Talentingos arfininkės rečitalis

2018 Nr. 5–6 (484–485), Aldona Eleonora Radvilaitė

Mielą, džiaugsmo bangą dovanojusį koncertą balandžio 29 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje surengė jauna talentinga arfininkė Joana Daunytė. Jai talkino 2015 m. rudenį atsinaujinęs Vilniaus kvartetas – nuo pat šio ansamblio susikūrimo prieš 50 metų pirmuoju smuiku griežusi prof. Audronė Vainiūnaitė daugiau kaip 3500 koncertų muzikinį kraitį perdavė buvusiai savo kvarteto klasės Nacionalinėje M. K. Čiurlionio meno mokykloje mokinei Daliai Kuznecovaitei, talentingai jaunai smuikininkei, puikiai derinančiai primarijos vaidmenį su soline veikla. Jos partneriai kvartete – Artūras Šilalė (II smuikas), Girdutis Jakaitis (altas) ir Augustinas Vasiliauskas (violončelė). Antroje koncerto dalyje prie atlikėjų prisidėjo kontrabosininkas Arnoldas Gurinavičius, o Mauriceˊo Ravelio Introdukcijos ir allegro arfai, fleitai, klarnetui ir styginių kvartetui fleitos partiją grojo Vita Marija Daunytė, klarneto – Vytautas Giedraitis.

Koncertas buvo išskirtinis pirmiausia tuo, kad arfininkai retai groja rečitalius, paprastai gražų šio instrumento skambesį girdime orkestro fone. Profesionalų klausą glostė labai kokybiškai, nuoširdžiai atliekama arfos muzika, jaunatviškai pakilus ir darnus Vilniaus kvarteto griežimas.

Į gražią muziejaus salę vos tilpusius klausytojus viliojo ne tik mėgstami atlikėjai, bet ir koncerto, pavadinto „Prancūzų muzikos spalvos“, programa. Joana Daunytė sakė: „Kilus idėjai surengti koncertą su styginių kvartetu neišvengiamai atsirėmiau į prancūzišką repertuarą, nes ši šalis yra bene labiausiai prisidėjusi prie arfos meno tradicijos kūrimo ir puoselėjimo“ (7 meno dienos, 2018, Nr. 16(1253), toliau – 7MD).

Daunytės pavardė pirmiausia asocijuojasi su publikos mėgstamu šeimos ansambliu „Regnum musicale“ (Muzikos karalystė). Įvairiapusišku repertuaru, profesionalumu ir muzikavimo nuoširdumu išsiskiriančiame ansamblyje groja šviesaus atminimo poeto Vaidoto Daunio dukros Joana (arfa), Vita Marija (fleita), Elena (violončelė), Kotryna Ugnė (smuikas), koncertuose dažnai dalyvauja ir jų mama smuikininkė Raimonda Daunienė. Visos keturios seserys yra tarptautinių konkursų laureatės, 2013 m. jos surengė koncertų ciklą JAV, griežė klasikinės muzikos festivalyje Ženevoje (Šveicarija ). 2014 m. IV tarptautiniame kamerinių ansamblių su arfa konkurse Madride (Ispanija ) „Regnum musicale“ pelnė I vietą, 2017 m. liepą koncertavo Pasauliniame arfininkų kongrese Honkonge.

Arfininkė Joana Daunytė 2008 m. baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą (D. Šlyžienės kl.), 2007 m. mokėsi prof. F. Sitruk specialiojoje Talentų klasėje. Dar būdama septintokė sėkmingai pasirodė žymios amerikiečių arfininkės Susann MacDonald meistriškumo kursuose Šveicarijoje, po metų pelnytas pirmas laimėjimas konkurse Prancūzijoje. Vėliau Joana tapo Mstislavo Rostropovičiaus fondo stipendininke. Muzikas 2004 m. po perklausos viešai pasakė, kad Lietuva turi nuostabią arfininkę, kurią būtinai reikia remti. „Niekada nepamiršiu, kaip toks Maestro patikėjo mano, mokinės, muzikinėmis istorijomis ir stipriai apkabinęs suteikė tikėjimo ir pasitikėjimo savo pasirinktu keliu, kad ir koks dygliuotas tas kelias kartais atrodytų“, – prisimena J. Daunytė (7MD).

Joana studijavo Ženevos aukštojoje muzikos mokykloje ir Amsterdamo konservatorijoje (prof. E. Waardenburg kl.), 2016 m. baigė studijas Norvegijos muzikos akademijoje (prof. I. Perrin kl.), tobulinosi daugelio žymių muzikų meistriškumo kursuose, yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė. Nuo 2016 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje arfos atlikimo meną, nuo 2017 m. – LMTA meno doktorantė (prof. Isabelle Perrin ir doc. dr. Audros Versekėnaitės kl.).

