Tarptautinis akordeono festivalis ir seminaras „Palanga 2018“

2018 Nr. 9–10 (488–489), Dangira Goštaltavičiūtė

Kasmet pirmą rugpjūčio savaitę, atidėdama nesibaigiančius darbus, pamiršdama nuovargį ir rūpesčius, gausi Lietuvos akordeonistų bendruomenė renkasi Palangoje. 1995 metais energingi akordeono meno puoselėtojai prof. Ričardas Sviackevičius ir prof. Eduardas Gabnys Palangos S. Vainiūno meno mokykloje suorganizavo pirmą festivalį ir seminarą-praktikumą, o šiais metais jau dvidešimt ketvirtą kartą akordeono specialybės mokytojai, dėstytojai, mokiniai ir studentai iš Lietuvos, Latvijos muzikos ir meno mokyklų, konservatorijų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos sėmėsi žinių, dalijosi patirtimi, demonstravo meninius gebėjimus.

Lietuvos akordeonistų asociacijos prezidentas, šio festivalio meno vadovas doc. Raimondas Sviackevičius sako: „Drąsiai galiu teigti, kad Lietuvos akordeonistų asociacijos veikla ir Lietuvoje sukurta terpė akordeono menui yra ypatinga. O dar svarbiau, kad mūsų veikla vystosi, progresuoja ir duoda vaisių. Puikūs renginiai – festivaliai, konkursai, koncertai, metodiniai seminarai – sklandžiai vyksta ne tik sostinėje, bet ir šalies regionuose. Na, o festivalis ir seminaras-praktikumas Palangoje vertas atskiro dėmesio. Sugebėti išlikti sąžiningiems sau, nepataikauti į visas vertybes besiskverbiančiai pigiai kultūrai, puoselėti profesionalaus muzikavimo akordeonu tradiciją yra nelengvas iššūkis. Todėl labai džiugu, kad pedagogai nepailsdami ugdo talentingą jaunąją kartą, o festivalis, kaip ir visa LAA veikla, klesti ir auga, ieško ir kuria, veržiasi pirmyn ir nesiliauja stebinti.“

Festivalio organizatoriai džiaugiasi, kad šiais metais, švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, į visus koncertus klausytojus galėjo pakviesti nemokamai. Dėl to organizatoriai yra dėkingi Lietuvos kultūros tarybai ir šiais metais renginį globojusiai Palangos miesto savivaldybei bei jos merui Šarūnui Vaitkui. Džiugu, kad visi koncertai sulaukė nepaprastai didelio susidomėjimo, norinčiųjų išgirsti puikius muzikantus buvo tiek daug, kad ne visi tilpo erdviose išpuoselėtose Palangos kurhauzo, Palangos kurorto muziejaus ir S. Vainiūno meno mokyklos salėse.

Kiekvienais metais Palangos akordeono festivalio ir seminaro-praktikumo organizatoriai stengiasi sukviesti aukšto lygio atlikėjus, įvairių muzikinių žanrų atstovus. Šiais metais net išrankiausių klausytojų norai buvo patenkinti su kaupu, kiekvienas galėjo išsirinkti koncertą pagal savo skonį. Festivalį pradėjo akordeonistų duetas iš Lenkijos „Amalgalis Duo“ – gerai ne tik Lenkijoje, bet ir už jos ribų žinomi atlikėjai Danielis Lisas ir Ewa Grabowska-Lis, daugelio šalies ir tarptautinių konkursų laureatai. Duetas daug dėmesio skiria kamerinei muzikai, taip pat ir soliniams pasirodymams, bendradarbiauja su žinomais Lenkijos ir užsienio atlikėjais. „Amalgalis Duo“ festivalyje atskleidė plačias akordeono skambėjimo galimybes į savo repertuarą įtraukdami ne tik originalius XX a. specialiai akordeonui parašytus opusus, bet ir kitų epochų įvairių stilių, žanrų kūrinius, pjeses su folkloro bei estradinės muzikos elementais. Šių muzikantų, sukūrusių nuoširdaus bendravimo su publika atmosferą, koncertas buvo puiki festivalio įžanga.

