teatro salėje. Naujame pagyvenusių žmonių bendruomenės centre „Oos Heim“ Margrateno miestelyje koncertavome kartu su darniai grojančiu fanfariniu orkestru „Emergo“, turėjome galimybę pabendrauti su jo muzikantais.
– Jaunimas dabar gali rinktis bet kokią veiklą. Kas traukia jaunuolius groti orkestre?
Remigijus Vilys: Mano manymu, čia jie randa būrį bendraminčių, įdomiai leidžia savo laisvalaikį, grodami patiria nuostabų bendrumo jausmą, gauna sceninės kultūros įgūdžių, o atstovaudami Lietuvai pajunta ir atsakomybės skonį. Manau, kad ankstyvoje jaunystėje išgyventa patrauklios meninės raiškos patirtis visam gyvenimui suformuoja tokios veiklos poreikį.
Po koncertų Kerkradėje su Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centro orkestro „Aukštyn“ muzikantais, Panevėžio šokių grupėmis „Fiva“ (vadovė Ugnė Zanevičiūtė-Audejeva) ir „Don´t Stop“ (vadovė Asta Saikauskienė) vykome į nuostabų renginį – XXI Itrijos slėnio orkestrų festivalį (XXI festival delle bande musicali Valle d´Itria), vykusį liepos 21–23 d. d. Cisternino mieste Pietų Italijoje. Šiame tarptautiniame festivalyje dalyvavo varinių pučiamųjų orkestras „Utlopers“ iš Olandijos, Brešos miesto pučiamųjų orkestras „Brixiae Harmoniae di Brescia“ iš Lombardijos (Italija), mums visai napažįstamos kultūros folklorinis ansamblis „Zababdhe Dabkeh“ iš Palestinos. Organizatoriai suteikė galimybę aplankyti istorinio Cisternino miesto įžymybes, grįždami užsukome į Veneciją.
Dėkoju kelionę padėjusiems rengti muzikantų tėveliams, taip pat rėmėjams: Lietuvos kultūros tarybai, Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų asociacijai ir Panevėžio rajono savivaldybei. Koncertinės kelionės po pasaulį, pažintis su kitų šalių istorija, kultūrų ir papročių įvairove, su architektūros ir meno šedevrais, su naujais, įdomiais žmonėmis – neįkainojamas jauno, imlaus žmogaus intelektinis turtas. Kartu tai puiki investicija į mūsų šalies ateitį.
– Dėkoju už pokalbį.