Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondui – 20

2018 Nr. 5–6 (484–485), Audronė Žigaitytė

Esame unikalaus fakto liudininkai – per dvidešimt veiklos metų Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas tapo neatsiejama Lietuvos muzikos plėtros dalimi. Skvarbus fondo valdybos pirmininkės Birutės Karosienės žvilgsnis visada pastebėdavo tuos, kuriems tuo metu labiausiai reikėdavo paramos, kurie labiausiai jos buvo verti. Šiandien fondo globotiniai garsina Lietuvą žymiausiose pasaulio salėse, aktyviai koncertuoja savame krašte.

Iškilią sukaktį kovo 28 d. fondas paminėjo koncertu Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje.

„Visada prisiminsiu malonią, netikėtą pažintį su p. Birute Karosiene, – koncerto dieną sakė bene jauniausias S. Karoso labdaros ir paramos fondo globotinis, tarptautinių konkursų laureatas pianistas Ignas Maknickas. – Man pagrojus „Lisztofonijos“ konkurso laureatų koncerte Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje, priėjo p. Birutė ir nepaprastai šiltai pasveikino su pergale konkurse, sakė, kad ją labai sužavėjo mano pasirodymas. Kartu paskatino kreiptis į jos vadovaujamą Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondą. Esu labai dėkingas už suteiktą dalinę paramą mano pirmiesiems studijų metams Karališkojoje muzikos akademijoje Londone. Man ji labai svarbi. O nuoširdus p. Birutės palaikymas, mano kūrybinių ieškojimų įvertinimas ir drąsina, ir įkvepia dar daugiau dirbti, siekti aukščiausių tikslų muzikoje, garbingai atstovauti mūsų Tėvynei Lietuvai ir ją garsinti pasaulyje.“

LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas prof. Robertas Beinaris taip pat negailėjo komplimentų fondui ir jo darbuotojams: „Man Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas pirmiausia siejasi su nuostabių žmonių kolektyvu. Niekada nepatiriu jokio streso kreipdamasis paramos. O juk, žinom, prašyti anaiptol nėra malonu. Fondo indėlis ugdant Lietuvos menininkus ir formuojant muzikinę kultūrą neįkainojamas. Kai muzikas turi finansinių rūpesčių, drąsiai kreipiasi į p. Birutę Karosienę. Sumanymą apsvarsčius fondo kolektyve, paskelbiama, ar gavai finansavimą. Gavai – vadinasi, tavimi tikima, turi perspektyvą. O jeigu atsakymas neigiamas, privalai tobulėti pats ir tobulinti projektą, kuriam prašai paramos. Fondas ir jo darbuotojai – mūsų draugai, visuomet geranoriškai nusiteikę padėti. Didžiuojamės fondo misija ir džiaugiamės, kad tokį jį turime.“

Verslininkas Saulius Karosas, kompozitoriaus Juozo Karoso vaikaitis, – bene aktyviausias mecenatas ir filantropas Lietuvoje. 1998 m. jis įkūrė savo labdaros ir paramos fondą, kurio nuostata – remti įvairių kartų menininkus, meno kolektyvus, meno švietimo darbuotojus ir kitus menų atstovus, vykstančius į Lietuvos, tarptautinius konkursus, meistriškumo kursus, seminarus bei mokslines konferencijas. Fondas taip pat remia kultūros projektus, konkursus, išliekamąją vertę turinčius leidinius, skiria paramą kultūros vertybių, paveldo įamžinimo bei restauravimo darbams, mokslo, kultūros, švietimo, religinių bendruomenių veiklai, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos plėtojimo programoms, teikia labdarą invalidams, ligoniams, našlaičiams, daugiavaikėms šeimoms, senjorams.

2014 m. „Metų kultūros mecenato“ ženklu apdovanotas Saulius Karosas įsitikinęs, kad norint remti kultūrą nereikia būti milijonieriumi – reikia noro ir supratimo, kad labiausiai verta remti būtent kultūrą.

„Šiandien, kai žavimės Mūzos Rubackytės skambinimu ar Eglės Špokaitės šokiu, pagalvokime: kuo užaugę grožėsis mūsų vaikai? Ar dar iškils Lietuvoje tokio lygio žvaigždžių? Jeigu menininkų rengimo sistema žlugs, ją sukurti iš naujo reikės milžiniškų pastangų, investicijų ir laiko“, – yra sakęs S. Karosas. Jis neabejoja, kad pirmiausia klasikinis menas, klasikinės vertybės kuria šalies istoriją, tad norėdamas paskatinti profesionaliojo meno raidą gimtajame krašte ir prisidėti prie jo įvaizdžio kūrimo užsienyje ir įkūrė Labdaros ir paramos fondą.

Visus dvidešimt metų fondui vadovauja ilgametė fortepijono pedagogė, rūpestinga ir jautri jaunų talentų globėja Birutė Karosienė. Be jos dėmesio ir rūpesčio šiandien neturėtume būrio išgarsėjusių muzikantų – pianistų, dirigentų, stygininkų, pūtikų. Fondas suteikė jiems galimybę tobulinti meistriškumą, gilinti savo žinias pas žymiausius pasaulio pedagogus, studijuoti garsiose užsienio mokyklose. Dešimtys fondo paremtų solistų, instrumentininkų, ansamblių, chorų ir orkestrų tapo aukščiausio lygio tarptautinių konkursų laureatais bei diplomantais. Fondas yra padėjęs jauniems talentams nusipirkti muzikos instrumentų – arfą, smuikų, violončelių, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai padovanoti austriški vargonai.

