Kaip dar niekas niekada nedainavo...

Vyrų vokalinė grupė „Quorum“ šį rudenį pakvietė mažuosius melomanus pasisūpuoti dainų karuselėje, supintoje iš poeto Sigito Gedos eilių, kurioms muziką sukūrė žinomi lietuvių kompozitoriai. „Quorum“ neabejoja: nuo mažų dienų klausantis kokybiškos, profesionaliai atliekamos muzikos, ugdomas geras muzikinis skonis. To siekiama nauju kolektyvo projektu – „Poeto S. Gedos eilės skamba vaikams ir ne vaikams“ bei jį lydinčiais koncertais.

Pasirinkdami vieno žymiausių lietuvių poetų Sigito Gedos eiles, atlikėjai norėjo, kad dainos vaikams būtų vertingos ne tik muzikine prasme. „Quorum“ dainuoja ir šiek tiek pamirštas, ir dabar populiarias dainas, bet dainuoja jas taip, kaip dar niekas niekada nedainavo.

Nuotaikinguose koncertuose skamba Broniaus Kutavičiaus daina „Papartis“, Vytauto Kernagio „Vaikai po lelijom“, Laimio Vilkončiaus „Arkliukas“, „Senos mašinėlės“, „Naktis bulvelėms žydint“, Neringos Čereškevičienės „Baltoji varnelė“, „Televizorius“ bei „Naktelės žiedai“, Vadimo Kamrazerio „Du maži balti pingvinai“, Algirdo Klovos „Motulės daina“. Visos dainos jaudinamai gražios, melodingos, šviesios ir lyriškos, linksmos ir ritmiškos.

Pasibaigus koncertiniam turui po Lietuvą, Asta Vaitkevičiūtė pakalbino „Quorum“ narius Gintautą Skliutą ir Marių Turlajų.

– Kodėl rimtas profesionalų vokalinis ansamblis pradėjo dainuoti vaikams?

– Rimta muzika turi būti skiriama ir vaikams. Tie, kurie nuo mažų dienų girdi gerą, profesionaliai atliekamą muziką, ir paaugę, ir visai užaugę turės išugdytą muzikinį skonį, jiems neįpirši pigių, primityvių dainuškų. Dar Vincas Kudirka sakė „Kol jaunas, o broli, sėk pasėlio grūdą“. Tik tada jis gerai sudygsta, išauga ir duoda vaisių. Senokai kirbėjo mintis imtis ko nors gražaus, šviesaus ir vaikiško, kad mūsų pačių, draugų, pažįstamų ir visos Lietuvos vaikai galėtų klausytis jiems tinkančių ir patinkančių „Quorum“ atliekamų dainų. Aplinkiniai vis pasakoja, kaip jų vaikai automobilyje klausosi mūsų dainų, išmoksta jas atmintinai ir dainuoja kartu. Vaikai labai daug laiko praleidžia automobiliuose keliaudami iš darželių ar mokyklų į namus, iš būrelių į būrelius, į kaimą pas senelius. Kol kas esame išleidę tik vieną CD, bet jame skamba būtent lietuviškos dainos. O dabar turime realų planą įrašyti dar vieną CD, kuris bus skirtas mažiesiems klausytojams, bet tikrai tiks ir tėvams bei seneliams, nes jie būdami maži girdėjo daugumą jame skambėsiančių dainų.

Kolega Šarūnas Navickas koncertuose juokavo, kad jie kol kas buvo skirti tėvams ir ne tėvams. Didesnė dalis publikos koncertuose buvo vyresnio amžiaus, tad teks luktelėti, kol projektas įsibėgės, apskries visą Lietuvą, bus padaryti visų dainų įrašai ir išleista kompaktinė plokštelė, – gal tuomet koncertuose matysime kur kas daugiau jaunesnio amžiaus klausytojų. Dabar visiems dar sunku patikėti, kad „Quorum“ gali dainuoti ne tik suaugusiesiems. Tačiau to įrodymas – muzikiniame kanale „Yotube“ puikiai žiūrimas L. Vilkončiaus dainos „Arkliukas“ vaizdo klipas, kuriam piešinius nupiešė sesės dvynės Urtė ir Smiltė Mikšaitės. Beje, sesutės nupiešė ir mus, visus „Quorum“ narius, šis piešinys atsidūrė koncertų plakatuose ir skrajutėse.

