„Gulbių ežeras“ Loretos Bartusevičiūtės sukakčiai
Prieš lapkričio 16 d. „Gulbių ežero“ spektaklį Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras kartu su šokio meno gerbėjais 60-mečio proga pasveikino baleto solistę ir pedagogę Loretą Bartusevičiūtę-Noreikienę.
Prieš tris dešimtmečius ji pati šioje scenoje publiką žavėjo kaip poetiškoji Odeta ir klastingoji Odilija, „Gulbių ežeras“ buvo vienas mėgstamiausių artistės baletų. „Odetos-Odilijos vaidmuo reikalauja ne tik meistriškos šokio technikos, bet ir persikūnijimo į priešingus charakterius gebėjimų. Ne visoms balerinoms juos pasiseka suderinti – dažniausiai labiau pavyksta arba Baltoji, arba Juodoji gulbė. Manau, kad man pavyko „prisijaukinti“ jas abi. Jonas Katakinas, Aleksandras Molodovas, Edvardas Smalakys buvo manieji princai Zigfridai. „Gulbių ežero“ variacijas kruopščiai tobulinau Sankt Peterburge, Marijos teatre. Vėliau ne kartą buvau kviečiama šokti šiame balete Olandijos scenose, sulaukiau puikių Vakarų Europos baleto kritikų atsiliepimų“, – prisiminimais dalijosi buvusi LNOBT primabalerina L. Bartusevičiūtė-Noreikienė.
Šokėja ji svajojo tapti nuo mažens. Pirmoji mergaitės šokio mokytoja buvo Elena Juodišienė, dabartinė „Polėkio“ kolektyvo vadovė, vėliau – Lidija Motiejūnaitė, vedusi klasikinio šokio pamokas Vilniaus 23-iojoje vidurinėje mokykloje. Ji ir padrąsino perspektyvią šokėją pereiti mokytis į Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrių. Čia ją ugdė Natalija Makarova-Sodeikienė, vėliau Lili Navickytė-Ramanauskienė.
1976 m. L. Bartusevičiūtė tapo LNOBT baleto trupės soliste ir per 22 karjeros scenoje metus parengė daugiau kaip tris dešimtis pagrindinių vaidmenų: klasikiniuose spektakliuose, be Odetos-Odilijos, šoko Žizel, Kitri, Kopeliją, Aurorą, lietuviškuose baletuose – Eglę, Jūratę, Medėją, Jurgą ir daugelį kitų.
1985 m. L. Bartusevičiūtė buvo pakviesta į Sankt Peterburgo Marijos teatrą šokti pagrindinių vaidmenų „Silfidėje“ ir „Don Kichote“. 1991 m. ji dalyvavo vieno žymiausių XX a. šokėjų Rudolfo Nurejevo atsisveikinimo ture Norvegijoje, Vokietijoje, Danijoje, Anglijoje. Kartu su LNOBT ir įvairiomis tarptautinėmis grupėmis balerina gastroliavo Pietų ir Šiaurės Amerikos bei Afrikos šalyse, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Turkijoje, šoko Maskvos, Sankt Peterburgo, Rygos, Talino teatrų scenose. 1996 m. L. Bartusevičiūtė-Noreikienė buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
Prieš du dešimtmečius atsisveikinusi su scena, L. Bartusevičiūtė-Noreikienė sukaupta patirtimi pradėjo dalintis su Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviais, vėliau kaip repetitorė – ir su LNOBT trupės artistais.
„Ko palinkėčiau solistėms, šiandien šokančioms „Gulbių ežere“? Kadangi Odetos-Odiijos vaidmuo yra visų balerinų svajonė, kurią, deja, tik geriausioms pavyksta įgyvendinti, dabarties primabalerinoms palinkėčiau puikios formos, nepriekaištingos technikos, o jų gulbėms – gražaus tolimo skrydžio“, – sakė jubiliatė.