Virtualus choras – ir Lietuvoje

2018 Nr. 7–8 (486–487), Ingrida Alonderė

Šiandien pasaulyje kiekvieną dieną atsiranda vis kas nors nauja, tad ir mene netrūksta unikalių naujovių. Choro menas – ne išimtis. Dabar svarbi ne tik dainavimo kokybė, bet ir aplinka, dirigento ir choristų įvaizdis, atmosfera. Tai galima sukurti ar patobulinti pasitelkus modernias technologijas. Viena iš tokių originalių naujovių – 2009 m. atsiradęs virtualus choras, kuriam sukurti reikia videokamerų, garsiakalbių, ausinių, kompiuterių, prieigos prie interneto ir pan. Tokį chorą jo sumanytojas amerikiečių kompozitorius ir dirigentas Ericas Whitacreˊis apibūdina kaip reiškinį, kuris suburia žmones, mylinčius muziką ir gebančius pažvelgti į chorinį dainavimą šiuolaikiškai.

Lietuvoje virtualaus choro idėja kilo 2016 metais Teatro ir muzikos akademijoje per stojamuosius egzaminus į muzikos teorijos ir kritikos magistrantūrą. Pristačiau temą – E. Whitacreˊio virtualus choras, jo sukūrimas ir įgyvendinimo eiga. Maniau, kad apie tai tik rašysiu darbą, tačiau viskas pakrypo kita linkme, kai supratau, jog iš tiesų galiu pamėginti tokį projektą sukurti ir Lietuvoje!

Net neįsivaizdavau, nuo ko turėčiau pradėti. Žinojau, kaip atrodo virtualus choras, bet jo kūrimo eiga, įrašų darymas, rinkimas, garso ir vaizdo montavimas – visa tai buvo nauja, reikėjo sugalvoti, kaip tai įgyvendinti. Tačiau žingsnis po žingsnio projektas įsibėgėjo ir 2016 m. birželio 15 d. „Kultūros naktyje“ buvo pristatytas pirmasis Lietuvoje virtualus choras „Kur giria žaliuoja“ (muzikos autorius Juozas Gudavičius).

Po pirmojo pristatymo virtualaus choro idėja liko gyva. Vis pagalvodavau apie antrą projektą, kol pagaliau atėjo reikšminga Lietuvai sukaktis, 100-osios valstybės atkūrimo metinės, kuri ir pastūmėjo imtis naujos iniciatyvos. Pirmiausia norėjosi ko nors lietuviško – o kas gali būti geriau už Vinco Kudirkos „Tautišką giesmę“, dedikuotą svarbiai valstybės progai. Antra, maniau, kad projektas galėtų turėti ir kitą labai svarbią funkciją – parodyti ką nors nauja, bet kad tai turėtų ir išliekamąją vertę. Taip kilo idėja naujai medijai sukurti visiškai naują kūrinį.

Mąstydama apie būsimo projekto viziją, pamaniau, kad himnui reikės tokio dirigento, kuriam dainuotų daugybė tautiečių. Pakviečiau maestro Modestą Pitrėną, o jis maloniai sutiko bendradarbiauti. Antroji užduotis – rasti chorinės muzikos kompozitorių, norėsiantį parašyti naują opusą. Nuo mažens dainuojant chore į atmintį ypač įsirėžę Vaclovo Augustino kūriniai (konkrečiai mintyse sukosi „Ąžuolėli šimtašaki“, „Tėvyne mūsų“), todėl nedvejodama pasiūliau jam imtis šio iššūkio. Tuo metu gauti teigiamą atsakymą buvo didžiulė laimė ir sėkmė! Juolab kad savo kūrinį kompozitorius dar sutiko ir padiriguoti. Taigi, buvo sukurtas naujas opusas „Sanctus“ ir atsirado du projekto „Virtualus choras. Lietuva [Vol. 2]“ dirigentai. Tikiu, kad V. Augustino „Sanctus“ bus dainuojamas ne tik virtualioje erdvėje, jis pateks į lietuvių chorinės muzikos aukso fondą.