– Kokios dainos skambėjo koncertuose ir kokios bus įamžintos kompaktinėje plokštelėje?

– Ilgai galvojome, kokios dainos galėtų skambėti vaikams, ypač atliekamos taip netradiciškai, a cappella stiliumi. Norėjosi, kad jos būtų vertingos ne tik muzikine prasme, bet ir sukurtos pagal išskirtinius, prasmingus tekstus. Prisiminėme poetą, pagal kurio eiles parašyta tiek daug gražių dainų, kad jų užtektų ne vienam koncertui. Šiais metais minimos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Gedimino ordino kavalieriaus Sigito Gedos 75-osios gimimo ir 10-osios mirties metinės, tad vieningai nutarėme savo naująjį projektą skirti šio poeto kūrybai ir visoms Lietuvos šeimoms padovanoti neabejotinai geros ir kokybiškos muzikos dozę.

– Kuo jus taip sužavėjo Sigitas Geda?

– Pirmiausia tuo, kad jis buvo didelis patriotas, aktyvus Lietuvos nepriklausomybės siekusio Sąjūdžio dalyvis. Antra – jis kūrė fantastiškas eiles, kuriose daug būtų ir nebūtų dalykų, stebuklų, išmonės. Keisčiausia, kad skaitant jo vaikams sukurtas eiles, suaugusieji pasijunta kaip vaikai, o vaikai gali pasijusti kaip suaugę. Jis sakydavo, kad kurdamas eiles girdi muziką. Matyt todėl netradicinės, kartais, atrodo, nesirimuojančios eilės, vis dėlto rimuojasi ir puikiai skamba dainuojamos. Ne veltui daugelis lietuvių kompozitorių rinkosi šio poeto eiles vaikiškoms dainoms, kurios kartais atrodo visai ne vaikiškos. Mes pasirinkome mieliausias širdžiai, dar iš vaikystės lydinčias dainas. Vienos jų gal šiek tiek pamirštos, kitos nelabai žinomos, o kai kurios ir dabar dažnai skamba, bet mes jas dainuojame taip, kaip dar niekas niekada nedainavo.

– Kas yra ansamblis „Quorum“ ir kodėl manote, kad jūsų atlikimas tinka vaikams?

– Visi žinome, kas yra choras. Vaikai chore dainuoja nuo mažų dienų, net jauniausiose vaikų darželio grupėse vaikai mokomi dainuoti kartu. Žmogaus balsas skirtas ne tik kalbėti, bet ir dainuoti, kryptingai ir teisingai lavinamas, jis gali daryti stebuklus. Apskritai muzika yra reikalinga visiems žmonėms be išimties, nes gera muzika suteikia darnos, skatina mąstymą ir kūrybiškumą, net mamos pilvelyje kūdikiai, girdėdami muziką, nurimsta. Taigi chore gali dainuoti visi. O kvorumas chore yra mažiausias dainuojančių žmonių skaičius, kurio užtenka, kad muzika gerai skambėtų (lotyniškai quorum (praesentia sufficit) – kurių (dalyvavimo užtenka). Mūsų kvorumas – šeši žmonės. Vienas dainuoja labai aukštu balsu – kontratenoru, nematant dainininko galima pamanyti, kad tai moteriškas balsas. Kitų dviejų dainininkų balsai taip pat aukšti, bet jau vyriški – tai tenorai. Baritonas dainuoja viduriniame registre, dažnai jam atitenka gitaros ar kokio kito instrumento partija. Žemiausias balsas yra bosas, jis – visos muzikos pagrindas. Na, ir mušamųjų instrumentų, suteikiančių muzikai ritmą, partijos taip pat atliekamos balsu. Tai vadinama vokaline perkusija arba beat box.

Vaikams taip atliekama muzika tinka visu šimtu procentų. Skambantys žmonių balsai užburia ne vien savo grožiu, spalvų įvairove, o šiuo atveju žavi ir tai, kad scenoje jokio muzikos instrumento nematyti, bet atrodo, jog girdėti įvairūs instrumentai ir skamba užburianti muzika. Visiems būna labai įdomu klausytis vokalinės perkusijos pamokėlių ir patiems išbandyti, kaip galima imituoti būgnus tariant paprastus žodžius, pavyzdžiui, „piktas kiškis“.