Kitą vakarą Palangos kurorto muziejuje koncertavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Akordeono katedros ansamblis „ContemporACCO“ (vadovas R. Sviackevičius), laužantis stereotipus apie šį instrumentą. Šįkart ansamblyje griežė Raimondas Sviackevičius, Tadas Motiečius, Agnė Dūkštaitė, Agnė Rimgailaitė ir Tautvydas Malukas. Jaunimas ir jų vadovas siekia įrodyti, kad XIX a. sukurtas akordeonas šiuolaikinei muzikai atlikti tinka labiau nei bet kuris iš standartinės orkestro sudėties instrumentų. Vienas svarbiausių ansamblio tikslų – akordeono galimybių pristatymas kompozitoriams.

„ContemporACCO“ – unikalus ansamblis, ir pirmiausia tuo, kad jo atlikėjų skaičius svyruoja nuo dviejų iki vienuolikos priklausomai nuo kūrinio. Ansamblis dažniausiai atlieka originalias kompozicijas, jų atsiradimą dažnai pats ir inspiruoja, taip skatindamas lietuvių kompozitorių kūrybą ir šiuolaikinės muzikos raidą.

Trečiasis festivalio vakaras buvo skirtas džiazo muzikai. Tikrą furorą Palangos kurhauzo salėje sukėlė specialiai šiam festivaliui suburtas tarptautinis džiazo projektas „Italija-Lietuva-Estija jazz“. Vienas ryškiausių Italijos džiazo atlikėjų akordeonistas Renzo Ruggieri, koncertuojantis visame pasaulyje kaip solistas arba kartu su savo suburtu orkestru, Palangoje magišką atmosferą kūrė kartu su vienu ryškiausių Lietuvos džiazo pianistų Dmitrijumi Golovanovu ir kontrabosininku iš Estijos Heikko Remmeliu. Ne kartą ir Lietuvoje grojęs Renzo Ruggieri neapsiriboja vien koncertine veikla – jis kuria muziką teatrui, nuolat bendradarbiauja su Romos opera, dirba pedagoginį darbą. Verta paminėti, kad R. Ruggieri buvo pirmas akordeonistas, įrašęs vien tik improvizacinės džiazo muzikos albumų. Svaigūs muzikantų improvizuojami dialogai, meistriškos solo partijos ir nuo veidų nedingstančios šypsenos demonstravo puikų džiazo kalbos išmanymą.

Dar vieną koncertą, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, surengė gausus būrys svečių iš Prancūzijos – akordeonistų orkestras „Academie dˊAccordeon“ iš Hagno (Haguenau) miesto ir jo vadovas Raymondˊas Keithas. Šis neprofesionalių muzikantų orkestras nedaug kuo nusileidžia tikriems muzikos asams. Pilnutėlė Palangos kurhauzo salė ne tik gėrėjosi puikiu orkestro repertuaru, prancūziška elegancija, bet ir dirigento paraginti sklandžiai traukė visame pasaulyje puikiai žinomas Édith Piaf dainas. Džiugu, kad daugelį metų nenutrūksta prancūzų muzikantų ir Vilniaus mokytojų akordeonų orkestro „Consona“ (vadovas R. Sviackevičius) draugystė ir kūrybinis bendradarbiavimas. Ištikimiausi akordeono muzikos gerbėjai orkestrą „Academie dˊAccordeon“ galėjo išgirsti dar 1994 m. Vilniuje, na, o netrukus „Consona“ vėl vyks koncertuoti pas savo draugus į Prancūziją.

Kaip ir kasmet, festivalio dalyviai ir organizatoriai geba suderinti viską: poilsį ir pramogas, kurios atgaivina ne tik kūną, bet ir sielą, aukšto lygio koncertus ir meistriškumo pamokas bei metodinę veiklą.

Nuo ankstyvo ryto vyko intensyvios meistriškumo pamokos, kuriose žinias gilino jaunieji akordeonistai. Norinčiųjų tobulintis buvo gausu, tad akordeonistų bendruomenė ir pedagogai džiaugiasi, kad auga jauna, aktyvi, profesionalumo siekianti karta. Žiniomis ir patirtimi su jaunimu dalinosi Danielis Lisas ir Ewa Grabowska-Lis, Renzo Ruggieri, doc. Raimondas Sviackevičius, prof. Ričardas Sviackevičius, prof. Eduardas Gabnys, konservatorijų ir meno gimnazijų pedagogai Ala Fetingienė, Daiva Vasauskienė, Birutė Rušėnienė, Vytas Rušėnas bei jaunosios kartos muzikantai Agnė Dūkštaitė ir Tadas Motiečius.