Projekto įgyvendinimą galima suskirstyti į keturis etapus:

1. Paruošiamieji darbai: svetainės kūrimas, dirigentų vaizdo įrašai, choro dainų grojimas fortepijonu ir įrašymas diriguojant M. Pitrėnui ir V. Augustinui, kūrinių įrašymas dainuojant vokaliniam ansambliui (įrašai skirti visiems, norintiems dainuoti projekte ir mokytis kūrinius internetu), informacijos sklaida.

2. Vaizdo įrašų rinkimas: informacijos sklaida socialiniuose tinkluose, radijo ir televizijos laidose, internetinėje svetainėje, chorų vadovų informavimas ir kvietimas dalyvauti, choristų grupių telkimas ir filmavimas.

3. Surinktos medžiagos tvarkymas: garso takelių valymas, suvedimas į du atskirus chorų takelius, visų vaizdo įrašų montavimas, klipų kūrimas.

4. Premjerų pristatymas: informacijos sklaida, erdvės paruošimas, aparatūros nuoma, montažas ir kt.

Pirmajame chore, 2016 m., dalyvavo 100 žmonių: 95 iš Lietuvos, 4 iš JAV ir vienas iš Ispanijos. Antrajame „Tautišką giesmę“ gieda 164, „Sanctus“ – 79 dainininkai. Šių metų projekte buvo lietuvių iš Venesuelos, JAV, Austrijos, Ukrainos, Rusijos, vienas Ispanijos pilietis.

Tokie projektai paįvairina chorinės muzikos sklaidą, pagyvina kultūrinį gyvenimą, į bendrą veiklą leidžia įsitraukti labai skirtingiems žmonėms. Virtualiame chore gali dainuoti visi – ir mėgėjai, ir profesionalai.

Sunkiausi darbai – garso ir vaizdo montavimas. Ypač nelengva pasiekti kokybės derinant skirtingus garso takelius, bet su šia užduotimi sėkmingai tvarkėsi tiek pirmojo, tiek šių metų virtualių chorų garso montažo autorius Paulius Ramonas. Takeliuose girdėti skirtingas žodžių tarimas, intonavimo, ritmo sutrikimai, garsus kvėpavimas ir kt. Virtualių chorų dalyviai ne visada save nufilmuoja kokybiška aparatūra (kartais telefonais ar planšetėmis), tada vaizdo ir garso kokybė būna prasta, išryškėja pašaliniai aplinkos garsai. Nekokybiškus garso takelius buvo sunku išvalyti, todėl kai kurių buvo nutarta nekelti į bendrą choro takelį, o palikti tik vaizdą.

Ryškų ir išskirtinį projekto vaizdo montažą sukūrė videomenininkas Rimas Sakalauskas. Jame iš dainininkų veidų atsiranda įvairiausios vaizdinės konfigūracijos, atspindinčios kūrinių temas. Himnui parinktos mūsų Trispalvės spalvos, iš dalyvių dėliojami Lietuvos kontūrai ir Vytis. „Sanctus“ vizualizacija atspindi ramybės ir šventumo pojūčius, matome kolonas, sklendžiančias arkas, kryžių.

Projektą, be jau minėtų kūrėjų, įgyvendino demonstracinio virtualaus choro montažo režisierius Vytenis Gadliauskas, vokalinis ansamblis (Ieva Skorubskaitė, Milda Zapolskaitė, Gintarė Kulikauskytė, Deividas Janušas, Dainius Balsys, Daniel Monteagudo Garcia), koncertmeisteris Linas Balandis, garso režisieriai Jurgis Jarašius, Julius Aglinskas, programuotojas Antanas Rudaitis, prodiuserės Ingrida Alonderė ir Ana Ablamonova. Projektą rengė Lietuvos muzikos ir teatro akademija, jį parėmė Lietuvos kultūros taryba, UAB „B korpusas“ bei UAB „Videoprojektai LT“. Ačiū visai komandai!

Kuriant pirmą virtualų chorą Lietuvoje tapo akivaizdu, kad idėja labai originali ir patraukli visiems, norintiems dainuoti. Šiandien pasaulyje ši idėja plinta vis skirtingais pavidalais, globalios medijos sutelkia skirtinguose kraštuose gyvenančius žmones.

 

Traviata
Prenumeruokite „Muzikos barus“!