Daugelis fondo globotinių, pradėję nuo moksleiviškų konkursų ar išvykų pasitobulinti, vėlesniais savo pasiekimais pateisino rėmėjų įžvalgas. Tarp tokių pirmiausia minėtini pianistai Edvinas Minkštimas, Sonata Alšauskaitė, violončelininkas Edvardas Armonas, dainininkai Nomeda Kazlauskaitė, Jekaterina Tretjakova, Milda Smalakytė, Julija Stupnianek, Liudas Mikalauskas, talentinga arfininkė Joana Daunytė, klarnetininkas Ąžuolas Paulauskas, fortepijoniniai duetai Vilma Rindzevičiūtė ir Irina Venckus, Giedrė ir Rimvydas Kisevičiai bei daugelis kitų.

Pianistė Sonata Alšauskaitė laimėjo pirmąsias vietas tarptautiniuose pianistų konkursuose Prancūzijoje ir Graikijoje, vėliau – pirmąją premiją IV tarptautiniame M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse, stažavosi Anglijoje. Sparčiai išgarsėjusi jaunoji dirigentė Mirga Gražinytė – taip pat įžvalgiai ir laiku pastebėta p. Birutės Karosienės. M. Gražinytei buvo skirta lėšų studijoms Grace ir Zalcburge, dalyvavimui keliuose tarptautiniuose dirigentų konkursuose.

Neseniai išleisti fondo paremti albumai „Lietuvių folkloro teatras“ ir „Paslaptingas būties švytėjimas“ (apie dailininkę Birutę Žilytę), dokumentiniai filmai „Nėra laiko gerumui“ (apie Arūną Žebriūną ir Giedrę Kaukaitę, rež. Aloyzas Jančoras), „Kūrybos mįslė“ (apie skulptorę Dalią Matulaitę, rež. Algirdas Tarvydas).

Fondas jau dvidešimt metų padeda įgyvendinti gausius Muzikų sąjungos projektus. Ypač svarbi kasmetinė parama žurnalui „Muzikos barai“, „Muzikų parado“ koncertams, paskaitoms ir renginiams regionuose.

Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondas buvo pagrindinis rėmėjas 2013 m. Budapešto Europos parke statant skulptorės Dalios Matulaitės monumentą Lietuvos kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Jogailai bei jo žmonai Vengrijos karalaitei ir Lenkijos karalienei Jadvygai. Taikomosios dailės muziejuje vykusio iškilmingo vakaro metu Sauliui Karosui skulptorė įteikė unikalią dovaną – miniatiūrinę monumento kopiją.

Muzikinę vakaro dalį pradėjo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos simfoninis orkestras (dirigentas ir meno vadovas Modestas Barkauskas, vadovas Artūras Alenskas, grupių vadovai Jonas Armonas, Dalius Jovaiša, Vilius Pocius, Ernestas Ramelis ir Egidijus Stanelis). Skambėjo Eduardo Balsio fragmentas „Liaudis linksminasi“ iš baleto „Eglė žalčių karalienė“, du šokiai iš Charlesˊio Gounod operos „Faustas“ (Valpurgijų nakties muzika). Su orkestru pasirodė ir keli solistai: Viktorija Miškūnaitė itin subtiliai padainavo Balio Dvariono „Žvaigždutę“ ir „Ave Maria“ iš Pietro Mascagni operos „Kaimo garbė“, Liudas Mikalauskas – Vytauto Klovos Ūdrio dainą iš operos „Pilėnai“ ir Algimanto Raudonikio „Kur balti keliai“.

Nepaprastai žavią Ennio Morricone pjesę „Gabrieliaus obojus“ atliko Robertas Beinaris, su dukra Gabriele, skambinančia arfa, – Rolfo Lovlando Vilties himną iš kino filmo „Paslaptingas sodas“. Puokštę populiarių dainų ir arijų padainavo Nomeda Kazlaus, akompanavo pianistas Linas Dužinskas. Tradiciškai nuotaikingą kompoziciją fondo sukakčiai dedikavo džiazo improvizatorius Egidijus Buožis.

Jaunasis pianistas Ignas Maknickas paskambino Frédérico Chopino Sonatos Nr. 2 b-moll II d. Scherzo. Ypač aukšta nata vakarą užbaigė specialiai į koncertą iš Paryžiaus atskridusi pianistė Mūza Rubackytė. Ji paskambino dvi Franzo Schuberto dainų Franzo Liszto transkripcijas – „Tu esi ramybė“ ir „Girių karalius“.

Daug nuoširdžių padėkos žodžių Sauliaus Karoso labdaros ir paramos fondui tarė atlikėjai, kiti vakaro svečiai, tarp kurių buvo nemažai esamų ir buvusių fondo globotinių.

Birštono vasaros menų akademija