Popietėmis Lietuvos ir užsienio pedagogai skaitė metodinius pranešimus. Širvintų meno mokyklos mokytoja Tatjana Maciulevič pasidalino žiniomis ir įžvalgomis apie garso vibracijos poveikį organizmui, orkestro „Academie dˊAccordeon“ vadovas Raymondˊas Keithas supažindino su individualių akordeono pamokų ir darbo su orkestru ypatumais Prancūzijoje, doc. Danielis Lisas iš Katovicų muzikos akademijos (Lenkija) kalbėjo apie senovinės muzikos atlikimo akordeonu ypatumus. Muzikantas ir pedagogas Renzo Ruggieri, taikydamas aktyviuosius metodus, dalinosi savo patirtimi grojant džiazą, o šiais metais Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigęs Tadas Motiečius pristatė dalį savo magistro darbo „Muzikos poveikis klausytojui. Girdimasis ir regimasis aspektai“. Visi pranešimai buvo įtraukūs ir novatoriški.

Kiekviena festivalio diena buvo kupina naujų potyrių ir spalvų. Koncertus surengė vaikai ir jaunimas iš Klaipėdos, Kretingos, Gargždų, Plungės, Priekulės, Palangos, Vilniaus, Širvintų, Mažeikių, Ukmergės, Kauno, Panevėžio, Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Šiaulių, Naujosios Akmenės muzikos ir meno mokyklų, konservatorijų ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Tradiciškai festivalio atidarymo koncerte Palangos S. Vainiūno meno mokykloje pasirodo jos šeimininkai bei ryškiausi metų atlikėjai. Šiais metais girdėjome palangiškį Mantą Leonardo Lizzi (mokyt. Nijolė Daukšienė), Vilniaus Naujosios Vilnios muzikos mokyklos kamerinį ansamblį – Juditą ir Jaunių Čibirus (mokyt. Eglė Stuokaitė ir Elena Berezina) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventą Tadą Motiečių.

Verta paminėti, kad būtent šiame festivalyje ne vienas mokinys apsisprendė pasirinkti profesionalaus muziko kelią, nes renginio atmosfera sudaro palankias sąlygas skleistis talentui ir tobulėti. Šį kartą festivalio organizatoriai solo rečitalį plačiajai visuomenei pasiūlė surengti vienam perspektyviausių jaunųjų akordeonistų mažeikiškiui Jonui Vozbutui (mokyt. Vaida Mikalauskienė).

Tradiciškai festivaliui susiburia Lietuvos mokytojų orkestras, o šį kartą prisidėjo ir Latvijos muzikos mokyklų atstovai. Kiekvieną rytą grojimo techniką tobulinęs ansamblis parengė naują programą, kurią publikai pristatė festivalio uždarymo koncerte. Ilgametis festivalio meno vadovas ir orkestro dirigentas prof. Ričardas Sviackevičius sako: „Festivalis Palangoje be entuziastingai susiburiančių mokytojų ir mokinių orkestro jau yra neįsivaizduojamas. Grojantis mokytojas – geriausias pavyzdys savo mokiniui.“ Uždarymo koncerte (jį nufilmavo „Balticum“ televizija) skambėjo gražiausi orkestriniai kūriniai akordeonui, klasikos šedevrai, pasirodė solistai Agnė Stančikaitė (sopranas) ir į muzikos olimpą kopiantis akordeonistas Mantas Leonardo Lizzi.

Lietuvos akordeonistų asociacija daugiau nei trisdešimt metų sėkmingai plėtoja kultūrinį ir pedagoginį visuomenės švietimą. Festivaliai, koncertai, konkursai, metodiniai renginiai, meistriškumo sesijos – tai tik nedidelė dalis veiklos, ant kurios pamatų užaugo ne viena akordeonistų karta, o kartu ir visuomenė, turinti galimybę girdėti kokybišką muziką. Pastangos propaguoti akordeoną šalies ir tarptautiniu mastu pasiteisino, Lietuvos akordeono kultūra yra aukšto lygio.

Lietuvos akordeonistų bendruomenė ir visi akordeono muzikos gerbėjai nekantriai lauks kitų metų vasaros, kai Tarptautinis akordeono festivalis ir seminaras-praktikumas švęs jubiliejinius 25-uosius gyvavimo metus.

Prenumeruokite „Muzikos barus“!