Ignalinoje pristatyta knyga apie iškilius praeities muzikus
Balandžio 17 d. Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokykloje asociacijos „Kultūros studijos“ iniciatyva buvo pristatyta nauja prof. dr. Ritos Aleknaitės-Bieliauskienės monografija „Iškilūs XX a. Lietuvos atlikėjai ir pedagogai Aleksandras Livontas ir Olga Šteinberg“. Knygą 2017 metų pabaigoje išleido Lietuvos muzikų rėmimo fondas, leidybą parėmė Geros valios fondas.
„Mums teko išgyventi spalvingą, sudėtingą istorijos virsmą! – susitikime su mokyklos bendruomene kalbėjo knygos autorė. – Gyvenimas neprasideda nuo nulio, niekas neatsiranda be pagrindo. Kiekvieno menininko kūryba – subtilių sąsajų su jo istoriniu laiku atspindys. Keičiasi laikai, situacijos, žmonių vardai, bet išlieka žmogiškųjų problemų atpažinimo ženklai. Žmogus pasmerktas gyventi – būti tam tikroje erdvėje ir laike. Tačiau, kaip rašė Arvydas Šliogeris, amžinybės horizonte bet koks laikas yra nykstamai trumpas. Norisi suspėti jį, jame gyvenusius žmones pajusti ir pažinti. Visada esti idėjų, darbų perėmėjų, blogų ar gerų tradicijų tęsėjų. Svarbiausia – tai pažinti, iš klaidų mokytis, o geras patirtis bandyti transponuoti naujose erdvėse ir laike, naujame istorijos posūkyje.
Mąstydami apie ateitį, vis labiau atsisukame į praeitį. Tiesiame tiltus tarp nugyvento laiko ne tik įvertindami faktus, bet ir jų raizgalynėje siekdami pamatyti Žmogų. Tai – svarbiausia. Istorija turi padėti mums susivokti šiandien. Įvertindami kitų asmenybių gyvenimą galime pajusti šiandienos atgaivinimo galimybes. Istorija mums rodo moralinių pasirinkimų erdvėje pasiklydusį, o kartais sprendimus randantį žmogų. Kaip jis juos randa? Bėgdamas nuo sunkumų? Juos įveikdamas? Kankinamas nevilties ir pamindamas kito laisvę?
Įvertindami praeitį ir ieškodami kelių į ateitį bandome suvokti išėjusiųjų išminties, jų kurtos dvasingumo auros reikšmę: jų nebėra, tačiau paliko tai, kas spinduliuoja iki šiol. Jokios jėgos nepadarys tautos, valstybės, pasaulio geresnių, jeigu žmogus praras tą spindesį, kurį vadiname dvasia. Mahatma Gandhi sakė: jeigu žmonės pasiektų dvasinį tyrumą, nebeliktų emocinių problemų, žudynių, karų...
Jauniesiems klausytojams prof. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė papasakojo, kaip sunkiais pokario metais muzikos pasišventėliai koncertuodavo šaltose salėse, nepriteklių varginamus žmones pasiekdavo maršrutiniais autobusais, netgi sunkvežimiais. Smuikininkas A. Livontas buvo Filharmonijos kamerinio ansamblio iniciatorius, fortepijoninis trio pokario suirutėje propagavo klasikinę muziką.
A. Livontas atliko ypatingą misiją – skatino kurti Lietuvos kompozitorius. Tada parašyti Juozo Karoso, Vytauto Paltanavičiaus, Vytauto Klovos, Balio Dvariono kūriniai iki šiol yra patys ryškiausi smuiko literatūroje. Vienas jų skambėjo ir knygos pristatymo popietę – B. Dvariono elegiją „Prie ežerėlio“, akompanuojant knygos autorei, atliko buvęs A. Livonto studentas, ilgametis M. K. Čiurlionio menų mokyklos smuikininkų ansamblio vadovas Andrius Krevnevičius. Jis pagrojo ir savo instrumentuotas Vinco Kudirkos pjeses, mokyklai padovanojo ansambliui parengtas partitūras, kompaktinių plokštelių. Koncerte dalyvavo ir baritonas-bosas prof. Antanas Kiveris. Skambėjo Stasio Šimkaus, Algimanto Raudonikio dainos, arijos.
Maloniai svečius sutiko mokytojos metodininkės Virginija Stuglienė, Laima Kutrienė. Mokyklos direktorė Birutė Paukštienė prisiminė tuos laikus, kai glaudžiai bendradarbiavo su Muzikų sąjungos pirmininku Rimvydu Žigaičiu.
