Grožio dovana

2017 Nr. 11–12 (478–479), Vytautas Matulionis

Spalio 14 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Klivlando universiteto Waetjeno salėje, griežė lietuvių violončelininkas Davidas Geringas. Solistui tal­kino styginis kvartetas „Kalista“ (Callisto Quartet): Paulas Aguilaras, Rachel Stenzzel (smuikai), Eva Kennedy (altas), Hannah Moses (violončelė).
Gausūs klausytojai koncertą priėmė šiltai. Jo repertuaras ap­ėmė beveik keturis violon­čelės meno šimtmečius: nuo Franҫois Couperino, gyvenusio ir baroko, ir rokoko laikotarpiais, vokiečių baroko kom­pozitoriaus Johanno Sebastiano Bacho iki šiuolaikinių autorių – Pēterio Vasks´o (Latvija) ir Anatolijaus Šenderovo (Lietuva) – kūrybos. Taip pat skambėjo Johno Corigliano, Giyos Kancheli, Krzysztofo Pendereckio kūriniai.
Koncerto pradžioje Davidas Geringas pagrojo lyriš­ką amerikiečio kompozitoriaus Johno Corigliano kūrinį „Fancy on a Bach air“. Buvo įdomu klausytis melodijos, pagrįstos Bacho arija, ausį malonino violončelės tono sodrumas. Du preliudai iš J. S. Bacho siuitų violončelei (Nr. 1 G Major, BWV 1007, ir Nr. 2 D Minor, 1008) menininkui suteikė progą iš kompozitoriaus muzikos gelmių į paviršių iškelti jose slypinčius turtus ir jais dosniai pasidalyti su klausytojais.
Krzysztofo Pendereckio kūrinyje „Per Slava“ („Hommage à Mstislav Rostropovich“) jausmai veržėsi lyg žaižaruo­janti ugnikalnio lava. Tai buvo pagarbus menininko nusilenkimas savo mokytojui, garsiajam rusų violončelininkui Mstislavui Rostropovičiui. Šiame techniškai labai sudė­tingame kūrinyje Davidas Geringas pa­garbą, meilę ir padėką mo­kytojui išreiškė nuoširdžiu atvi­rumu, kai kurios vietos skambė­jo taip ugningai, kad jausmų įtampa net baugino. Instrumentas tapo kūnu, o kūnas instrumentu – tokia vienovė stulbino.
Franҫois Couperino 5 koncertines pjeses violončelei ir styginiams (Prelude, Sicilienne, La Tromba, Plainte, Air de Diable; aranž. D. Geringas) kartu su D. Geringu atliko altininkė Eva Kennedy ir violon­čelininkė Hannah Moses. Šis kūrinys – nuskriausto, nelaimin­go žmogaus rauda, paguodos ieškančios ir pagaliau ją randančios sielos giesmė. Geringas nepaprastai jautriai atskleidė žmogiškos kančios supratimą ir užuojautą. Tai buvo tikra stilistinio meistriškumo pamoka, ji būtų maloniai nustebinusi ir patį kompozitorių.
Pats netikėčiausias vakaro kūrinys buvo latvių kompozito­riaus Pēterio Vasks´o „Book, for solo cello“ (Fortissimo, Pianissimo). Jame kompozitorius apsiribojo dviem garso priešybėmis. Fortissimo dalyje skleidėsi nepaprasta jėga ir greitis, o Pianissimo buvo tarsi vaitojantis vėjas, įsikūnijęs pačiuose ty­liausiuose garsuose. Tokiam neįprastam efektui iš­gauti Geringas stryką naudojo kaip burtininko lazdelę.
Iš šių burtų klausytojus pažadino Anatolijaus Šenderovo „David´s Song“, skirta Davidui Geringui. Jam vėl talkino styginių kvar­tetas, kuriam retsykiais dirigavo pats solistas. Bendras įspūdis – grojimo darna, atidumas mažiausiems melodijos ir dinamikos po­sūkiams. Tyliai audžiamose melodijose buvo girdėti hebrajiškos muzikos užuominos, apipintos Artimiesiems Rytams būdingomis puošmeno­mis, atskleidžiančiomis biblinius kompozicijos šaltinius. Po tokio gilaus sielos jaudulio, įkaitusiems klausytojų delnams prašant, net reikalaujant, solis­tas ir kvartetas auditoriją pama­lonino dar vienu, romantiškai skambančiu, kūriniu.
Davido Geringo talentu didžiuojasi ir jo geidžia ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio scenos. Dar svarbiau, kad meni­ninkas šia Dievo dova­na dalijasi su klausytojais ir mokiniais, nešykštėdamas grožio tiems, kurie šiame pa­kvaišusiame pasaulyje jo trokšta. Tokią žmogaus dvasią pakylėjančią dovaną tą vakarą Davidas Geringas įteikė Klivlando universiteto salėje susirinkusiems klausytojams. Nors valandėlei ruduo tapo žydinčia vasara.
Koncerto rengėjai – Klivlando violončelininkų draugija (The Cleveland Cello Society) kartu su Lietuvių bendruomenės Klivlando apylinkės valdyba bei Klivlando universiteto Tarptautinių paslaugų ir programų centru (CSU Center for International Services and Programs).

Prenumeruokite „Muzikos barus“!