Septyniasdešimtojo gimtadienio koncertas

Iš Kauno ir Klaipėdos, Švedijos, Austrijos ir net Amerikos atvykę daugybė muzikos mylėtojų vėsų lapkričio 17-osios vakarą rinkosi į Lietuvos nacionalinę filharmoniją 70 metų jubiliejaus proga pasveikinti M. K. Čiurlionio menų mokyklos choro.

Buvusiems choristams atgijo mieli prisiminimai, atrodė, lyg niekas nepasikeitė ir vis dar esi tas pats dešimtokas, smagiai leidžiantis laiką su draugais. Su jauduliu visi laukė netrukus prasidėsiančio koncerto.

Šiais laikais, kai darbus įprasta keisti kas kelerius metus ar mėnesius, įstabiai atrodo faktas, kad per pastaruosius 65-erius metus M. K. Čiurlionio menų mokyklos chorui vadovavo vos trys žmonės. Pažymėti šių trijų choro laivo kapitonų – Antano Jozėno, Rimanto Zdanavičiaus ir Romualdo Gražinio – vadovavimo etapus ir buvo pagrindinė pirmos koncerto dalies idėja. Skambant kūriniams iš buvusių ar esamų vadovų repertuaro mes tarsi praskriejome laiko mašina ir pasižiūrėjome, kuo choras gyveno kiekvienu savo veiklos etapu.

Simboliška, kad savo istoriją pasakojančiam chorui dirigavo ne tik dabartinis vadovas Romualdas Gražinis ar chormeisterė Gitana Trimirkaitė, bet ir buvę čiurlioniukai – Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Robertas Šervenikas, jau kone pusę pasaulio su užsienio orkestrais išmaišę jauni dirigentai Mantas Stakionis ir Giedrė Šlekytė, M. K. Čiurlionio menų mokyklos Choro dirigavimo skyriaus vedėja Saulė Kriščiūnaitė, Algirdas Biveinis. Kviestinių dirigentų idėja pasirodė labai vykusi – kiekvienas jų atskleidė vis kitokią choro spalvą. Diriguojant R. Šervenikui ar S. Kriščiūnaitei, choras buvo labai susikaupęs, o atsidūręs Vakaruose besidarbuojančių jaunųjų dirigentų rankose dainuodavo užsidegęs ir net agresyviai.

Užsidegusi buvo ir publika. Lietuvoje dar neteko dalyvauti klasikinės muzikos koncerte, kur nuo pat pradžios žiūrovai pakeliami nuo kėdžių, daro mankštą, vaizduoja pašėlusią katę... Būtent tokias užduotis skyrė koncerto vedėjas A. Biveinis, taip užduodamas linksmą toną visam vakarui. Puiki buvo ir kita koncerto vedėja – buvusi choro narė aktorė Evelina Šimelionė. Jei ne jos charizma ir gebėjimas viską sustatyti į vietas, A. Biveinio entuziazmas ir spontaniškumas choro laivą galėjo nuplukdyti į nežinomus tolius...

Netikėtas buvo koncerto organizatorių sprendimas vieną iš kūrinių leisti diriguoti choristui, parinktam burtų keliu. Iki paskutinės minutės niekas nežinojo, kam teks stoti prieš chorą – burtai buvo ištraukti žiūrovų akivaizdoje. Sėkmė nusišypsojo dvyliktokei Salomėjai Vaičiūtei, kuri nė kiek nesutriko ir sėkmingai padirigavo.

Šiluma ir bendrystė – tokį pojūtį paliko pirma koncerto dalis. Antroji žadėjo didelę intrigą –dabartinių ir buvusių (kviesti visi) čiurlioniukų chorą. Daugiau nei šimtas žmonių, choro vadovo R. Gražinio žodžiais tariant, „susibūrė tarsi į mini dainų šventę“. Prie jų prisijungė ir M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoninis orkestras bei specialiai iš Niujorko atvykęs taip pat buvęs mokyklos auklėtinis pianistas Andrius Žlabys. Visi kartu jie ėmėsi nemenko iššūkio – atlikti L. van Beethoveno Fantaziją c-moll fortepijonui, solistams, chorui ir orkestrui.

Triumfuojanti ir herojiška L. van Beethoveno muzika puikiai tiko choro gimtadieniui paminėti. Įvairių kartų čiurlioniukų balsai, papildyti puikiu orkestro skambesiu ir magišku A. Žlabio virtuoziškumu, buvo tikra dovana klausytojams. Visas šimtas naujai iškepto choro balsų skambėjo neįtikėtinai darniai, ir tai turbūt būtų didžiausias komplimentas bet kuriam chorui.

Koncerte buvo paminėtas naujas choro kompaktinis diskas „Čiurlioniukų balsas“. Jame – per trisdešimt kūrinių, atspindinčių dabartinę situaciją, kai choras iš koncertinio tapo labiau studija jauniems dirigentams praktikuotis. Įrašant diską nemažą dalį kūrinių dirigavo moksleiviai.

Septyniasdešimt metų gyvuojantis M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras buvo pirmasis atspirties taškas tokioms muzikos žvaigždėms, kaip Jonas Aleksa, Gintaras Rinkevičius, Robertas Šervenikas, Donatas Katkus, Mirga Gražinytė. Tačiau dar svarbiau, kad choras išaugino gausią bendruomenę. Vieni tapo muzikantais, kiti – aktoriais, žurnalistais, teisininkais ar ekonomistais. Bet visus juos jungia meilė dainai. Ta meilė vėsų lapkričio 17-osios vakarą sušildė visų esamų ir buvusių choristų širdis.