Jurgio Žalkausko premijos – Olesiai Shaytanovai ir Jonui Lauciui

2018 Nr. 11–12 (490–491), Renata Baltrušaitytė

Lietuvos operos ir baleto teatro solistai Olesia Shaytanova ir Jonas Laucius apdovanoti po dešimtmečio pertraukos atgaivinta Jurgio Žalkausko (1923–2018) premija. Ją pastaraisiais metais nemažai pagrindinių vaidmenų baleto spektakliuose sukūrusiems šokėjams įteikė į Lietuvą atvykusi J. Žalkausko dukterėčia Jurgita Žalkauskė bei su mecenatu artimai bendravusi Dainos ir Algio Vaitiekūnų šeima.

Iš Ukrainos kilusi Olesia Shaytanova LNOBT trupėje šoka nuo 2016 m. Žiūrovai įsiminė jos Kitri „Don Kichote“, Džuljetą „Romeo ir Džuljetoje“, Žizel to paties pavadinimo balete, Odetą-Odiliją „Gulbių ežere“, Panelę Biurstner ir Teismo valytoją „Procese“, Medorą ir Gulnarą „Korsare“, Merginą šio sezono premjeroje „Stebuklingas mandarinas“.

J. Laucius LNOBT baleto trupėje šoka nuo 2015 m. „Gulbių ežere“ jis sukūrė Princo Zigfrido, „Don Kichote“ – Toreadoro, „Spragtuke“ – Pono Štalbaumo, „Procese“ – Advokato, „Korsare“ – Lankadamo, „Stebuklingame mandarine“ – Mandarino vaidmenis.

Melburne gyvenęs Lietuvos baleto žinovas ir mecenatas, vienas iš Australijoje veikiančios Lietuvos baleto bičiulių draugijos steigėjų J. Žalkauskas mirė šių metų rugsėjo 7-ąją, būdamas 95-erių. Į jo laidotuves susirinkę giminės ir bičiuliai, pagerbdami velionio atminimą, nutarė paaukoti lėšų didžiausiai architekto J. Žalkausko gyvenimo aistrai – Lietuvos baletui.

Surinktos lėšos po dešimtmečio pertraukos leido atnaujinti J. Žalkausko premiją, kuri geriausiems Lietuvos baleto šokėjams buvo skiriama 1997–2007 m. Ją yra gavę Neli Beliakaitė ir Mindaugas Baužys (1997), Rūta Jezerskytė ir Aurimas Paulauskas (1999), Irina Cymbal ir Nerijus Juška (2000), Olga Konošenko ir Eligijus Butkus (2002), Rasa Taučiūtė ir Aurelijus Daraškevičius (2004), Inga Cibulskytė ir Igoris Zaripovas (2005), Rūta Kudžmaitė ir Romas Ceizaris (2007).

„Mano dėdė buvo tvirtai įsitikinęs, kad Lietuvos baletas yra neįtikėtinai talentingas, tačiau jis turi būti remiamas. Jis taip pat buvo tvirtos nuomonės, kad reikia skatinti jaunuosius talentus”, – prieš premijos įteikimą sakė J. Žalkauskė.

J. Žalkauskas gimė 1923 m. sausio 11 d. Pakruojyje. Baletu susižavėjo dar vaikystėje, kai tėvai berniuką nusivedė į Valstybės teatrą Kaune. Karo metais, jau būdamas gimnazistas, Jurgis šiame teatre turėjo nuolatinę stovimą vietą kairėje antrojo aukšto balkono pusėje. 1944 m. karo bangos nublokštas į Vokietiją, J. Žalkauskas ten ėmėsi piešimo studijų. Turėjo galimybę savo akimis stebėti buvusių Valstybės teatro baleto artistų Aldonos Šlepetytės ir Alfonso Liepino, taip pat pasitraukusių nuo sugrįžtančios sovietų valdžios, pasirodymus. 1949 m. persikėlęs į Australiją, daug mokėsi, kol gavo leidimą dirbti architektu. Nuo tada jau kartu su žmona Jone lankė visus Australijos baleto spektaklius.

1997 m. drauge su kitais Australijos lietuviais baleto entuziastais J. Žalkauskas įsteigė Lietuvos baleto bičiulių draugiją (Friends of Lithuanian Ballet), kuri tolimajame žemyne rengė Lietuvos baleto spektaklių vaizdo įrašų peržiūras ir siųsdavo į gimtinę vaizdajuostes su geriausiais Australijos, Anglijos, JAV trupių baleto spektakliais. Ši draugija įvairių renginių metu rinkdavo lėšas LNOBT baleto trupei paremti, sunkiausiais laikotarpiais ne kartą siuntė šokėjams labai reikalingų nepigiai kainuojančių baleto batelių siuntas. Lietuvos baleto bičiuliai iš Australijos rėmė ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyriaus moksleivių veiklą, gabiausiems mokiniams skirdavo „Jaunųjų baleto vilčių“ premiją.

Architekto J. Žalkausko kartu su bendraminčiais (Ramona Ratas-Zakarevičiene, Ramučiu Zakarevičiumi, Joan Songaila) įsteigta Lietuvos baleto bičiulių draugija gyvuoja iki šiol. Savo parama ji nemažai prisidėjo prie to, kad LNOBT scenoje gimtų ir gyvuotų choreografinių miniatiūrų vakaro „Kūrybinis impulsas“ tradicija.

Birštono vasaros menų akademija