Birštono vasaros menų akademija – skambančios atostogos ir jos dalyviams, ir praeiviams

2018 Nr. 5–6 (484–485), Edita Grudzinskaitė

Birštono vasaros menų akademija – unikalus reiškinys Lietuvos kultūros kontekste. Liepos 28 – rugpjūčio 6 dienomis muzikuojantys moksleiviai, studentai, muzikos profesionalai ir mokytojai turės galimybę leistis į dešimties dienų meistriškumo kelionę ne tik su garsiausiais Lietuvos muzikos pedagogais, bet ir būriu pasaulinį pripažinimą pelniusių savo srities meistrų.

Birštono vasaros menų akademija – plačios aprėpties meistriškumo tobulinimo dirbtuvės. Jose dalyvaujantiems atlikėjams sudaromos sąlygos susitikti ne tik su savo instrumento aukščiausio lygio profesionalais, bet ir gauti kitų taip reikalingų pamokų – sceninio judesio, kalbos ar net viešųjų ryšių. O dar neformalūs susitikimai, diskusijos ir bendri koncertai.

„Kiekvienas profesorius tau individualiai skiria laiko. Asmeniški susitikimai su tokio lygio žmonėmis – tiesiog dovana. O kur dar patys dalyviai – muzikuojantys bendraminčiai, draugiški žmonės ir viską vainikuojantys koncertai, sceninės patirties galimybės. Ši akademija – vienas saldžiausių vasaros kąsnių“, – sakė ne pirmą kartą akademijoje dalyvaujanti pianistė Roberta Daugėlaitė.

 

Vokalistams talkins viešnia iš Norvegijos

Su unikaliu muzikos instrumentu – balsu – šią vasarą dirbs net penki pedagogai. Viena jų – charizmatiška dainininkė ir vokalo pedagogė iš Norvegijos Barbro Marklund.
Norvegijos muzikos akademijos profesorė, Oslo ir Stokholmo operos akademijų dėstytoja turi studentų iš įvairiausių pasaulio kraštų: Azerbaidžano, Belgijos, Baltarusijos, Kanados, Kinijos, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Latvijos, Norvegijos, Lenkijos, Rumunijos, Rusijos, Pietų Afrikos Respublikos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, JAV ir, be abejo, Lietuvos. Per pusantro šimto jos mokinių buvo apdovanoti daugiau nei šešiasdešimtyje prestižinių konkursų įvairiausiose šalyse. Sutikite, skaičiai iškalbingi.

 

Pasaulio scenų žvaigždė

Vokalo meistriškumo paslaptimis taip pat dalinsis lietuvių kilmės pasaulinio garso vokalo žvaigždė Lilija Šukytė (Lilian Sukis), šiuo metu gyvenanti Vokietijoje.
Dainininkė po ankstyvos tėvo mirties paliko Lietuvą ir prieš II pasaulinio karo pabaigą su motina išvyko į Vokietiją, vėliau emigravo į Kanadą.
Atlikėjos karjeroje – garsiausios pasaulio scenos, tokios kaip Niujorko „Metropolitan Opera“, Bavarijos valstybinė opera, Karališkoji opera Londono Kovent Gardene, ar pagrindinis vaidmuo 1972 metų Miuncheno olimpinių žaidynių proga Korėjos kompozitoriaus Isang Yuno sukurtos operos „Sim Tjong“ pasaulinėje premjeroje.
Lilija Šukytė sudainavo didžiąsias soprano partijas – Violetos, Nedos, Paminos, Mikaelos, Euridikės. Tiek publiką, tiek muzikos kritikus ji žavi nepaprasta balso kokybe ir raiškia vaidyba.
Solistė yra pagarsėjusi kaip W. A. Mozarto ir R. Strausso interpretatorė. Ypatingą dėmesį ir meilę ji skiria dainos (Lied) menui. Kritikai yra palankiai įvertinę jos šiltą, lyrinį balsą, kuris ir aukštame diapazone niekuomet neskamba aštriai, santūriai jausmingą interpretaciją, stiliaus pojūtį, gerą tartį.

