Prasidėjo 78-asis simfoninės muzikos sezonas

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras naujojo koncertinio sezono atidarymui pasirinko tikrai originalią programą. Pirmiausia, greta orkestro scenoje matėme net tris emocingai ir virtuoziškai griežiančius violončelininkus – iš Armėnijos kilusį Nareką Hakhnazaryaną, latvį Ēriką Kiršfeldą ir Lietuvos atlikėją Glebą Pyšniaką. Skambėjo neįprasta ir nepaprasta muzika: Aarono Coplando siuita „Apalačų pavasaris“, Piotro Čaikovskio „Variacijos rokoko tema“ violončelei ir orkestrui, op. 33, Giovanni Sollimos „Violončelės, vibrato!“ dviem violončelėms ir styginiams, Kristinos Vasiliauskaitės „Simfonetė“.

Prieš sezono atidarymo renginius pakalbinau LNSO meno vadovą ir vyriausiąjį dirigentą MODESTĄ PITRĖNĄ.

– Kuo ypatingas šis sezonas ir jo pradžia?

– Sezonui būdingas tęstinumas, nes ir toliau klausytojai girdės Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui skirtas programas. Iki Naujųjų metų skambės keturiolika koncertų, visuose bus lietuviškos muzikos ir Lietuvos atlikėjų, išskyrus Latvijos nepriklausomybės dienai skirtą programą – joje, suprantama, skambės latvių muzika.

Džiaugiuosi, kad šio sezono koncertuose bus daug lietuviškos muzikos. Parinkome ne eksperimentinius, bet laiko patikrintus ir talentingai sukomponuotus kūrinius.

Dar išskirčiau keletą Euroradijo projektų. Tai Martyno Stakionio diriguojamas LNSO koncertas su talentingais jaunaisiais Lietuvos solistais, o man tenka atsakomybė pateikti įdomią ir, kaip šiais laikais sakoma, konceptualią programą pavadinimu „Nebaigtoji simfonija“. Koncerte skambės dėl skirtingų priežasčių neužbaigti Franzo Schuberto ir Gustavo Mahlerio opusai bei Algirdo Martinaičio „Nebaigtoji simfonija“ (beje, tai užbaigtas kūrinys). Į programą įtraukta ir estų kompozitoriaus Erkki-Sveno Tüüro pjesė „Pranašystė“ akordeonui, kurią su mūsų orkestru atliks talentingasis Martynas Levickis. Šią įdomią programą pastebėjo ir įsigijo Euroradijas, tad mūsų klausytojų bus jau ne septyni šimtai, o keli milijonai. Galima pasidžiaugti, kad mūsų meninis lygis Euroradijo nenuvylė, atvirkščiai, jie ir toliau prašo pateikti naujas programas.

Kalbant apie sezoną, galvoje sukasi nerimo kupinos mintys, kas bus po Naujųjų. Kaip žinome, Vilniuje vienu metu bus remontuojamos penkios koncertinės erdvės. Tai, mano galva, nevykusio planavimo pavyzdys. Labai susiaurėja mūsų veiklos laukas, kyla tam tikra rizika išsibarstyti. Na, bet tokia duotybė, tikiuosi, kad su ja sėkmingai susigyvensime. Mūsų repeticijos ir koncertai vyks „Compensos“ salėje, taigi teks prisitaikyti prie naujos erdvės. Per šį pusmetį salė turės būti „įmelsta“, „apšildyta“ simfoninės muzikos garsais, galbūt teks naudotis mikrofonais.

– Kaip atsitiko, kad sezono atidarymo koncerto programoje skambės būtent tie kūriniai?

– Nelengva pasakyti, kodėl susidėstė tokia programa. Dažnai galvoje sukasi begalė partitūrų, muzikos, patirčių, daug fantazijų, vilčių, ir kai jos tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku susilieja – tampa kūnu, programomis. Taip nutiko ir šįkart. Galvodamas apie A. Coplando partitūrą, pamaniau, o kodėl neatlikus Vasiliauskaitės kūrinio: tematika labai artima, muzikinis mastymas kad ir kitoks, bet kalbama apie tuos pačius labai svarbius dalykus. Išskirčiau tam tikrą muzikinę tradiciją: D. Šostakovičius, E. W. Korngoldas, S. Prokofjevas, A. Coplandas, tos pačios plejados ir E. Balsys, W. Lutosławskis, K. Vasiliauskaitė. Jų muzika turi daug sąsajų.

Būna, kad kūriniai atrodo labai tolimi, tačiau juose staiga randi daug panašumų, suvienijančių visą programą. Pasirinkti A. Coplandą ir K. Vasiliauskaitę paskatino ir Giovanni Sollimos kūrinys „Folktales“, kuris turėjo būti atliekamas, bet, deja, nenuskambės (dėl ligos neatvyko jį griežti turėjęs G. Sollima. – Red.). Būtent liaudies pasakų idėja suformavo sezono atidarymo programą. Gaila, dėl solistų pasikeitimo neliko Balkanų ir Pietų Europos ritmų, tačiau turėsime įdomią patirtį su nauju puikiu atlikėju – 2011 metų Tarptautinio P. Čaikovskio konkurso pirmosios premijos laureatu violončelininku N. Hakhnazaryanu, kuris atliks Čaikovskio „Variacijas rokoko tema“.

Atidarymo programa gražiai siejasi su Filharmonijos sezono šūkiu „Aklas pasimatymas su muzika“ – su solistu pirmąkart pasimatysime ir repetuosime tik koncerto dieną. O koncerte, galima sakyti, vyks aklas solisto ir orkestro pasimatymas publikos akivaizdoje...

***
Sezono pradžios koncerto programa rugsėjo 15 d. pakartota Ketvirtajame tarptautiniame violončelės muzikos festivalyje Latvijos mieste Cėsiuose. Ji skambėjo pilnoje puikios akustikos koncertų salėje „Cēsis“, kurios statybą 2014 metais didžia dalimi (80 %) parėmė Europos Sąjunga.

Abu koncertus lydėjo didžiulė sėkmė, stovėdama publika ilgai nepaleido orkestro ir solistų. Antrasis pasirodymas sutapo su dirigento Modesto Pitrėno gimtadieniu, tad repeticijos metu orkestras lietuviškomis fanfaromis pasveikino dirigentą, o per koncertą Lietuvos ir Latvijos violončelininkai į improvizacinį šiuolaikinio kūrinio skambesį sugebėjo žaismingai įterpti populiarųjį „Happy Birthday“ motyvą.
Simfoninės muzikos sezonas prasidėjo audringai...