Tradicinė muzika – Azerbaidžano kultūros politikos prioritetas

2017 Nr. 7–8 (474–475), Daiva Tamošaitytė

Viešint Azerbaidžano Respublikos sostinėje Baku, stebina šalies dėmesys kultūrai: daugybė paminklų žymiems muzikams, dirigentams, kompozitoriams, dainininkams, jų vardais pavadintos gatvės ir mokymo įstaigos. Nacionaliniame operos ir baleto teatre nuolat atliekami nacionaliniai kūriniai – operos, operetės ir baleto pradininko Uzeyiro Hajibeyli (Hajibeyovo) operos „Leili ir Medžnūnas“ (pirmąkart pastatyta 1908 m.), „Kioroglu“, operetė „Aršin Mal Alan“, Fikreto Amirovo baletas „Arabiškos naktys“ („Tūkstantis ir viena naktis“), Gara Garayevo baletas „Septynios gražuolės“. Puošnios dekoracijos, drabužiai, scenografija dera šių žanrų aukso fondo kūriniams.

Daugelis žymiausių kūrėjų yra kilę iš Šušos ar kitų Devlig Garabagho (Kalnų Karabacho) vietovių, kur iš seno buvo svarbus literatūros, poezijos, dailės ir ypač tradicinės muzikos židinys. Iki šiol daugelis laiko didele garbe turėti giminėje iš Šušos kilusį mugamo atlikėją ba instrumentininką, išmokti griežti arba dainuoti tradicinę muziką. Azerbaidžano mugamas 2003 metais buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus oralinio meno žmonijos vertybių sąrašą. Mugamui skirti puošnūs nauji rūmai Baku, kuriuose vyksta konkursai, mugamų atlikėjai koncertuoja visose didžiausiose šalies scenose. Mugamo partiją U. Hajibeyli savo operoje parašė iš meilės išprotėjusio Medžnūno personažui. Aukštas stiprus specialiai mugamo atlikimui išlavintas balsas, sudėtingi numeriai sulaukia publikos ovacijų, kaip ir operoje panaudoto tradicinio instrumento taro intarpai.

Liaudies muzikos dainiai ašugai – dar viena valstybės palaikoma tradicija. Ašugai sau akompanuoja sazu, kartais jų ansamblių instrumentus papildo balabanas (pučiamasis instrumentas), sakytinės poezijos intarpai. Prieš dvidešimt metų į vyrų šventovę įsiveržusios moterys puikiai atlieka mugamus ir liaudies dainas. Gegužės 15 d. Nacionalinėje filharmonijoje per koncertą, skirtą poeto Molla Panah Vagifo 300-osioms metinėms, šalia įvairių ansamblių ir solistų iš 62 šalies regionų dainavo žymi ašugė, kuriai ta proga prezidentas I. Aliyevas suteikė garbingą apdovanojimą.

Įdomu tai, kad prezidento H. Aliyevo įsaku 2001 m. Baku muzikos akademijos Liaudies instrumentų katedros pagrindu buvo įsteigta atskira aukštoji mokykla – Azerbaidžano nacionalinė konservatorija. Taip siekiama tradicinę muziką pakelti į dar aukštesnį lygį. Naujas didžiulis septynių aukštų pastatas, į kurį konservatorija perkelta 2013 m., dvelkia prabanga: marmuras, šviesios koncertų ir konferencijų salės, milžiniška patalpa užsienio svečiams, liaudies instrumentų laboratorija, net baseinas, didelis kiemas su fortepijono pavidalo krūmu...

Devyniose katedrose mokosi daugiau nei 400 studentų, veikia liaudies instrumentų orkestras ir chorai. Konservatorija bendradarbiauja su kitomis Baku aukštosiomis mokyklomis, Vokietijos ir Turkijos muzikos akademijomis ir universitetais. Iš Norvegijos kasmet atvykstantis profesorius skaito paskaitas apie tradicinę norvegų muziką.

Konservatorijos laboratorijos vedėjas Mammadovas Mammadali Mirali oglu yra sukūręs arba modifikavęs apie 40 nacionalinių instrumentų, apie tai rašo knygas su schemomis ir brėžiniais. Iš garbaus meistro sužinau, kad Azerbaidžanas turi karinį pučiamųjų orkestrą, sudarytą iš tradicinių instrumentų! Unikalūs azerbaidžaniečių instrumentai brangūs, jiems pagaminti reikia ne tik fizikos, matematikos, akustikos žinių, bet ir laiko. Pavyzdžiui, mušamajam instrumentui, gaminamam iš abrikoso, reikia ketverių metų, kad išdžiūtų.

Ekskursija po Nacionalinę muzikos konservatoriją padarė didžiulį įspūdį. Buvo akivaizdu, kaip toli azerbaidžaniečiai šioje srityje aplenkė lietuvius. Šių metų sprendimas panaikinti sėkmingai gyvavusią Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų katedrą (prijungti ją prie Styginių katedros) – žingsnis, rodantis ne tik abejingumą mūsų liaudies muzikos ateičiai, bet ir menką nacionalinės svarbos klausimų suvokimą. O gal vis dėlto bus persigalvota? Juk tokius svarbius klausimus turėtų spręsti visi Lietuvos liaudies muzikos baruose dirbantys žmonės kartu su Kultūros bei Švietimo ministerijomis, Nacionaliniu kultūros centru.

 

Prenumeruokite „Muzikos barus“!