Milda Tubelytė: „Ir gyvenime, ir karjeroje esu ten, kur noriu būti“

2018 Nr. 5–6 (484–485), Agnė Sabulytė

Mecosopranas Milda Tubelytė – Braunšveigo valstybinio teatro (Staatstheater Braunschweig, Vokietija) solistė.

Pirmieji dainininkės žingsneliai į muzikinį pasaulį prasidėjo vaikystėje, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos smuiko klasėje. Vėliau ją augino ir pasirinktu keliu išlydėjo Panevėžio Juozo Miltinio gimnazija. 2005 metų pavasarį Milda buvo priimta į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, prof. Sigutės Stonytės dainavimo klasę.

Specialiai „Muzikos barams“ – jaunosios kartos operos solistės mintys apie profesinio kelio pradžią, ypatumus, svajones.

Studijų metai
Labai džiaugiuosi, kad turėjau nuostabią vokalo pedagogę prof. Sigutę Stonytę, sceninės kalbos dėstytoją Meilę Kudarauskaitę, muzikos istorijos dėstytoją doc. Juditą Žukienę ir daugelį kitų puikių pedagogų. Tai buvo intensyvios studijos, visko turėjau išmokti, nes nebuvau talentas iš gamtos. Vokalo pedagogės prof. S. Stonytės padedama suradau save ir savo balsą, studijų pabaigoje jaučiausi pakankamai stipri.
Niekada nesistengiau kitiems ką nors įrodyti. Svarbiausia man buvo atkakliai dirbti ir įtvirtinti kiekvieną pasiekimą. Nesivaikiau madų ir nebandžiau tilpti į jokius stereotipinius rėmus. Ieškojau savęs, ko nors unikalaus, ką galėčiau pasiūlyti būsimiems darbdaviams.
Didžiausia būtinybė man – laisvė ir atvirumas naujoms idėjoms, patirtims. Taip pat labai svarbu būti kukliam, maloniam, darbščiam, greitam, atviram ir paslaugiam. Mano manymu, tai svarbiausi bruožai norint sėkmingai dirbti ansamblyje. Ir dar – nereikia pastabų ir kritikos priimti asmeniškai. Juk visi nori geriausio rezultato, todėl pastabos – noras padėti, o ne sumenkinti ar įžeisti.
Šiandien galiu pasakyti, kad studijuojant LMTA trūko šiuolaikinio teatro reikalavimus ir tendencijas atitinkančių disciplinų, sceninės ir darbo su skirtingais režisieriais patirties, užsienio kalbų lavinimo, skirtingų epochų muzikos interpretavimo pagrindų, tačiau gavau puikius vaidybos, muzikos analizės, natų skaitymo ir vokalo pagrindus. Darbas teatre reikalauja begalės naujų įgūdžių, tai – gyvenimo universitetas.
Nuo studijų baigimo laikų manimi rūpinasi agentė Therese Renick, esu jai labai dėkinga.

Intensyvus kūrybinis laikotarpis
Šis sezonas intensyviausias, kokį esu turėjusi: 7 premjeros ir 1 spektaklis iš praėjusio sezono. Visos partijos buvo pagrindinės arba vienos svarbiausių. Braunšveigo teatras turi 3 skyrius: muzikinį, šokio ir dramos, repertuaras labai įvairus. Jau pradėjome rugpjūčio mėnesį startuosiančios „Karmen“ repeticijas scenoje. Kitą sezoną numatytos 5 premjeros ir 3 spektakliai iš šio sezono, dar nėra sprendimų dėl koncertų.
Šį sezoną į teatrą atėjo nauji vadovai, kaip Vokietijoje įprasta, pasikeitė ir visi padalinių vadovai. Naujieji vadovai lankosi spektakliuose, kviečia į pokalbius ir nusprendžia, kiek ansamblio narių lieka dirbti teatre. Iš mano buvusių dvylikos kolegų likome tik trys. Praeitą savaitę kalbėjau su operos direktore apie besitęsiantį ir ateinantį sezonus. Ji džiaugėsi mano darbu.

Mylimiausi ir svajonių vaidmenys
Įsimyliu kiekvieną kartą: muziką, personažą, režisieriaus darbą arba iššūkį parengti vaidmenį. Šiuo metu širdį ir balsą užkariavusi Anijaus partija iš W. A. Mozarto operos „Tito gailestingumas“ – tarsi man parašyta. Daug emocijų suteikė ir Romeo vaidmuo V. Bellini operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ – debiutas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Vaidmenį paruošiau per 5 savaites, deja, nebuvo laiko subrandinti, bet turėjau galimybę kiek vėliau kelias arijas ir duetus padainuoti savo teatre. Generalinis muzikos direktorius Srba Dinićius liko labai patenkintas mano pasirodymu ir jau planuoja šį spektaklį įtraukti į naujo sezono repertuarą.
Kadaise išgirdau pasaulinio garso latvių dainininkę Elīna Garančą, dainuojančią Šarlotės ariją iš J. Massenet operos „Verteris“. Pasvajojau – gal ir aš kada ją dainuosiu. Ir praėjusį sezoną mano noras išsipildė!

Savidisciplina
Repetuoju kasdien nuo 10 iki 14val. ir nuo 18 iki 22val., šeštadienį – nuo 10 iki 14val., o dar ir spektakliai. Jei norėčiau turėti socialinį gyvenimą už teatro ribų, džiaugtis draugų kompanija penktadienio vakare ar spontaniškai išlėkti savaitgaliui prie jūros, tektų rinktis kitą profesiją.
Esu laiminga turėdama vyrą, kuris puikiai supranta teatro užkulisius. Raphaelis Traubas – šveicaras, teatro ir kino aktorius, aktorinio meistriškumo, kalbos ir iškalbos dėstytojas. Auginame mano išsvajotą šunį Zorro iš Kretos – jis pats geriausias vaistas nuo streso. Ir gyvenime, ir karjeroje esu ten, kur noriu būti.

Lietuva
Mano tėvai, taip pat kurso draugai Romanas Kudriašovas (baritonas), Ernesta Juškaitė (sopranas) – tarsi nematomas tiltas tarp Vokietijos, kur dabar gyvenu, dirbu, ir Lietuvos, į kurią visada labai noriu grįžti. Bendraujame labai dažnai, susitinkame tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje.
Nuolatinį ryšį palaikau su prof. S. Stonyte. Ji mane labai palaikė ir padėjo rengti Romeo vaidmenį, konsultavo per „WhatsApp“ programėlę. Aš jai siunčiu naujos arijos įrašą, ji man – pastabas. Esu labai jai dėkinga.
Vis gaunu pasiūlymų dainuoti Lietuvoje, tik, deja, daugumos turiu atsisakyti dėl įtempto repeticijų ir spektaklių grafiko. Labai tikiuosi, kad ateityje pavyks dažniau grįžti.

Birštono vasaros menų akademija