Kalbėdama apie menininko misiją, J. Daunytė sako: „Niekada nepamiršiu M. Rostropovičiaus minties, kad svarbiausia atlikėjo užduotis yra per muziką nematomu siūlu susijungti su klausytoju, ir palaimintas tas, kurio siūlas suspindi to ryšio ugnimi.“ (7MD) Galima drąsiai tvirtinti, kad Joanai sekasi savo nuoširdumu, giliu muzikos esmės supratimu ir pajauta, pasitelkus profesionalumą, asmenybės charizmą, tuo nuostabiu siūlu susisieti su klausytojais. Tai Joanai pavyko ir aptariamajame rečitalyje.

Nuostabu, kad pirmos koncerto dalies kūrinius su patyrusiais kvarteto stygininkais ji griežė atmintinai. Trapiai, grakščiai nuskambėjo Claudeˊo Debussy „Danse sacrée et danse profane“ (Tres modere, Modere ). Šie „Sakraliniai ir pasaulietiniai šokiai“ buvo sukurti 1904 m. pagal garsios Paryžiaus instrumentų gamintojos „Pleyel“ užsakymą siekiant atskleisti Gustaveˊo Lyono ištobulintos chromatinės arfos privalumus. Césaro Francko ir Jullesˊio Massenet mokinio bei sekėjo Gabrielio Pierné „Concertstuck“ arfai ir orkestrui, op. 39 (arfai ir kvartetui aranžavo Bobas D. Litterellis ), traktuotėje žavėjo Joanos Daunytės virtuozinis brandumas, gebėjimas perteikti šios muzikos spindesį, kūrinio tembrinį spalvingumą.

Efektingai, užburiamai nuskambėjo Marcelio Tournier „Fejerija: preliudas ir šokis“ – ypatinga muzikos kalba, kurioje jaučiami impresionizmo ir vėlyvojo romantizmo atspindžiai. Arfos partijoje žavėjo meistriški flažoletai, įspūdingi glissando, enharmoniškai alteruoti garsai, suteikiantys garso erdvės pojūtį. Be to, buvo gražu stebėti grakščius ir plastiškus Joanos rankų judesius.

Kuo toliau, tuo daugiau arfos partijoje buvo specifinių, netikėtų efektų . Kompozitoriaus ir dirigento André Caplet kūrinys „Conte fantastique“ (Fantastiniai pasakojimai), įkvėptas Edgaro Poe apsakymų rinktinės „Raudonosios mirties kaukė“, 1909 m. buvo parašytas chromatinei arfai su orkestru, vėliau kompozitorius parengė versiją styginių kvartetui su arfa arba fortepijonu. Kaip ir buvo galima tikėtis žinant kraupų literatūrinio pagrindo siužetą, muzikoje apstu gąsdinančių skambesių, švilpesių, arfos glissando, flažoletų. Atliekant šį kūrinį visi ansamblio dalyviai vienodai svarbūs, tad šiurpią nuotaiką padėjo kurti ir prie Joanos ir styginių kvarteto prisijungęs kontrabosininkas Arnoldas Gurinavičius.

Koncerto pabaigoje girdėjome spalvingą, lyrišką, kiek nostalgišką Mauriceˊo Ravelio Introdukciją ir allegro arfai, fleitai, klarnetui ir styginių kvartetui. Raveliui, panašiai kaip ir Debussy, kūrinys buvo užsakytas norint pademonstruoti Sébastieno Érardo pagamintos arfos su dvigubo veikimo pedalais galimybes. Fleitos partiją nuotaikingai atliko Vita Marija Daunytė, klarnetą meistriškai pūtė Vytautas Giedraitis.

Joana apdovanota ne tik muzikiniu talentu – ji moka įdomiai reikšti mintis. Kalbėdama apie šio Ravelio kūrinio interpretaciją, ji sakė: „Norime atskleisti visą pavasarišką jausmų paletę – trapų muzikos grožį, švelniai paliesti jautrias sielos stygas, užburti melancholiška ramybe ar sukelti audringą pavasarinių šaltinių išsiveržimą.“ (7MD)

Nekantriai lauksime kitų Joanos Daunytės rečitalių. Ji visada mums pateikia nuostabių žinomų kūrinių traktuočių ir pluoštą arfai skirtų negirdėtų muzikos šedevrų.

Prenumeruokite „Muzikos barus“!