In memoriam. Eugenijus Paulauskas

2018 Nr. 9–10 (488–489), MB inf.

Spalio 4 dieną, eidamas 92-uosius metus, mirė smuikininkas profesorius Eugenijus Paulauskas. Dar pernai rugsėjį Lietuvos muzikų bendruomenė minėjo smuikininko virtuozo, pedagogo, dirigento 90-metį, o štai šį spalį maestro palydėjome į paskutinę kelionę.

„Didžiausias pagyrimas smuikininkui yra pasakyti, kad jo rankose smuikas dainuoja. Tokio artisto norisi ne tik klausytis, bet ir suprasti, kokias mintis jis reiškia“ (Borisas Asafjevas). Toks dainuojantis, sodrus ir išraiškingas buvo prof. E. Paulausko smuiko tonas, ilgus metus puošęs Lietuvos kvarteto skambėjimą. E. Paulauskas buvo ir lieka vienas žymiausių Lietuvos smuikininkų.

E. Paulauskas gimė 1927 m. rugsėjo 6 d. Šiauliuose, čia mokėsi muzikos mokykloje, subūrė styginių kvartetą. Nuo 1944 m. studijavo Kauno konservatorijoje, po metų grįžo į Šiaulius ir dėstė smuiką Šiaulių muzikos mokykloje, tarp jo mokinių buvo ir šešiolikmetis Saulius Sondeckis. Vėliau vėl studijavo Kauno konservatorijoje, 1949 m. baigė studijas Vilniaus konservatorijoje. Specialybės mokėsi pas Jakovą Targonskį, kuris įkūrė Lietuvos kvartetą ir 1947 m. primarijaus pareigas perdavė savo studentui E. Paulauskui.

Lietuvos kvarteto nariai pirmieji pokario metais laimėjo tarptautinių konkursų laurus. Eugenijus Paulauskas, Kornelija Kalinauskaitė, Jurgis Fledžinskas ir Michailas Šenderovas 1959 m. J. Haydno konkurse Budapešte pelnė sidabro medalį, 1964-aisiais – tokį pat apdovanojimą Lježe (čia M. Šenderovą buvo pakeitęs Romualdas Kulikauskas). E. Paulausko vadovaujamas Lietuvos kvartetas buvo pirmasis mūsų kolektyvas, dalyvavęs reikšminguose tarptautiniuose renginiuose – „Varšuvos rudens“ ir Plovdivo festivaliuose. Tada kilo mintis rengti kvartetų festivalius ir Lietuvoje. Lietuvos kvartetas griežė kelis tūkstančius koncertų Lietuvoje ir užsienyje, pirmasis koncertavo Europos, Azijos valstybėse, JAV, Kanadoje, Kuboje. Kaip solistas, E. Paulauskas Lietuvoje ir užsienyje pagrojo apie 1000 koncertų.

Prof. E. Paulauskas daug nuveikė pedagogikos baruose. 1949–1951 m. dėstė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje, 1951–1983 m. – Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1968–1996 m. – M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje (dabar – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), 1992–1998 m. – Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultete, čia 1992–1998 m. buvo Styginių instrumentų katedros vedėjas, 1994–1998 m. – studentų kamerinio orkestro, suburto vien iš savo studentų, meno vadovas ir dirigentas. 1997 m. vedė meistriškumo kursus Glazge (D. Britanija), 1991 m. – Roterdame (Olandija).

Nuo 1960 m. E. Paulausko mokiniai ir studentai – solistai ir styginių kvartetai – nuolat dalyvaudavo Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose, pelnė apdovanojimų. Tarp E. Paulausko mokinių (jų parengė per 120) – Raimondas Butvila, Stanislovas Čepinskis, Michailas Fromanas, Jelizaveta Gordonaitė, Kazimieras Kanišauskas, Rimantas Šiugždinis, Saulius Kiškis, Aloyzas Grižas, Donatas Katkus, Petras Kunca. Maestro E. Paulauskas į gyvenimą išleido plataus pripažinimo sulaukusį, šiemet kūrybinės veiklos 50-metį paminėjusį M. K. Čiurlionio kvartetą, tačiau didžiausią savo talento, širdies ir energijos dalį jis atidavė Lietuvos kvartetui. „Kvartetas buvo mano pagrindinė specialybė, – yra sakęs pats E. Paulauskas. – Šį žanrą aš labiausiai mėgstu. Kiekvieną sykį, pagalvojęs apie kvarteto muziką, pripažįstu, jog tai nuostabi kamerinio muzikavimo sritis. Jokiais kitais instrumentais nepavyktų išgauti tokio subtilaus skambėjimo. Todėl kai dėsčiau kvarteto meną ar dirbau Lietuvos kvartete, mes pirmiausia derindavome ne garsų aukštį, ne tono tikslumą, o garso tembrą, kokybę. Štai kuo grindžiau kvarteto mokyklą.“

Profesorius Eugenijus Paulauskas apdovanotas Valstybine premija (1965 m. su Lietuvos valstybiniu kvartetu), Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1997). E. Paulauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio meno veikėjo ir Lietuvos liaudies artisto garbės vardas.

Prenumeruokite „Muzikos barus“!