Muzika – tai daina!
LDK Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje lapkričio 20 d. įvyko Lietuvos muzikų sąjungos inicijuotas koncertas-susitikimas „Nuo aukštų dainos bokštų“, skirtas prof. Petro Bingelio 75-mečiui ir jo vadovaujamo Kauno valstybinio choro 50-mečiui. Chorui dirigavo maestro P. Bingelis ir jo ugdytiniai Kęstutis Jakeliūnas ir Mindaugas Radzevičius, akompanavo Beata Andriuškevičienė (fortepijonas). Vakarą vedė LMS prezidentė kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.
„Gyvenimo ir kūrybos pilnatvės amžius. Jis ypač prasmingas, kai šitiek daug nuveikta: ne sau, ne savo gerovei, o gimtinei, savos žemės kultūrai, kai įtaigiu žvilgsniu ir energingais mostais Lietuvos vardas skelbtas visam pasauliui“, – apie maestro Petrą Bingelį rašė Alina Ramanauskienė.
Gausiai susirinkę žiūrovai dėmesingai klausėsi savo kūrybinę biografiją pasakojančio jubiliato. Neatsitiktinai Lietuvos kultūros vadovų kadaise buvo pastebėtas 25-erių jaunuolis – jam muzika buvo svarbiau už viską. Akademinių ir savarankiškų studijų objektas – vis naujos, nežinomos ar Filharmonijos scenoje skambančių kūrinių partitūros. Svajonėse – darbas su simfoniniu orkestru. Tačiau likimas svajones pakoregavo. Vos baigusiam studijas jaunuoliui Lietuvos kultūros ministerija pasiūlė kurti valstybinį chorą. Norėjo dar mokytis, tačiau su pasiūlymu sutiko. Šiandien P. Bingelis sako, kad gal tokios klaidos nebekartotų. Nors kas žino... Juk jaunam žmogui norisi išbandyti jėgas, sukurti ką nors savo. O darbas nuveiktas didžiulis.
Pirmaisiais metais choro vadovas Filharmonijoje praleisdavo po 12 valandų per parą. Reikėjo ne tik rasti balsingų žmonių, bet ir juos išlaikyti, motyvuoti. Teko mokyti muzikos rašto, išaiškinti, kad dainavimas – ne takto brūkšnių ir ritminių formulių skaičiavimas. Tai gebėjimas garsu perteikti pievomis slenkantį rūką, saulės nutviekstų lygumų spinduliavimą, žmogaus širdgėlą ir džiaugsmą. Visa, ką gali išreikšti jautrus ir spalvingas žmogaus balsas.
Vadovui buvo leista pasimokyti pas žinomus dirigavimo meistrus Vokietijoje: 1975–1976 m. P. Bingelis stažavosi Leipcigo Felixo Mendelssohno Bartholdy muzikos akademijoje, profesorių Rolfo Reuterio ir Kurto Masuro orkestrinio dirigavimo klasėse, vėliau dar ir Igorio Markevichiaus seminaruose. Vakarų kraštuose dirigentai ruošiami neskirstant jų į orkestro ar chorų vadovus. P. Bingelis taip pat ne kartą yra atlikęs stambios formos kūrinių chorui ir orkestrui. Dirigavo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam, Lietuvos valstybiniam simfoniniam, Lietuvos kameriniam orkestrams. Kaune suorganizavo kamerinį orkestrą ir 1977–1979 m. jam vadovavo. 1988–1989 m. buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Dirigavo ir Kauno miesto simfoniniam orkestrui.
Šiandien P. Bingelis su dėkingumu prisimena svarbiausias, įtakingiausias ano meto Lietuvos muzikinio gyvenimo asmenybes – Dainių Trinkūną, Rimvydą Žigaitį, Saulių Sondeckį, Juozą Domarką. Ir tuos muzikus, su kuriais teko bendrauti rengiant koncertus Lietuvoje, vėliau Sovietų Sąjungoje ir užsienyje – lordą Yehudi Menuhiną, Justusą Frantzą ir kitus.
A. Žigaitytė-Nekrošienė priminė svarbius choro atliktus kūrinius. Pirmoji reikšminga partitūra buvo W. A. Mozarto „Requiem“, vėliau – Johanno Sebastiano Bacho, Hectoro Berliozo, Johanneso Brahmso, Gabrielio Fauré, Benjamino Britteno, Sergejaus Rachmaninovo, Pēterio Vasko, Alfredo Schnittkeˊs ir daugybės kitų autorių šedevrai, lietuviška muzika. Šiandien chorą girdime ir Gintaro Rinkevičiaus Vilniuje statomose operose. P. Bingelis sakė negalintis atsistebėti, kaip puikiai jo choristai vaidina!
Valdovų rūmuose atlikta Kauno valstybinio choro programa paliudijo Petro Bingelio ir jo vadovaujamo choro meninę brandą. Pagarbą savo mokytojui maestro išreiškė gražiai anonsuota Antano Budriūno daina „Ruduo“, šalia nemirtingos klasikos (G. F. Händelio „Alleluia“) išmoningai, spalvingai buvo interpretuoti neįprastos raiškos reikalaujantys kūriniai (V. Švedo „Miško pasaka“) ir operų partitūros (fragmentas ir Pietro Mascagni „Kaimo garbė“), žaviai, intonaciškai nepriekaištingai atliktos lietuvių kompozitorių Jono Švedo, Vytauto Montvilos, Rimvydo Žigaičio dainos.
„Tai kas Jums yra muzika?“ – klausė A. Žigaitytė-Nekrošienė. „Daina!“, – nesuabejojęs atsakė Petras Bingelis. Daina – širdį raminanti, į laisvę šaukianti. Maironio ir Juozo Naujalio „Lietuva brangi“ (Juliaus Juzeliūno balsuotė) pakėlė nuo kėdžių klausytojus, taip jie atidavė pagarbą muzikai, dainai ir jai atnašaujantiems jubiliatams.