„Muzika be sienų“ – reikšmingas renginys jaunimui
Kiek laiko reikia parengti erdvei, kurioje jaukiai jaustųsi į Lietuvą atvykę svečiai, jauni atlikėjai, siekiantys įsitvirtinti koncertinėje scenoje? Ar tai būtų Birštonas, Biržai, Vilnius, ar Druskininkai, tos kelios intensyvios vasaros savaitės prasideda jau rudenį. Apgaulingai švyti organizatorių veidai, slepiantys titanišką darbą kaupiant finansinius ir žmonių išteklius, siekiant įtikinti dažnai abejingus, sočius finansuotojus, nesuvokiančius edukacinių renginių svarbos.
Štai jau aštuonioliktą kartą Druskininkuose (rugpjūčio 14–23 d.) vyko konkursas-festivalis „Muzika be sienų“. Jaudinosi visi kalbinti įvairaus amžiaus pianistai: vieni rengėsi pirmą kartą pasirodyti konkursinėje programoje, tikėdamiesi pasitikrinti savo ištvermę, įtaigos klausytojams galią, kitiems buvo svarbu nugalėti ir taip pelnyti kelionę į festivalius kitose šalyse. Visus viliojo galimybė padirbėti žinomų menininkų ir pedagogų meistriškumo pamokose. „Muzika be sienų“ iš panašių renginių išsiskiria tuo, kad jame gali dalyvauti ir muzikos mėgėjai.
Profesorė Veronika Vitaitė subūrė gana stabilią tarptautinę konkurso-festivalio organizatorių komandą: tai Lietuvos muzikų draugija „XXI amžiaus muzika ir švietimas“, Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokykla, Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“, Užkarpatės kultūros vystymo fondas (Lenkija), asociacija „Musica clasica“ (Rusija), Danijos miesto Orhuso muzikos akademija ir muzikos mokykla „Gradus“. Ilgamečiai partneriai – prof. Jarosławas Drziewieckis iš Lenkijos, prof. Vera Nosina iš Maskvos, Martinas Jepsenas iš Danijos. Aišku, daugiausia darbo teko lietuvių pedagogams – Onutei Olšauskienei, Danutei Časienei, Olegui Molokojedovui, Gražinai Beleckienei, Antaninai Laurenčikienei.
Skirtingų amžiaus grupių konkursantus vertino komisijos, sudarytos iš Lietuvos, Rusijos, Gruzijos, Ispanijos, Lenkijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Kazachstano pedagogų ir atlikėjų.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pasidžiaugė, kad konkursas-festivalis tapo gražia tradicija, paverčiančia Čiurlionio gimtinę mažute kultūros Meka, į kurią suvažiuoja pasaulinio garso kūrėjai ir pedagogai dalintis meistriškumu ir patirtimi su jaunaisiais talentais. Renginį rėmė ne tik savivaldybė, bet ir „Draugystės“ sanatorija, Druskininkų mokyklos, kitos įstaigos ir asmenys, neliko abejinga ir Lietuvos kultūros taryba.
Šių metų konkursas-festivalis „Muzika be sienų“ buvo skirtas valstybės atkūrimo 100-mečiui.
Jaunųjų atlikėjų forumo atidaryme „Draugystės“ sanatorijoje dainavo choras „Druskininkai“ (vadovė Inga Vagnoriūtė), originaliai pasirodė „Muzikos be sienų“ Grand Prix laimėtojas, daug koncertuojantis pianistas Paulius Anderssonas ir tarptautinių konkursų laureatas saksofonininkas Dominykas Grigaliūnas.
Konkurso-festivalio dalyviai koncertavo Druskininkų sanatorijose, įspūdingas koncertas surengtas miesto aikštėje – ten griežė Tado Šileikos vadovaujamas Vilniaus muzikos mėgėjų simfoninis orkestras, jis puikiai akompanavo solistams. Muzikai džiaugėsi sudaryta galimybe kūrybingai atsiskleisti neįgaliesiems.
Druskininkų publikai įspūdingai prisistatė pirmą kartą į festivalį atvykę tolimojo Kazachstano muzikai: jie parengė savo kompozitorių kūrinių koncertą, jame skambėjo ir lietuviška muzika. Sulaukta svečių ir iš kitų konkursu susidomėjusių šalių – Portugalijos, Slovakijos. Daug svetimšalių grojo lietuvišką muziką, už geriausias interpretacijas apdovanota 10 įdomiausių atlikėjų. Apie Druskininkus, M. K. Čiurlionį teatralizuotu renginiu svečiams įspūdingai pasakojo gidų grupė „Artelė“ (vadovė Tatjana Zielinski).
Druskininkų M. K. Čiurlionio meno mokyklos direktorės Onutės Olšauskienės iniciatyva mokiniai surengė 100 darbų, skirtų Lietuvai, parodą. Dailininko A. Šuliausko, daugelį metų piešdavusio žiuri narių, festivalio dalyvių portretus, atminimui kartu su Lietuvos kompozitorių sąjunga surengtas koncertas „Vainikas Čiurlioniui“: konkurso žiuri nariai atliko naują Lietuvos kompozitorių muziką. Iš įvairių pasaulio šalių atvykę muzikai, pedagogai turėjo galimybę gauti kūrinių partitūras.
Vyko meistriškumo seminarai, skaityti įdomūs moksliniai pranešimai, diskutuota profesiniais klausimais. Muzikai iš įvairių šalių dalyvavo prof. V. Landsbergio seminare „M. K. Čiurlionio kūrinių interpretacija“, pedagogas Viktoras Januškevičius vedė vakarines diskusijas, pristatė videotekos naujienas.
Klausytojus sužavėjo sanatorijoje „Draugystė“ vykęs koncertas „Kosminis Čiurlionis“ Tema nebe nauja, tačiau koncertą rengiantys profesoriai pianistė Aleksandra Žvirblytė, saksofonininkas Petras Vyšniauskas ir videoprojekcijų autorius Kęstutis Jaroševičius kasmet randa naujų spalvų. Pagiriamųjų žodžių atlikėjai išgirdo iš prof. Vytauto Landsbergio, jis siūlė spalvingą ir dvasingą programą rodyti gražiuosiuose Lietuvos dvaruose.
Tarptautinis konkursas-festivalis „Muzika be sienų“ plačiai skleidžia gerąją žinią apie Lietuvą, M. K. Čiurlionį, kuriamą XXI amžiaus muziką, jis ypač reikšmingas meno aukštumų siekiantiems jauniems talentams.