 

Lietuvos vokalo meistrai

Trečius metus iš eilės Birštono vasaros menų akademijoje dirbs Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė dainininkė Asta Krikščiūnaitė. „Labai laukiu tų dienų, nes jau po pirmųjų metų supratau, kad nepaprastai miela būti ten, kur esi laukiamas miesto šeimininkų, nepriekaištingai užsiėmimus planuojančių kursų rengėjų. Mane visada labai užkrečia jaunų žmonių entuziazmas, su kuriuo jie ateina, klausosi, nori sužinoti. Atrodo, kad kiekvieną tavo žodį jie tiesiog galėtų suvalgyti“, – sakė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė A. Krikščiūnaitė.
Vasaros menų akademijoje sutiksime ir Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto lektorę, Vytauto Juozapaičio edukacinio kultūros ir meno centro dainavimo mokyklos „Bel canto“ vadovę Eglę Juozapaitienę. „Akademija – tai susitikimas su profesionalais, profesoriais, garbingais žmonėmis, kurie nusimano, ką daro, kurie išmano savo darbą. Maža to, viskas vyksta Birštone, nuostabiame mieste, kuriame dainuoja viskas – ir miškas, ir gėlės, ir žolė, ir ateinantys žmonės, ir vaikai, su kuriais turiu užsiėmimus“, – įspūdžiais iš praėjusių metų dalijosi E. Juozapaitienė.
Žinoma, neapsieisime ir be Vladimiro Prudnikovo – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato.
V. Prudnikovas įsitikinęs, kad dainininkui svarbu dirbti kiekvieną dieną: „Ar ruduo, ar vasara, ar žiema, reikia dirbti, dirbti ir dirbti“. Kasmet Birštono akademijoje dalyvaujantis profesorius sako matąs studentų, jaunų atlikėjų augimą. „Kursai būna nepaprastai intensyvūs – labai daug pedagogų, labai daug koncertų, individualių techninių repeticijų, pratimų, ir tai padeda žmogui save atrasti. Rudenį jie būna visa galva aukščiau už savo „konkurentus“, – sakė V. Prudnikovas.

 

Kad rankose pražystų violončelė

Stygininkų laukia neužmirštama patirtis su violončelininku Nicholasu Jonesu. Jis – vienas garsiausių styginių instrumentų pedagogų Jungtinėje Karalystėje. N. Jonesas apdovanotas ypatingu gebėjimu įžvelgti studentų meninį potencialą ir jį atverti. Nesvarbu, ar sunkumų kyla dėl atlikėjo technikos, ar dėl jo asmenybės problemų – pedagogas randa išeitį ir visuomet pateikia vertingų įžvalgų.
Pedagogas bendrauja šiltai ir su humoru, stengiasi suprasti mokinius ir priimti juos tokius, kokie jie yra, o ne kokius jis norėtų matyti. Pamokose jis kalba apie viską: techniką, garsą, muziką ir interpretaciją, studentams suteikia muzikavimo laisvę, užuot primygtinai piršęs savo nuomonę.
Būti N. Joneso mokiniu reiškia leistis į nuostabią kelionę, prisiliečiant prie pirmapradžio muzikos grožio, įkvepiančių idėjų ir pajaučiant, kaip tavo rankose pražysta violončelė. Pozityvumas, kuris veržte veržiasi iš mokytojo, užkrečia ir jo mokinius.
N. Jonesas yra didžiausios Jungtinėje Karalystėje Chethamo muzikos mokyklos dėstytojas ir Karališkojo Šiaurės muzikos koledžo (Royal Northern Music College) Mančesteryje violončelės profesorius, veda meistriškumo kursus Europos muzikos akademijose ir konservatorijose, be jo neapsieina garsiausių konkursų žiuri. Violončelininkas intensyviai koncertuoja, griežia tiek solo, tiek su orkestrais.

