In memoriam Karolis Rimtautas Kašponis

2018 Nr. 3–4 (482–483), Lietuvos muzikų sąjunga

Šių metų balandžio 7 d. mirė muzikos teoretikas, choro dirigentas, pedagogas, humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaras Karolis Rimtautas Kašponis.
K. R. Kašponis gimė 1933 m. liepos 24 d. Panevėžyje. Pradžios mokyklą baigė Surdegyje, kur mokytojavo jo tėvai. Mokydamasis Kupiškio vidurinėje mokykloje vadovavo mokytojų ir moksleivių kameriniam orkestrui, įvairiuose ansambliuose grojo smuiku ir saksofonu.
1951–1956 m. Vilniaus valstybiniame universitete studijavo ekonomiką ir tuo pat metu mokėsi kompozicijos Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, Povilo Tamuliūno klasėje. Universitete suorganizavo studentų kamerinį orkestrą. 1957–1962 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, doc. Antano Budriūno klasėje, studijavo choro dirigavimą. Konservatoriją baigė su pagyrimu. 1968 m. stažavosi Budapešto F. Liszto aukštojoje muzikos mokykloje (pas prof. E. Szönyi ir I. Parkoi), dalyvavo tarptautiniame choro dirigentų seminare Berlyne. 1980–1981 m. tobulinosi Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje, prof. A. Chazanovo choro dirigavimo klasėje.
1956 m. įkūrė Ukmergės vaikų muzikos mokyklą ir iki 1959 m. buvo jos direktorius. Kurį laiką vadovavo vaikų chorui ir kaimo mišriajam chorui. 1959 m. persikėlęs į Vilnių, buvo Vilniaus vaikų muzikos mokyklos, Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklos, vėliau M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos teorinių dalykų dėstytojas, pastarosios mokyklos muzikos teorijos metodinės komisijos pirmininkas.
1965 m. K. R. Kašponis tapo Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros dėstytoju, nuo 1984 m. – docentu, nuo 1992 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriumi. Išugdė 12 choro dirigentų, tarp jų Petrą Bingelį, Juozapą Kairį, Romaldą Misiukevičių. 1981 m. apgynė menotyros mokslų kandidato disertacija, kuri vėliau nostrifikuota kaip humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktaro disertacija.
Svarbesni Karolio Rimtauto Kašponio darbai: „Harmonijos pagrindai“ (1965), „Solfedžio“ (1969, iki 2017 m. išleista net 12 laidų), „Choro pratybos“ (kartu su P. Tamuliūnu, 1973), „Harmonija“ (I dalis – 1984, II dalis – 1988), monografija „Lietuvių muzikos melodika ir harmonija“ (1992), kurioje, panaudojęs lyginamąjį ir tikimybinį-statistinį tyrimo metodus, nustatė kai kurias melodikos ir lietuvių kalbos dėsningumų analogijas. Parašė istorinę apybraižą „Lietuvos muzikos akademija" (1994), straipsnių, chorų koncertų recenzijų, sukūrė kūrinių chorams. Buvo 1964 m. I respublikinės moksleivių dainų šventės konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narys, mokslinių-metodinių tarybų narys, kultūros mokyklų valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas, disertacijų gynimo komitetų pirmininkas, oficialusis oponentas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslo vardų teikimo komisijos ekspertas.
2011 m. Lietuvos mokslininkų sąjungoje įkūrė Tarpdisciplininės muzikologijos grupę ir jai vadovavo. Grupė prisidėjo prie A. J. Greimo atminimo įamžinimo, M. K. Čiurlionio kūrybos analizės ir propagavimo, kitos UNESCO kuruojamos veiklos. Nuo 2001 m. K. R. Kašponis tyrinėjo vieno iš semiotikos pradininkų Algirdo Juliaus Greimo biografijos Lietuvoje periodą, parengė parodą „Algirdo Greimo vaikystė“, kuri buvo eksponuojama Lietuvoje, Suomijoje, Prancūzijoje, o 2012 m. – pasauliniame semiotikų kongrese Nankine (Kinija). Ekspozicijos pagrindu 2014 m. sudarė ir išleido knygą „Greimas arti ir toli“ („Greimas Close and Far“), o 2017 m. – „Algirdo Juliaus Greimo 100-mečio ženklai“. Jo iniciatyva pagerbtas Greimo atminimas Kupiškyje, Kaune, Vilniuje, Druskininkuose, Šiauliuose, Marijampolėje, Ukmergėje, Birštone, Klaipėdoje, Palangoje, Prienuose, Pakuonyje, Kunigiškiuose.
Visas Karolio Rimtauto Kašponio gyvenimas buvo paskirtas menui ir mokslui, gražiems ir prasmingiems darbams jis mokėjo sutelkti žmones, viską atlikdavo atsakingai ir preciziškai.

 

 

Traviata
Prenumeruokite „Muzikos barus“!