– Projektą pavadinote „Poeto Sigito Gedos eilės skamba vaikams ir ne vaikams“. Kam labiausiai skirtos Jūsų atliekamos dainos?

– Muzikos klausytis gali ir turi visi be išimties. Dažnai girdime, kad vaikiška muzika skirta vaikams ir jos klausosi tik vaikai, o rimtoji muzika tinka tik rimtiems suaugusiems žmonėms. Į klasikinės muzikos koncertus vaikai iki tam tikro amžiaus neįleidžiami, tačiau būtent klasikinę muziką jie turėtų girdėti nuo pat mažų dienų. Žinoma, koncertuose vaikams sunku išbūti tyliai ir įdėmiai klausytis. Mums taip pat nelengvas iššūkis, kai koncertuose vaikai klega, ir reikia ne tik sugebėti juos nuraminti, atsakyti į visus jų klausimus ir replikas, bet ir girdėti vienam kitą, nes nenusidainuoti be instrumentinio pritarimo net ir profesionalams labai sunku. Mes, galima sakyti, net nedainuojame, o grojame balsais. Vis dėlto mūsų koncertuose laukiami visi vaikai, nuo pačių mažiausių iki vyriausių. Taip pat laukiami ir suaugę rimtuoliai, kad nors trumpam galėtų pasijusti vaikais. Jau įvykusiuose koncertuose vaikus atlydėję tėveliai ir seneliai, išgirdę mūsų atliekamas dainas, nušvito šypsenomis, matyt, prisiminė vaikystę. Svarbiausias mūsų tikslas jau pasiektas, nes šios dainos palietė Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Marijampolės, Alytaus, Jonavos, Utenos žmonių širdis. Nebuvo nė vieno koncerto, kurio pabaigoje nebūtų prašoma biso. Girdėtas atsiliepimas, kad į koncertą vedamas vaikas ėjo nenoriai, su didžiausiomis ašaromis, o išėjęs mamos klausė, kada vėl galės paklausyti šių dainų, yra pats didžiausias komplimentas ir mūsų projekto įvertinimas.

– Ansamblio sudėtis šiek tiek pakitusi, prašyčiau pristatyti jo narius.

– „Quorum“ įkūrėjas Vitalijus Neugasimovas dėl pašlijusios sveikatos ir kitų asmeninių priežasčių paliko ansamblį, tad mums teko atsinaujinti ir vėl iš naujo „susicementuoti“. Kol kas visai neblogai sekasi. Turime vieną naują narį – kontratenorą Laimoną Bendaravičių. Tenoras Andrius Bartkus anksčiau yra keletą kartų dainavęs su „Quorum“. Nuo šio rugsėjo jis studijuoja klasikinį dainavimą Norvegijoje, bet pasistengė suderinti studijas su naujojo projekto koncertais. Kiti nariai, galima sakyti, senbuviai. Tai tenoras Marius Turlajus, baritonas Gintautas Skliutas, bosas Romanas Savickas ir vokalinės perkusijos meistras Šarūnas Navickas.

– Ar buvo lengva sukviesti publiką į naujo projekto koncertus?

– Žinoma, nelengva. Nesame kokia nors organizacija ar koncertinė įstaiga, todėl labai džiaugiamės, kad projektą „Poeto Sigito Gedos eilės skamba vaikams ir ne vaikams“ įvertino ir iš dalies parėmė Lietuvos kultūros taryba. Be šios paramos vargu ar būtume galėję išsiversti. Rėmimas labai palengvino ne tik koncertų organizavimą, bet ir viso projekto darbus – nuo aranžuočių kūrimo, dainų įrašymo iki CD leidybos ir paties projekto bei koncertų reklamos. Džiugu, kad kompaktinės plokštelės reikšmę įvertino ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, ji surengė muzikos leidybos konkursą ir „Quorum“ paskyrė dalinį finansavimą. Tad mes patys su nekantrumu laukiame pavasario, kai darbas įrašų studijoje bus baigtas ir rankose galėsime laikyti dar vieną savo kūdikį – kompaktinę plokštelę, o joje skambės tokios dainos, kurių daugeliui norėsis ne tik klausytis, bet ir kartu su mumis jas dainuoti.