 

Fortepijono mago pamokos

Pianistai turės galimybę bendrauti su Viktoru Riabčikovu – muzikantu, kurio vardas žinomas daugelyje pasaulio salių. Jis koncertavo beveik visose Europos šalyse, JAV, Indijoje, Argentinoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Zimbabvėje.
Apie V. Riabčikovo virtuoziškumą iškalbingiausiai byloja muzikologų nuomonė, kad, išgirdęs šį pianistą, būtų priblokštas pats Michailas Glinka. Tai visus standartus laužantis aukščiausio lygio atlikėjas, kurio rankose fortepijonas atgyja, šaukia, verkia, dainuoja. Jam sėdint prie instrumento gali pajusti, kas yra magija.
Po pirmojo pasirodymo Vakaruose praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje V. Riabčikovas akimirksniu užsitarnavo nepaprasto jautrumo ir žavesio pianisto vardą. Michailo Glinkos kūrinių atlikimas ir įrašai, kuriuos išleido firma BIS, sulaukė apžvalgų lavinos visame pasaulyje.
Rusijoje ir Vakaruose į jo programas būdavo įtraukiami negirdėti ar pamiršti fortepijoniniai kūriniai, taip pat mažiau žinomų rusų kompozitorių romantikų opusai. Jo repertuaras itin platus, apimantis tiek vokalinę, tiek fortepijoninę muziką bei kūrinius su orkestru. 1992 metais UNESCO siūlymu Viktoras Riabčikovas buvo pripažintas metų pianistu.
Koncertus Rusijoje bei užsienyje atlikėjas derina ir su pedagogine veikla – dėsto Valstybinėje chorinės muzikos akademijoje Maskvoje.

 

Koncertuojantis su garsenybėmis

Dar vienas menų akademijos svečias – Kristianas Attila, vienas ryškiausių Suomijos pianistų ir pedagogų, ugdomojo vadovavimo (angl. coaching) specialistas, daugiausia dėmesio skiriantis vokalinės muzikos žanrams – operai ir Lied.
Jis studijavo Sibeliaus akademijoje Helsinkyje (Suomija) ir Malmės aukštojoje muzikos mokykloje (Musikhögskolan i Malmö, Švedija), stažavosi Suomijos nacionalinės operos studijoje, dirbo lektoriumi ir vokalo repetitoriumi Sibeliaus akademijoje su Operos programos studentais.
Pianistas yra koncertavęs Europos, JAV, Kanados, Šiaurės Afrikos ir Japonijos koncertų salėse. Daug kartų kaip kviestinis pianistas yra dalyvavęs tarptautiniuose Mirjam Helin vokalistų konkursuose. Jam teko bendradarbiauti su pasaulinio garso dainininkais – prof. Jamesu Kingu, Tomu Krause, Barbara Bonney, prof. Dorothy Irving (Švedija) ir kitais. Nuolatinis pianisto scenos partneris – baritonas Tommi Hakala, su juo dalyvavo BBC Kardife rengiamame konkurse „Pasaulio dainininkas“ (BBC Cardiff Singer of the World), ten solistas pelnė pagrindinį prizą. Kristianas Attila nuolat koncertuoja ir su kitais išskirtiniais dainininkais – baritonu Juha Uusitalo, sopranu Pia Freund.
Kristianas Attila kuria muziką fortepijonui ir kameriniams ansambliams, domisi improvizacija, kartu su Sibeliaus akademijos dėstytoja Martina Roos vedė improvizacijos operoje meistriškumo kursus.

