Spalio 23–25 d. Zarasuose vyko V tarptautinis Aldonos Dvarionaitės jaunųjų pianistų ir mokytojų konkursas-festivalis. Prasidėjęs Visagine, tomis spalio dienomis aplankė Zarasus. Renginio iniciatorė – Visagino mokytoja, Uzbekijos kultūros draugijos Lietuvoje pirmininkė Leila Urmanova. Su Aldona draugavusi muzikė taip nutarė įamžinti pianistės atminimą. Teskamba jos vardas!

Konkurso vertinimo komisijos pirmininkė profesorė Veronika Vitaitė džiaugėsi, kad dar yra muzikos mokyklų, kurios geba mokinius paruošti atsakingiems pasirodymams scenoje, o mokytojus skatina tobulinti savo pedagoginę meistrystę. Šiais metais konkurso-festivalio programoje buvo mokslinė-metodinė konferencija „Inovatyvūs bei integruoti mokymo metodai įvairių Lietuvos ir pasaulio regionų švietimo sistemose“.

Tarp V konkurso laureatų solistų – Rygos muzikos mokyklos „Sonnette“ mokinys Artemijs Patrejevs, Eva Stonytė iš Šilutės meno mokyklos, Joana Janulevičiūtė, atstovavusi Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijai, Jiang Chloe Xueting iš Londono Purcellio muzikos mokyklos, Izabelė Orlaitė iš Šilutės meno mokyklos, Zlata Oliinyk iš Ukrainos Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos, Pijus Pirogovas iš Šilutės meno mokyklos, Olena Rozhestvenna iš Charkovo specialiosios internatinės muzikos mokyklos, Jasmin Abdunazarova iš Uzbekistano respublikinio V. Uspenksio muzikos licėjaus ir kt. Grand Prix laimėjo Milda Daunoraitė (Londono Purcellio muzikos mokykla) ir Vincenzo de Martino (Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Pastarasis pianistas apdovanotas ir prizu už geriausią kūrinio iš Aldonos Dvarionaitės repertuaro atlikimą.

Su orkestru grojusių pianistų kategorijoje trečioji premija paskirta Saulei Norvaišaitei (Šilutės meno mokykla), pirmoji premija – Simonui Mikniui (Kauno Juozo Gruodžio konservatorija).

Svarbu pabrėžti, kad į reikšmingą muzikinio ugdymo sritį buvo atkreiptas verslininkų dėmesys – geriausiai pasirodžiusius konkurso dalyvius apdovanojo verslininkė A. Rasadina, bendrovė „Europe Direct“. Prizų skyrė ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

*

Reikšmingas buvo ir spalio 10–13 dienomis Vilniaus muzikos mokykloje „Lyra“ vykęs II tarptautinis jaunųjų muzikos atlikėjų konkursas-festivalis „World Harmony“ (Pasaulio harmonija). Pirmasis konkursas praėjusiais metais surengtas Azerbaidžane.

Septyniose kategorijose varžėsi vokalistai, pianistai, stygininkai ir pūtikai, vokaliniai ir instrumentiniai ansambliai, akademiniai ir folkloro kolektyvai iš Azerbaidžano, Kinijos, Latvijos, Lietuvos ir Sakartvelo. Žiuri nariai – organizatorių pakviesti bendradarbiaujančių valstybių pedagogai Veronika Vitaitė, Irena Laurušienė, Deividas Staponkus, Rolandas Aidukas (Lietuva), Azizas Garayusifli, Hokuma Aliyeva (Azerbaidžanas), Tamar Sarvazishvili (Sakartvelas). Konkurso rengėjai – Sakartvelo folkloro ir klasikinės muzikos ugdymo sąjunga „Harmonija“, Lietuvos muzikų draugija „XXI amžiaus švietimas ir muzika“, Vilniaus muzikos mokykla „Lyra“. Lietuviams konkursą organizuoti padėjo jo įkūrėja iš Sakartvelo Tsitsino Bichikashvili.

Konkursas atskleidė būrį įdomių jaunų žmonių. Grand Prix pelnė vokalistės Margarita Tsincadze ir Anna Kharaidze (Sakartvelas), pianistas Emilis Šarinskas (Lietuva), pūtikas Zakiras Allahverdili (Azerbaidžanas). Pirmosiomis premijomis apdovanoti Seyidas Nuray, Evelina Volodkovič, Ieva Tarulytė, Beatričė Suslavičiūtė, Pijus Kondrotas, Vakarė Banuškevičiūtė, Kšištofas Bondarenko, Yifan Liu, Edgaras Jakovičius, Khatia Khatiuri, Anri Kakabadze, Teo Kakabadze, Tekla Kurashidze, choras „Cantus gracilis“, Beatričės Suslavičiūtės ir Tėjos Petrauskaitės bei Domo Gintauto ir Dovydo Levickio ansambliai.

Tokioje solidžioje tarptautinėje talentingų jaunų muzikų apžiūroje premijomis vertai apdovanoti ne tik Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, bet ir Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos, Ukmergės, Panevėžio, Šiaulių, Naujosios Vilnios muzikos mokyklų dainininkai, pianistai.

*

Konkursas – jaunų vokalistų ir muzikantų meistriškumo mokykla, pažintis su kaimynystėje kuriančiais menininkais, galimybė pasitikrinti savo jėgas. Kartu jie atskleidžia bendresnes muzikinio ugdymo problemas. Pirmiausia, Lietuvoje nėra aiškios meno specialistų rengimo strategijos. Kalbėdami apie regionų kultūrą, privalome išsiaiškinti kiekvienos savivaldybės bendrosios kultūros situaciją, profesionalaus meno palaikymo būdus, finansavimo galimybes. Kadaise puikiai Lietuvos, Maskvos konservatorijas baigusieji važiuodavo į periferijos miestus ir ten nuveikė didelius darbus: išugdė perspektyvių jaunų menininkų, sujudino kultūrinį miesto ar miestelio gyvenimą. Šiandien tokių tradicijų nebėra. Jokiais popieriniais regionų kultūros plėtros dokumentais šio proceso išjudinti nepavyks, jauniems pedagogams savivaldybė turėtų pasiūlyti gyvenamąjį plotą, grąžinti bent dalį studijoms išleistų lėšų ir kt. Pačioje savivaldoje turi būti aukštos kultūros žmonių ar bent suprantančių jos reikšmę.

Kada tie klausimai atsispindės realioje Lietuvos kultūros politikoje?