Klaipėdos kamerinis orkestras: nuo klasikos iki egzotikos

Klaipėdos kamerinis orkestras gyvuoja nuo 1992 metų, jam iki 2009-ųjų vadovavo jo steigėja altininkė Liuda Kuraitienė. Atėjus naujam vadovui violončelininkui Mindaugui Bačkui, pastebimai kito orkestro grojimo maniera ir interpretaciniai prioritetai.
Klaipėdiečių orkestras nėra dažnas svečias sostinėje, tad intrigavo įdomi ir netradicinė programa, kovo 14 d. pristatyta Nacionalinėje filharmonijoje. Pasirodymą orkestras pradėjo Johanno Michaelio Haydno (1737–1806) Koncertu smuikui ir orkestrui G-dur (MH52), solo griežė kviestinis orkestro koncertmeisteris austrų smuikininkas Frankas Stadleris, su kuriuo klaipėdiečių kolektyvas bendradarbiauja jau keleri metai. J. M. Haydnas yra įžymiojo Vienos klasiko Josepho Haydno jaunėlis brolis, sukūręs apie 360 įvairių žanrų kūrinių, tačiau jo kūryba pas mus mažiau žinoma. Didesnę gyvenimo dalį kompozitorius praleido Zalcburge, bičiuliavosi su W. A. Mozartu.
J. M. Haydno Koncertas smuikui ir orkestrui G-dur – labai šviesus ir skaidrus. F. Stadleris pasirinko barokui ir galantiškajam stiliui (taip pat ir autentiškai manierai) būdingą artikuliaciją, lengvai formuojamą garsą ir artikuliuotą dinamiką, tarsi pabrėždamas stilistinį tiltą tarp baroko ir Vienos klasikų.
Styginių kvartetų versijos kameriniam orkestrui visada būna tam tikras iššūkis. Pirmoje koncerto dalyje griežtas L. van Beethoveno Styginių kvartetas Nr. 11 f-moll, op. 95, orkestrui nėra patogus dėl gausių unisonų ir specifinės kvartetinės faktūros. Ketvirtojoje kvarteto dalyje jutau tam tikrą intonacinį nuovargį, tačiau klaipėdiečių kolektyvas parodė turintis ryškų savitą braižą, kurį ženklino raiškiai artikuliuojamos frazės, efektinga dinamika.
Antroje koncerto dalyje buvo žadėtoji egzotika – japonų instrumentas shȏ, skambesiu primenantis portatyvinius vargonėlius, išvaizda – gotikinės bažnyčios bokštą. Įdomu tai, kad solistė Tomoko Kiba yra ir smuikininkė, daug metų dirbo Saarbriukeno orkestro koncertmeistere. Ji mokėsi groti pas žymų shȏ meistrą Mayumi Miyatą. Su Klaipėdos orkestru Tomoko Kiba atliko japonų kompozitoriaus Toshio Hosokawos shȏ ir styginių kvartetui sukurtą kūrinį „Peizažas V“, vėl gi – versiją styginių orkestrui. Tai absoliučiai minimalistinis kūrinys, grįstas keliomis intonacijomis ir keliais akordais, tačiau buvo išradingai panaudotos egzotiškojo instrumento dinaminės galimybės, todėl visos programos kontekste jis skambėjo įdomiai.
Koncertą orkestras užbaigė Benjamino Britteno Variacijomis Franko Bridgeˊo tema, op. 10. Nors kūrinį sudaro 10 miniatūrų, šis ciklas išsiskiria vidine didybe ir dramatine energija, yra tiesiog savaime įkvepiantis, nes genialus. Jutau, kad orkestrui šis kūrinys labai artimas, visi orkestro interpretaciniai akcentai buvo sudėlioti logiškai, nuosekliai ir įtikinamai. Išties puikus pasirinkimas koncerto finalui ir, ko gero, ryškiausias viso koncerto įspūdis.