 

Aleksanderio technikos mokys viešnia iš Suomijos

Suomių arfininkė Katri Tikka yra žinoma kaip klasikinės muzikos atlikėja, tačiau jai nesvetimi ir kiti žanrai – nuo folkloro iki baroko. Ji dirba kartu su keliais Suomijos orkestrais.
Baigusi arfos specialybę Norvegijos muzikos akademijoje bei pedagogikos studijas Helsinkio taikomųjų mokslų universitete „Metropolia“, K. Tikka metus mokėsi Eriko Waardenburgo arfos klasėje Nyderlanduose. Šiuo metu studijuoja Helsinkio J. Sibeliaus akademijos magistrantūroje (Isabelle Perrin klasėje). Muzikė aktyviai dalyvaus Joanos Daunytės arfos užsiėmimų programoje.
K. Tikka – vadinamosios Aleksanderio technikos (Alexander Technique) ekspertė, trejus metus ji lankė paskaitas Norvegijos muzikos akademijoje, taip pat mokėsi privačiai. Aleksanderio technika, kaip ir Feldenkreiso metodas, padedantys sąmoningai valdyti judesius, tapo svarbia Katri kasdienės praktikos ir mokymų dalimi. Aleksanderio technikos Katri mokys visus Birštono vasaros menų akademijos dalyvius.
Pasaulį išmaišiusi K. Tikka, kuri Birštone viešės nebe pirmą kartą, tikina, kad ši menų akademiją yra išskirtinė, ji leidžia patirti tai, ko niekur kitur nepatirsi, kad niekur nerasi ir tokios gamtos, ir tokios auros.

 

Pirmą kartą – arfa

Daugelio tarptautinių konkursų laureatė Joana Daunytė džiaugiasi ir didžiuojasi tapusi pirmąja arfos dėstytoja Birštono vasaros menų akademijoje – čia šiemet galės tobulintis ir karališkuoju instrumentu grojantys Lietuvos bei užsienio muzikantai.
J. Daunytė vadinama lietuvių arfos ambasadore, jos preciziškai atliekama muzika skambėjo Šveicarijos, Prancūzijos, Norvegijos, Airijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos, Nyderlandų, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų koncertų salėse. Platų atlikėjos kūrybos akiratį liudija įvairių epochų arfos muziką apimantis repertuaras, raiškos įvairovės paieškos, dalyvavimas šiuolaikinės muzikos projektuose, muzikavimas unikaliame šeimyniniame ansamblyje „Regnum musicale“.
Joana dėsto VDU Muzikos akademijoje, Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

 

Svarbu ne tik atlikimo meistriškumas

Šiandien muzikantui neužtenka vien muzikos – reikia orientuotis rinkoje, išmanyti vadybos principus, pateikti save taip, kad būtum girdimas ir matomas. Profesionalus atlikėjas turi rūpintis ir savo scenine išvaizda, laikysena, iškalba.
Menų akademijos dalyvius sceninio judesio mokys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė Neli Beliakaitė.
Koncertmeisterio patirtimi dalinsis žymiausiems Lietuvos solistams akompanuojanti LMTA Koncertmeisterio katedros profesorė Nijolė Ralytė ir šiemet magistro studijas Paryžiaus konservatorijoje baigęs pianistas Justas Čeponis.
Kompozicijos meno labirintais kaip visuomet kūrybingai ir profesionaliai vedžios Birštono vasaros menų akademijos iniciatorė ir organizatorė profesorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

 

Meno, kultūros ir meilės šventė

Birštono vasaros menų akademijos organizatorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė sakė: „Šios dešimt dienų – ypatingos. Muzika užrašoma natomis, bet būnant čia galima išmokti perskaityti tai, kas slypi tarp natų, kas padeda atskleisti kompozitoriaus mintis ir idėjas. To mokomasi paskaitose ir pamokose, neformaliuose pokalbiuose ir susitikimuose, pagaliau patikrinat save koncertuose.“
Ilgametis akademijos pedagogas profesorius Vytautas Juozapaitis pabrėžia akademijos vertę: „Aš didžiuojuosi, kad esu to darinio dalis, esu Lietuvos muzikų sąjungos narys, kuri ir organizuoja šitą fantastišką renginį. Išduosiu paslaptį – šiais metais į Birštoną vyksiu pats pasimokyti. Pasimokyti iš savo jaunesnių ir vyresnių kolegų, iš publikos. Čia žmonės susirenka švęsti – meno, kultūros, meilės, čia visus vienija muzika.“

Prenumeruokite „Muzikos barus“!