Žmogus su smuiku

2017 Nr. 11–12 (478–479), Rita Aleknaitė-Bieliauskienė

In memoriam Algirdas Stulgys
(1938–2017)

Algirdas Stulgys – talentingas smuikininkas, Dievo pateptasis, šėtono gundytasis. Kaip žynys, apdovanotas galia įveikti visas aistras, tačiau nuoširdžiai priimdavęs tai, kas vyksta, ką skiria likimas.
Kartą Taurakių kaime gimusio berniuko akys užkliuvo už namo su užrašu „Šiaulių vaikų muzikos mokykla“. Išgirdo grojančius žmones, panoro išmokti groti akordeonu. Bet gerą klausą turinčiam vaikui įdavė smuiką, nuo 1947 m. juo griežti mokė Viktoras Jauniškis. 1953-aisiais atkako į sostinę, mokėsi Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje (dabar – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla). Čia pajuto turįs potraukį ir kūrybai, net lankė Vytauto Venckaus kompozicijos pamokas. Sukūrė dainų pagal Juozo Tysliavos eiles, pjesių smuikui solo ir su instrumentiniu ansambliu. Nemažai kūrinių instrumentavo kameriniam orkestrui.
A. Stulgys studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (V. Radovičiaus kl.), Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje (B. Kuznecovo kl.), lankė ir prof. D. Oistracho pedagogikos pamokas. „Maskvos konservatoriją sapnuodavau. Įstoti buvo labai sunku, iš 27 priėmė tris, tarp jų vienintelį lietuvį – mane. Ten reikėjo dirbti atsidavusiai. Kad iš mažos stipendijos pragyvenčiau, grojau Maskvos muzikiniame, Didžiajame teatruose“, – yra pasakojęs Algirdas Stulgys.
Maskvoje prabėgo vienuolika metų. Grodamas A. Stulgys pamatė daug pasaulio, išmaišė Rytų kraštus, iš Italijos pasiekė Afriką. Gastroliavo Bulgarijoje, Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje. Ketverius metus praleido Kanadoje.
1978–1981 m. pirmuoju smuiku grojo Lietuvos kvartete. Griežė ir Lietuvos filharmonijos simfoniniame orkestre, Maskvos bei Permės kameriniuose orkestruose. Jis pasirodydavo ir su įvairiais populiariais kolektyvais – Lietuvos televizijos lengvosios muzikos orkestru, „Armonika“, buvo liaudiškos muzikos ansamblio „Saulė“ vadovas. Daug koncertuodavo miesteliuose ir kaimuose, mokyklose.
Su Liucija Maselskyte sukūręs šeimą, aktyviai įsijungė į Šiaulių muzikinį gyvenimą, dirbo miesto 1-ojoje vaikų muzikos mokykloje. Dėstė ir konservatorijoje, buvusiame Pedagoginiame institute. Vėliau pedagoginį darbą dirbo Vilniuje, Klaipėdoje. Ugdė tėvo pėdomis pasekusią dukterį Dalią (D. Stulgytė-Richter), kuri pelnė ne vieną tarptautinį apdovanojimą, jau 17 metų yra Dresdeno filharmonijos simfoninio orkestro koncertmeisterė. A. Stulgys savo ugdytinius mylėjo ir nuoširdžiai ruošė juos smuikininko karjerai.
Lietuvoje A. Stulgys daugiausia grieždavo solo. Kaip Lietuvos filharmonijos solistas smuikuodavo su pianistais Gyčiu Trinkūnu, Veronika Vitaite, Bernardu Vasiliausku, Augustinu Maceina, Saule Eidukonyte, Rita Aleknaite ir kt. Stulgio repertuare buvo J. S. Bacho, A. Vivaldi, G. F. Händelio koncertai, sonatos smuikui. Mėgo groti temperamentingą A. Dvořáko, J. Brahmso, P. Sarasateˊs muziką, F. Kreislerio lyriką, V. Paltanavičiaus, F. Bajoro, B. Dvariono ir kitų lietuvių kompozitorių kūrinius. Su malonumu ir dabar klausomės stilingai ir elegantiškai jo įgroto P. Sarasteˊs „Andalūziško romanso“, op. 22, Nr. 1, nostalgiškos Z. Fibicho poemos, lietuvišką charakterį atskleidžiančių V. Paltanavičiaus šokių smuikui ir fortepijonui. Įspūdingas Lietuvos nusipelniusio artisto (1986) Algirdo Stulgio braižas liko įamžintas plokštelėse ir LRT fonotekos įrašuose.
Dainininkė prof. Irena Laurušienė prisimena: „Su Algiu daug koncertavome. Esame atlikę įvairių kūrinių balsui, smuikui, fortepijonui. Tai buvo labai muzikalus, jautrus ansamblistas. Miniatiūrų meistras. Labai šiltas, draugiškas, paslaugus, galantiškas damoms žmogus. Gebėdavo nuraminti ir pasakyti šmaikštų žodį.“
Partnerius A. Stulgys žavėjo stabilia technika, plačia garso raiškos amplitude, sodriu, įvairiaspalviu instrumento tembru, sudėtingos dramaturgijos kūrinių interpretacijomis.
Profesorė Veronika Vitaitė sako: „Su Algirdu Stulgiu esame surengę per tūkstantį koncertų. Algis žavėjo nepaprastu emocionalumu, temperamentu, lyrizmu, neabejingumu atliekamai muzikai. Jis – neabejotinai įtaigus kamerinės muzikos atlikėjas. Parengėme kompozitorių klasikų sonatų ciklų, grojome daug romantikų, lietuvių kompozitorių kūrinių. A. Stulgys – plataus diapazono smuikininkas, ypač žavėdavo jo atliekamos romantinės miniatiūros, jose skleisdavosi nuoširdus lyrizmas, kunkuliuodavo ir aistros, temperamentinga jausena. Labai profesionaliai, kruopščiai, šlifuodamas kiekvieną detalę dirbdavo repeticijose, tačiau būdavo labai kūrybingas, kupinas polėkio koncertuose. Scena jį įkvėpdavo. Buvo puikus partneris – pats visada degdamas muzikavimo aistra, uždegdavo ir mane.“
„Mano misija – populiarinti smuiko muziką“, – yra sakęs A. Stulgys. Tačiau mėgo ir rašyti – atsiminimus apie sutiktus muzikus, atlikėjų gyvenimo epizodus, prisiminti organizuotus ir sužlugdytus muzikų kolektyvus.
Taip ir matau kiek spyruokliuojančiu žingsniu artėjantį instrumentu nešiną žmogų: šmaikštų, žodžio kišenėje neieškantį, inteligentišką, nuoširdų, visada pasirengusį smuikuoti.

Birštono vasaros menų akademija